„Planuojame atnešti į Seimą, jeigu pavyks susiderinti, siūlymus dėl atsakomybės darbuotojų saugos ir sveikatos srityje sutvarkymo. Šiuo metu juridinis asmuo, kaip darbdavys, nors turi pareigą užtikrinti sąlygas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, neneša atsakomybės, jeigu jų neužtikrina. Atsakomybę neša tik fiziniai asmenys – darbuotojo vadovas ar įgaliotas asmuo. O bauda yra nuo 240 eurų, kas tikrai ne ta suma, kuri skatintų laikytis darbuotojų saugos reikalavimų“, – trečiadienį Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje teigė V. Šilinskas.
„Jeigu būtų nustatytas pažeidimas įmonėje, kad nesilaikoma darbuotojų sveikatos reikalavimų, būtų sumokama vienkartinė įmoka“, – pridūrė jis.
Pasak SADM, įmokos būtų diferencijuojamos pagal įmonės dydį. Įmonės turinčios iki 50 darbuotojų sumokėtų 3 minimalios mėnesinės (MMA) algos dydžio įmoką – 2520 eurų, turinčios 50–249 darbuotojus – 6 MMA (5040 eurų), o turinčios daugiau nei 250 darbuotojų (7560 eurų).
Viceministras pabrėžė, kad nors NAD kiekis mažėja, Lietuva vis dar pasižymi vienu iš aukščiausiu tokių incidentų dažniu Europoje.
„Mirtinų nelaimingų atsitikimų 2022 m. sumažėjo, bet sunkių nelaimingų atsitikimų nemažėja ir ilgesnėje perspektyvoje skaičiai išlieka aukšti. Imant mirtinus atsitikimus tūkstančiui gyventojų, mes esame gale ir atsiliekame tik nuo Kipro, Bulgarijos, Italijos ir Rumunijos. 2021 m. atsilikome tik nuo latvių“, – sakė jis.
Pasak SADM 2022 m. duomenų, pašalinus susižeidimus ir mirtis dėl automobilių avarijų, įvyko 23 mirtini NAD ir 129 sunkūs NAD. Per vieną 2022 m. mėnesį įvykdavo 2 mirtini NAD ir 11,3 sunkių NAD.
V. Šilinskas paminėjo, kad statybos išlieka pavojingiausia darbo sritis Lietuvoje, kur kasmet miršta vidutiniškai 7 darbuotojai, 27 yra sunkiai sužalojami. Visgi, anot jo, 2022 m. įvedus saugos reikalavimus individualiai dirbantiems statybų darbuotojams, mirčių ir susižalojimų skaičius krito.
„Daugiausiai mirtinų nelaimingų atsitikimų yra statybose. Būtent čia vykdėme pakeitimus ir čia, kad ir individualią veiklą vykdantys asmenys, ne tik darbuotojai, turėtų laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose tai buvo pakeista“, – teigė V. Šilinskas
„Apie ketvirtadalis visų statybininkų dirba individualiai. Tai nebuvo darbuotojai ir jiems iki 2022 m. gegužės 1 d. negaliojo reikalavimai“, – pridūrė jis.
Pasak viceministro pateiktos informacijos, mirtinų NAD skaičius statybos įmonėse mažėja. Matuojant sausio 1 d. – spalio 9 d. laikotarpius, 2021 m. tokių mirčių buvo 8, 2022 m. dirbdami statybose žuvo 5 asmenys, o 2023 m. – 3. Taip pat mažėja ir sunkių susižeidimų kiekis, 2021 m. statybose susižeidė 26 asmenys, 2022 m. – 22, o 2023 m. – 15.
VDI: 2023 m. pusę visų nelaimingų atsitikimų darbe sudaro eismo įvykiai
Tuo metu Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas pastebi, kad 2023 m. pusė NAD atvejų sudaro eismo įvykiai (2022 m. eismo įvykiai sudarė 15 sunkių NAD iš visų 146 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe).
„Šių metų specifika pasižymi dviem požymiais. Pusė visų nelaimingų atsitikimų darbe sudaro eismo įvykiai. Galbūt taip yra todėl, kad institucijos neturi specifinių prevencijos priemonių taikyti tokiems atvejams. Antrasis požymis yra tai, kad 2023 m. galėtume pasakyti, kad rodiklis yra ne gale, kaip visą eilę metų, o esame apie vidurį Europos Sąjungos. Tai yra toks nedidelis, bet pozityvas“, – aiškino S. Balčiūnas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad nors yra svarbu priverti darbdavius užtikrinti saugų darbuotojų darbą, svarbu ir skatinti pačius dirbančiuosius. Kaip pavyzdį VDI atstovas pateikė darbuotojų neblaivumą, kuris nulemia 2 mirtinus ir 3 sunkius NAD.
„Šiandien dienai yra būtini instrumentai skatinti pačius darbuotojus, o valstybės institucijos turi gana ribotą poveikio priemonių ir instrumentų aprėpti. Galbūt reikalinga yra reklaminė kampanija, kuri parodytų taisyklių nesilaikymo pasekmes“, – sakė jis.
