Mažiausios valandinės darbo sąnaudos registruotos Bulgarijoje (3,8 euro), Rumunijoje (4,6 euro), Lietuvoje (6,5 euro) bei Latvijoje (6,6 euro), savo ruožtu didžiausios: Danijoje (40,3 euro), Belgijoje (39,1 euro), Švedijoje (37,4 euro) ir Liuksemburge (35,9 euro).

2014 metais, skirstant pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK), didžiausios valandinės darbo sąnaudos nuo B iki N sekcijos buvo registruojamos pramonės (ES - 25,5 euro, o euro zonoje - 32,0 euro), paslaugų (atitinkamai 24,3 ir 28,2 euro) sektoriuose, taip pat statybų sferoje (atitinkamai 22,0 ir 25,8 euro). Nuo P iki S sekcijos (išskyrus viešąjį valdymą) valandinės darbo sąnaudos siekė 24,7 euro visoje ES, o euro zonoje - 29,1 euro.

Darbo sąnaudos, sudarytos iš atlyginimų bei papildomų išlaidų, pavyzdžiui, darbdavių socialinių įmokų. Neužmokestinių darbo išlaidų dalis visoje ekonomikoje ES siekė 24,4 proc., o euro zonoje - 26,1 proc. Mažiausia jų dalis buvo nustatyta Maltoje (6,9 proc.) ir Danijoje (13,1 proc.), o didžiausia Švedijoje (31,6 proc.) bei Prancūzijoje (33,1 proc.).

"Eurostat" surinkti duomenys apima bendroves, kuriose dirba daugiau kaip 10 darbuotojų ir kurios užregistruotos 2012 metų Darbo sąnaudų tyrime bei Darbo sąnaudų indekse.

Pastebėta, kad 2013-2014 metais valandinės darbo sąnaudos, išreikštos eurais, visoje ES ekonomikoje padidėjo 1,4 proc., o euro zonoje - 1,1 proc.

Tik euro zonoje didžiausi pakilimai registruoti Estijoje (+6,6 proc.), Latvijoje (+6,0 proc.) ir Slovakijoje (+5,2 proc.). Sumažėjimas nurodomas Kipre (-2,8 proc.), Portugalijoje (-0,8 proc.) bei Airijoje (-0,2 proc.).

Tarp euro zonai 2014 metais nepriklausiusių ES valstybių, išreiškus nacionaline valiuta, didžiausi valandinių darbo sąnaudų padidėjimai 2013-2014 metais nurodomi Rumunijoje (+6,0 proc.), Lietuvoje ir Lenkijoje (po +3,5 proc.) bei Vengrijoje (+3,3 proc.). Mažiausias rodiklių pokytis buvo registruotas Danijoje (+0,9 proc.) ir Didžiojoje Britanijoje (+1,3 proc.). Sąnaudų nuosmukis nurodomas Kroatijoje (-0,8 proc.). "Eurostat" primena, kad lyginant darbo sąnaudas skirtingais laikotarpiais ir verčiant į eurus, būtina atsižvelgti į tai, kad euro zonai nepriklausiusių ES valstybių narių duomenis taip pat veikė ir valiutų kurso pokyčiai.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (156)