Jis sutinka, kad galima svarstyti ir apie subsidijas verslui, tačiau, politiko nuomone, tam reiktų daug valstybės finansų.
„Greičiausios priemonės, įgyvendinamos nelaukiant ateinančių meto biudžeto, yra mokesčių atidėjimas – tai yra tokia greita valstybės paskola apyvartinėms lėšoms. Antra priemonė yra lengvatinės paskolos, bet tai šiek tiek ilgiau užtrunkanti priemonė, kurią kartais reikia derinti su Europos Komisija“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė M. Majauskas.
„Apie subsidijas kalbėčiau tikrai atsargiai, nes jos labai brangiai kainuoja visiems mokesčių mokėtojams. Apie jas reikėtų kalbėti tik išnaudojus pirmąsias dvi priemones“, – tęsė parlamentaras.
Verslo atstovai: subsidijos verslui efektyvesnės, nei subsidijos gyventojams
Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis pabrėžė, kad įmones, kurių didelę dalį išlaidų sudaro būtent energijos kainos, reikėtų subsidijuoti.
Pasak jo, padėti verslui būtų efektyviau nei skirti kompensacijas tik gyventojams.
„Tikriausiai be subsidijų jie (daug energijos suvartojantis verslas – ELTA) neišsiverstų. Sakyčiau, kad subsidijos verslui yra žymiai efektyvesnės, nei subsidijos gyventojams, nes subsidijos verslui didina ekonomikos augimą ir neišsuka infliacijos spiralės“, – „Žinių radijui“ sakė A. Romanovskis.
LVK prezidento teigimu, šiuo metu verslui reikalinga bet kokia finansinė valstybės parama, tačiau vienos pagalbos priemonės „vienareikšmiškai“ neužteks.
„Visos finansinės priemonės ne tai kad tenkintų – jos yra reikalingos. Mūsų lūkestis, kad tiek Seimas, tiek Vyriausybė turėtų bendrą sutarimą, nes dar girdime disonansą ir neturime aiškios žinutės, kaip bus“, – kalbėjo A. Romanovskis.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė aiškino, kad be subsidijų šalies viešbučiai neišsiverstų. Apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus įmonėms būtų gerokai lengviau, jei valstybė dar metams atidėtų apie 69 mln. eurų jų nesumokėtų mokesčių grąžinimo terminą, skirtų lengvatines paskolas, subsidijas, teigia ji.
„Be subsidijų tikrai sunkiai išsiversime. Labai didelė būtų pagalba atidėtų mokesčių įšaldymas, kurių restoranai turi apie 55 mln. eurų ir apie 14 mln. eurų – viešbučiai. Labai pagelbėtų įšaldymas bent metams“, – „Žinių radijui“ kalbėjo E. Šiškauskienė.
Ji pritarė A. Romanovskiui, esą pagalbą visų pirma reikėtų skirti verslui.
„Subsidijos gyventojams tikrai neišgelbės. Pirmiausiai reikia gelbėti verslą, nes subsidijas reikės mokėti dvigubai – ir bedarbiaims dar“, – sakė E. Šiškauskienė.
Smarkiai išaugus elektros kainoms, Lietuvos verslas prašo valstybės nedelsiant parengti pagalbos priemones, antraip įmonės gali prarasti konkurencinį pranašumą tarptautinėse rinkose ir pradėti atleidinėti darbuotojus.
Apie tai ketvirtadienį diskutuota ir BFK posėdyje, kurio metu verslo atstovai paragino valstybę kompensuoti dalį energijos kainos, skirti paskolas nuosavai generacijai įsirengti, didinti vietinę elektros gamybą, kad ir taršesniu kuru, pavyzdžiui, mazutu.
Konkrečias pagalbos priemonės Vyriausybė žada pateikti pristačius naujausias Lietuvos ekonominės raidos prognozes. Tą finansų ministrė Gintarė Skaistė turėtų padaryti pirmadienį.
