Valstybės saugumo departamentas (VSD) metė šešėlį ant koncerno „MG Baltic“ ir jos vadovų – esą siekdami asmeninės naudos jie abejotinais metodais siekė paveikti politikus, valdininkus, įvairias įstaigas ir institucijas. Jeigu tokia informacija teisinga, kiek pinigų taip galėjo gauti koncerno įmonės ir kokią įtaką verslo aplinkai turės šis skandalas?
© DELFI / Karolina Pansevič

VSD pateiktoje ataskaitoje teigiama, kad po neskaidrių susitarimų su „Lietuvos geležinkeliais“ „MG Baltic“ įmonė „Mitnija“ kartu su pagrindine partnere „Kauno tiltais“ 2009–2013 m. laimėjo daugiau kaip 290 mln. Eur (su PVM) vertės konkursų.

Taip pat nurodoma, kad „Lietuvos geležinkeliai“ su koncernui priklausančia LNK televizija pasirašė beveik 235 tūkst. Eur vertės reklamos ir informacijos paslaugų sutartį.

Ataskaitoje rašoma, kad pagrindinis neskaidrių susitarimų koordinatorius buvo buvęs koncerno viceprezidentas R. Kurlianskis, o prezidentas Darius Mockus kontroliavo susitarimų su „Lietuvos geležinkeliais“ eigą.

Ji taip pat nurodo, kad pabaigus minėtus darbus, koncerno atstovai „pradėjo daugiau domėtis“ Lietuvos automobilių kelių direkcijos vykdomi kelių statybos konkursai. Esą juos „itin domino“ mažiausiai 90 mln. Eur valstybinis užsakymas rekonstruoti kelią Vilnius – Utena.

Tiesa, iš pažymos neaišku, kodėl užsakymo užsitikrinti nepavyko, nors teigiama, kad „MG Baltic“ ir nenurodytų kitų verslininkų „sukurta veikimo transporto sektoriuje schema buvo itin efektyvi ir leido koncernui susikurti išskirtines verslo sąlygas.“

2008–2012 m. Susisiekimo ministerijai vadovavo buvęs Liberalų sąjūdžio (LS) lyderis Eligijus Masiulis. Paviešintoje ataskaitoje nurodoma, kad šią partiją visiškai kontroliavo koncernas. Politikas šiuo metu yra kaltinamasis politinės korupcijos byloje, įtariama, kad jis paėmė 106 tūkst. Eur kyšį iš R. Kurlianskio.

Pasak VSD, koncerno atstovai, „siekdami gauti didelės vertės užsakymus Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerijų kuruojamuose projektuose (modernių technologijų slėnių, medicinos įstaigų statyba) naudojosi įtaka (pažyma užtušuota, bet, manytina, kad LS) deleguotiems šių ministerijų vadovams.“

Paviešintoje ataskaitoje pateikta lentelė su 2009–2016 m. vykdytais viešaisiais pirkimais, kuriuose dalyvavo „Mitnija“ ir dar daugiau kaip 20 kitų koncernui nepriklausančių statybos įmonių.

Išvardytus pirkimus vykdė Kauno medicinos universitetas, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Kauno technologijos universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Klaipėdos universitetas, Klaipėdos apskrities ligoninė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės klinikos, A. Stulginskio universitetas ir kt.

Visų pažymoje minimų šios srities pirkimų vertė 2009–2013 m. buvo per 100 mln. Eur. Vis dėlto žvalgybininkai nenurodo, kiek jų atiteko būtent „Mitnijai“.

Pasak VSD pateiktos ataskaitos, neskaidrios koncerno „MG Baltic“ įtakos Ūkio ministerijos sprendimams veikimo schemą geriausiai iliustruoja VšĮ „Vito Gerulaičio vardo teniso akademijos“ vardu vystytas „Daugiafunkcinio sporto ir sveikatingumo komplekso“ projektas. Jo rangos darbus vykdė „Mitnija“.

Suskaičiuota, kad šiam projektui skirta 7,5 mln. Eur ES parama, dar 1,73 mln. Eur skyrė Ūkio ministerija:

„Koncernas siekė, kad projektas būtų finansuojamas 100 proc. ir į jį nereikėtų investuoti nuosavų lėšų. Šias iniciatyvas įgyvendinti padėjo (užtušuotas asmuo), kuris atliko tarpininko vaidmenį organizuojant susitikimus ir įtikinėjant sprendimus turinčius priimti asmenis.“

Tačiau iš VSD pateiktos informacijos nėra aišku, ar ir šiuo atveju buvo atliktas koks nors neteisėtas veiksmas.

Kodėl apie neskaidrius pirkimus nežinojo VPT?

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorė Diana Vilytė, turinti leidimą dirbti su slapta informacija, tikino, kad nei ji asmeniškai, nei jos vadovaujama institucija nebuvo gavusi nė vieno VSD ar STT įspėjimo žodžiu ar raštu dėl VSD informacijoje minimų pirkimų neskaidrumo.

„MG Baltic“ viešųjų pirkimų voratinklis: įspūdingos sumos iš ministerijų, ligoninių, universitetų
© DELFI / Andrius Ufartas

Į klausimą, ką VPT dabar darys su pasirodžiusia informacija, ji kalbėjo:

„Nežinau, dar nežinau. Matyt, reikės kalbėtis su NSGK. Du scenarijai. Jeigu mes konstatuojame pažeidimus, bus suėjusi senatis. Tuo ir baigiasi – fakto konstatavimu. Čia, matyt, klausimas yra, ką turi teisėsaugos institucijos. Ar jos pradės kokius nors ikiteisminius tyrimus.

Jeigu jie pradeda ikiteisminius tyrimus net su pasibaigusia senatimi, mes privalome vertinti ir teikti specialistų išvadas. Pasirinkimo neturime.

Tačiau tada mūsų išvados, su konstatavimu, kad yra pažeidimai, keliauja į teismą. Šioje proceso grandinėje reikia žiūrėti, ką darys kitos institucijos.“

D. Vilytė paaiškino, kad įvertinus 2008–2013 m. pirkimus ir juose nustačius kokius nors pažeidimus, administracinių baudų skirti nebus galima, nes jau suėjusi senatis.

„Viešojo intereso ginti turbūt irgi jau yra nuvažiavęs traukinys – sutartis jau įvykdyta, nutraukti jos negali. Tada prašyti teismo duoti kažkokią baudą, kažką tokio. Čia šioje vietoje valstybė jeigu bus apsivalymo noras, turime kažkaip suderinti visus veiksmus, ar STT ar prokuratūra imsis kažkokių veiksmų. Jeigu imsis, sakys, taip, mums reikia jūsų išvados dėl tų pirkimų, tada ir mes imsimės. Tačiau turi matytis labai aiškus procesas.

Dabar taip iškelti vėliavą – pamatėme, o prieš tai 10 metų nieko nematėme ir negavome? Aš asmeniškai nieko negavau iš VSD, kad reikia atkreipti dėmesį į šitą grupę. Nei verbaliniu nei raštišku būdu. STT būna kartais įspėja. Tačiau dėl dabar aptariamų pirkimų nei STT, nei VSD nieko nesakė“, – sakė direktorė ir pridūrė, kad VPT nuolat teikia duomenis apie pirkimus šioms institucijoms.

Dėl koncerno įtakos VPT, apie kurią kalbama VSD informacijoje, ji esą žinanti tik tiek, kiek skelbiama viešai. Pati D. Vilytė su T. Dapkumi šiemet nėra bendravusi. 2017 m. su juo susitiko du kartus, o Romanu Raulynaičiu (jis irgi minismas VSD informacijoje) – vieną.

VPT duomenimis, nuo 2006 m. kai „MG Baltic“ įsigijo „Mitniją“, iki praėjusių metų pabaigos, ši bendrovė pasirašė viešųjų pirkimų sutarčių už daugiau kaip 772 mln. Eur.

Gėdino saugumo vadą

Išplatintame pranešime koncernas „MG Baltic“ teigia, kad VSD informacijos paskleidimas yra tiesioginis poveikis bylą politinės korupcijos bylą nagrinėsiantiems teisėjams, esą dėl ko kaltinamieji byloje nebegali tikėtis sąžiningo ir nešališko teismo.

Darius Mockus
Darius Mockus
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Nuomonių ir prielaidų kratinį, pavadintą pažyma, pasirašiusiam VSD direktoriui derėtų prisiminti, kad priesaiką jis davė Lietuvos valstybei, o ne atskiriems pareigūnams. Surežisuotų pažymų metodas – Stalino ir L. Berijos veiklos imitacija, tik daroma negrabiai ir paskubomis, kai gaunamos „zadanijos“, – pranešime cituojamas D Mockus.

„MG Baltic“ Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos direktoriaus Tado Marčiukaičio teigimu, su savivale nebus taikstomasi ir savo teisės bus ginamos teisinėmis priemonėmis:

„Nekovosime su mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomu Valstybės saugumo departamentu viešųjų ryšių priemonėmis ir savo interesus ginsime teisinėms valstybėms įprastomis priemonėmis.“

„MG Baltic“ skelbia valdantis 78 bendroves, veiklą vykdo trijose užsienio rinkose, paslaugas teikia daugiau nei 10 valstybių, o Lietuvoje pagamintą produkciją eksportuoja į daugiau nei 30 pasaulio šalių.

„MG Baltic“ viešųjų pirkimų voratinklis: įspūdingos sumos iš ministerijų, ligoninių, universitetų
© DELFI

„MG Baltic“ grupės apyvarta 2017 m. siekė 607 mln. Eur, o priskaičiuoti mokesčiai į šalies biudžetą daugiau kaip 238 mln. Eur. Esą pajamos iš sektoriaus sudarė – 1,7 proc. visų pajamų, t. y. 10,3 mln. Eur. Koncernui priklausančiose įmonėse 2017 m. pabaigoje dirbo 3920 darbuotojų.

Kaip vertina kitas verslas

Paklausta, kaip vertina pasirodžiusią informaciją apie galimą „MG Baltic“ įtaką politikams, valstybės institucijoms ir viešiems pirkimams, Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė sakė kol kas laukianti visos informacijos.

„Visi mes norime tos įtakos, bet priklauso, kaip ją darome – argumentais, skaidriai ir viešai ar patyliukais, per kažkokius kitus kanalus. Taigi, sunku pasakyti.

Investuotojai kreipia dėmesį į skaidrumą. Turime investuotojų pasitikėjimo indeksą – jame skaidrumo klausimas minimas labai dažnai ir nurodomas kaip prioritetas, kur Lietuva turi tvarkytis. Tačiau galvoje turimas visoks skaidrumas – ir politikų, ir verslo, ir apskritai skaidrumo tolerancija“, – aiškino R. Skyrienė.

Rūta Skyrienė
Rūta Skyrienė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Ji svarstė, kad veikiausia mūsų valdininkija jau išprususi ir supranta, kad stambus užsienio investuotojas nebando kažko nešvariai daryti, nieko neprašo, tad investuotojai su neskaidrumu tiesiogiai nesusiduria:

„Tarp kitko gaunu nemažai kritikos iš ambasadų, ambasadorių, esą mūsų spaudą paskaičius atrodo, kad esame labai neskaidri šalis. Patys investuotojai sako priešingai ir dar kai kurie kirtę sieną iš Latvijos į Lietuvą pasidžiaugia, kad galų gale esame skaidrioje šalyje. Taigi, dvejopi jausmai.“

Direktorė sakė netikinti, kad visi viešieji pirkimai yra neskaidrūs, kaip gali susidaryti įspūdis iš VSD informacijos. Kita vertus, anot jos, daug skaidrių įmonių nedalyvauja juose, nes mano kad bus neskaidru.

„Vieną teigiamą dalyką matau šiame Lietuvos skandale: turbūt mes visi pergalvosime savo strategijas, vidaus dokumentus, kad išvengtume kokių nors nesusipratimų ir tokių atvejų. Tai pamoka, kad reikalingi tokie žingsniai. Tikiu, kad ir verslo bendruomenė, organizacijos svarstys tuos dalykus“, – reziumavo pašnekovė.

Papildyta 11:38 val.

Pasirodžius publikacijai, koncerno „MG Baltic“ Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos direktorius Tadas Marčiukaitis paprašė straipsnį papildyti tokiu komentaru:

„Ar gali žymiosios pažymos autoriai atsakyti į klausimą, kur yra mistinis milijardas litų ar kaip buvo pasirašyta viešųjų pirkimų sutarčių už 772 mln. Eur?

Tai mistiniai skaičiai, nes realybėje 2009-2013 m. visa UAB „Mitnija“ apyvarta sudarė 145 mln. Eur. Nuo 2005 m. „Mitnija“ iš viešojo sektoriaus gavo 180,6 mln. Eur pajamų.

2006–2016 m. „MG Baltic“ mokesčių į šalies biudžetą sumokėjo – 2,3 mlrd. Eur. Ir tai realūs milijardai, tik kažkodėl niekas nekelia atsakomybės klausimo nei tų, kurie iš verslo sumokėtų mokesčių ir išsilaiko, nei tų, kurie pažymose manipuliuoja skaičiais.

Pajamos iš viešojo sektoriaus koncerno pajamų struktūroje 2017 m. sudarė 1,7 proc. ir niekada neviršijo keleto procentų.“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kinija kreipėsi į PPO dėl JAV muitų saulės baterijoms

Kinija antradienį kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją ( PPO ) su ieškiniu prieš JAV dėl...

Prognozės: Lotynų Amerikos akcijų rinkos gali smukti

Lotynų Amerikos šalių akcijų rinkos artimiausioje perspektyvoje gali smukti dėl pasaulį...

Apklausa: kada jaunimas sutiktų mokėti brangiau už drabužius (2)

Jaunimas didele problema laiko greitosios mados rinką ir yra pasiruošęs mokėti už drabužius...

Lietuvos bankas: papildomai įvertinsime informaciją apie „VIA SMS Group“ (2)

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariui Arvydui Anušauskui pareiškus, kad...

„Coca-Cola“ tapo pagrindine sporto gėrimų gamintojos akcininke

„Coca-Cola“ tapo pagrindine sporto gėrimų gamintojos „BodyArmor“ akcininke, rašo įtakingas...

Top naujienos

Trumpas priėmė Putino iššūkį: šių ginklavimosi varžybų Kremlius tęsti tiesiog nepajėgs (258)

Tebūnie ginklavimosi varžybos. Mes juos pranoksime visur. Taip dar 2016-ųjų gruodį sakė tuomet...

Audra niokoja Kauną: vanduo apsėmė gatves, vėjas vartė reklamų stendus ir medžius (39)

Antradienio popietę Kauną užklupo škvalas. Smarki liūtis užtvindė kai kurias svarbias Kauno...

Už grasinimus susidoroti su DELFI žurnalistu Vitai Jakutienei skirta kardomoji priemonė (296)

Po straipsnio „ Pravieniškių mafija. Kruvina Kauno nusikaltėlių kova: „pupytės“ mylimasis...

Patikrino kavines kelyje į pajūrį: rezultatas kraupus (118)

Patiekalai iš neaiškios kilmės žaliavų, nešvara, žalia mėsa šalia ką tik paruoštų...

Patarė, ko geriau nedaryti, jei per liūtį automobilis įstrigo baloje (3)

Dažnas atvejis per smarkias liūtis – kirsti gilių balų nesiryžtančių vairuotojų tuntai ir...

Tragedija Italijos greitkelyje: įgriuvo didžiulio viaduko dalis, žuvo dešimtys žmonių papildyta 18:27 (188)

Greitkelyje netoli Italijos miesto Genujos sugriuvo didžiulio viaduko dalis, skelbia BBC. Žuvo...

Gydytojas nebegali tylėti: nesuvokiu, ką padaro vaikas, kad tėvai jį apipila karšta sriuba ar kava? (110)

Skubiosios medicinos vyresnysis gydytojas rezidentas, tinklaraščio „ Pragaro ambulatorija “...

16-mečiai aštuntfinalyje neturėjo vargo su Nyderlandais: taškų pelnė visi 12 žaidėjų (15)

Lietuvos jaunučių (iki 16 metų) krepšinio rinktinė Europos čempionate Serbijoje vis dar nesutiko...

Kambariniai augalai, kurių negalima laikyti namuose (11)

Kiekviena gėlė turi tik jai vienai būdingą energetiką. Kai kurios teigiamai veikia namų...

Guoga sako planuojantis baigti politinę karjerą, bet užsimena ir apie kitus scenarijus (52)

Europos Parlamento narys Antanas Guoga sako planuojantis kitąmet pasibaigus kadencijai nutraukti...