Baltarusijai paskelbus apie importo iš Lietuvos draudimus, teigiama, kad jie daugiausia bus taikomi įvairioms prekėms, įskaitant maistą ir alkoholį, drabužius, buitinę techniką, automobilių dalis ir statybinę įrangą.
Šis žingsnis „yra atsakas į Lietuvos sprendimą sustabdyti prekių, transporto ir žmonių srautus dviejuose pasienio kontrolės punktuose“, buvo sakoma Baltarusijos vyriausybės pareiškime, skelbė ELTA.
Pramonė – rami, vežėjai prekes veš per kitas šalis
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius reaguodamas į sprendimą patikino, kad pramonės darbo kaimynų veiksmai beveik nepaveiks.
„Pramonės eksportas į Baltarusiją buvo gana menkas. Daugiausia tai lietė reeksportą. Žiūrint į mūsų originalių lietuviškų prekių eksportą, jis kas mėnesį mažėjo. Nuo viso bendro eksporto į Baltarusiją jis dabar tesudaro 3 proc.
Sakyti, kad tai stipriai palies pramonę, negalime, tačiau vežėjų sektoriui kitaip“, – sakė V. Janulevičius.
LINAVA prezidentas Romas Austinskas aiškino, kad nors pati Lietuva menkai prekiauja su šia šalimi, prekės per Lietuvą į ją atvyksta iš kitų Europos Sąjungos šalių.
„Tai prekės, kurios nepapuola po sankcijomis“, – patikslino jis.
Kaip teigė, visgi drastiškų pokyčių dėl jų transportavimo būti neturėtų.
„Prekių vežimas nesustos, vieną įvažiavimą turi lenkai. Tik ilgės pristatymo laikas“, – sakė R. Austinskas.
Jis pridūrė, kad ir iki šiol vežėjai iš Lietuvos Baltarusijos pasienyje tikrai nedominavo.
„Vešime per kitur, kol kažkas mokės už tą vežimą. Mokės – važiuosim, nemokės – ne“, – sakė jis.
V. Janulevičiaus teigimu, žiūrint toliau į ateitį, ko gero galima daryti išvadas, kad prekybos su šia šalimi nebus.
Išskyrė kelias kategorijas
Kad sprendimas blokuoti prekių eksportą iš Lietuvos į Baltarusiją stipriai nepaveiks mūsų šalies ekonomikos, teigia ir „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
„Bendras paveikslas rodo, kad Baltarusijos sprendimas turės visiškai minimalų poveikį Lietuvos eksportui.
Baltarusijai dabar tenka tik 0,3 proc. nuo viso Lietuvos lietuviškos kilmės prekių eksporto apimčių. Tai reiškia, kad ši šalis užima tik 45 vietą visoje lietuviškos kilmės prekių eksporto struktūroje“, – teigė jis.
Visgi, kaip prasitarė, yra keletas kategorijų, kurioms gali tekti ieškoti naujų eksporto partnerių.
„Įdomu tai, kad pernai viena kategorija buvo itin jautri eksportui į Baltarusiją. Tai šelakai, lipai, dervos ir kiti augalų syvai bei ekstraktai. Baltarusijos dalis, nuo viso šios kategorijos eksporto, sudaro 65 proc. Tam sektoriui reikės ieškoti alternatyvių rinkų“, – vardijo ekonomistas.
Jis pridūrė, kad taip pat jautrios kategorijos yra neaustinės medžiagos, verpalai ir virvės, plastikai ir jų dirbiniai bei mineralinis kuras.
„Visgi dramos nematyčiau, nes neaustinės medžiagos reikalingos visur, todėl šiai kategorijai bus nesunku rasti pakaitalą Baltarusijai. Plastikai – taip pat.
O mineralinis kuras yra labai gyva kategorija, kurios eksportas labai gyvas ir greitai keičiasi.
Didelių iššūkių Lietuvos eksportuotojams nematau“, – apibendrino jis.
Ekonomistas užsiminė, kad šioms kategorijoms ieškoti aplinkinių kelių į Baltarusiją, ko gero, net neapsimokės.
„Manau, kad įmonės nebus linkusios dėti tiek pastangų, didinti kaštus transportavimui, kad liktų šioje rinkoje, nes lengvai gali rasti kitų“, – sakė A. Izgorodinas.
Supyko dėl pasienio punktų uždarymo
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tvirtina, kad Baltarusijos sprendimo stabdyti importą iš Lietuvos galima buvo tikėtis. Anot jos, tai, panašu, yra atsakas į Lietuvos veiksmus, siekiant atremti Baltarusijos režimo hibridines atakas.
„Kalbant apie Baltarusijos režimą, tai matyt apie jo veiksmus, jo prognozuojamumą mes tikrai šiandien negalime pasakyti, kad galime to tikėtis. Tai yra kriminalinis režimas. Tai, kas vyksta iki šiol prieš mus, kaip šalį, tai yra organizuota hibridinė ataka, naudojant migrantus, ir visos kitos provokacijos. Kažkaip tai (Baltarusijos sprendimą stabdyti importą iš Lietuvos – ELTA) vertinti? To ir reikėjo tikėtis, tai yra vienokio ar kitokio atsako“, – penktadienį žurnalistams sakė A. Bilotaitė.
Anot jos, pasieniečiai, kiti pareigūnai yra pasiruošę reaguoti į neramumus pasienyje su Baltarusija, jei tokie kiltų.
„Kas susiję su sienos apsauga ir viešosios tvarkos užtikrinimu, tai mūsų tarnybos dirba maksimaliai, pasirengusios, yra susitelkimas, maksimalus siekis užtikrinti visuomenės saugumą“, – aiškino vidaus reikalų ministrė.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikina, kad Baltarusija nusprendusi stabdyti importą iš Lietuvos įsivedė sankcijas pati sau. Anot jo, dėl tokio sprendimo baltarusiai turės mažiau galimybių nusipirkti maisto produktų ar vaistų, o kai kuriems eksportuotojams tai bus dar vienas signalas ieškoti naujų rinkų.
„Didžiausią poveikį turės baltarusių žmonėms, niekaip kitaip to pavadinti, kaip sau įvestomis ir pritaikytomis sankcijomis neįmanoma. Bendrai pažiūrėjus, mūsų eksportuotojams tai labai nedidelis, net sakyčiau dar papildomas signalas ieškoti naujų rinkų, apie ką kalbėjome jau labai seniai“, – penktadienį žurnalistams kalbėjo G. Landsbergis.
„Bet tai, kad Baltarusijos žmonės, kurie ir taip varganai gyvena, turės mažiau galimybių nusipirkti maisto produktų, vaistų ar kitų būtinų priemonių, tuo sunkesnis gyvenimas jiems, tą jiems padovanojo jų diktatorius“, – teigė politikas.
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Baltarusijos sprendimas įvesti sankcijas importui iš Lietuvos nėra iki galo aiškus, tačiau bet kokiu atveju mūsų šalies ekonomikai poveikio nebus. Pasak jos, iš viso eksporto į Baltarusiją, lietuviškos kilmės prekių kiekis sudaro vienaženklį procentą.
„Iš to pranešimo, kurį matome, jis nėra iki galo aiškus. Tarsi kalbama truputį apie lietuviškos kilmės prekes, bet ir apie visokių kitokių kilmių prekes. Užmečiau akį vakar į paskutinę tarptautinės prekybos statistiką kurią turime, sausio mėn., yra daugiametė tendencija, kad iš viso eksporto, kuris per Lietuvos sieną į Baltarusiją vyksta, lietuviškos kilmės prekių yra vienaženklis procentas“, – penktadienį žurnalistams teigė I. Šimonytė.
„Praėjusiais metais per visus metus turbūt buvo apie 3 procentus su trupučiu, š.m. sausio mėnesį 1,8 proc. Tai maždaug milijonas eurų nuo visos apyvartos eksportuotų prekių, kurios per Lietuvos sieną į Baltarusiją buvo išvežtos“, – kalbėjo ji.
Politikė aiškino, kad šioks toks poveikis yra galimas tik logistikos sektoriui, tačiau diplomatiniais kanalais išsiaiškinus ribojimų turinį, vežėjams bus suteikta informacija ką galima vežti į Baltarusiją ir ko ne.
„Per Lietuvą daugiausiai išvežamos ne lietuviškos kilmės prekės, o prekės, kurios kilusios kitose šalyse, tiesiog Lietuvoje įvykdamos eksporto procedūros. Jeigu žiūrėtume į kažkokį poveikį mūsų ekonomikai, tai nei su 1 mln. eurų, nei su 66 mln. už visus 2023 m. mūsų pramonei kažkokio poveikio nebus“, – tikino premjerė.
„Kažkoks poveikis bus logistikos sektoriui, bet iš to ką paskelbė Baltarusijos viršininkai, tai pranešimas spaudai, mums dar diplomatiniais kanalais reikės aiškintis koks konkretus apribojimų turinys, tam, kad galėtume savo logistams ir vežėjams suteikti informaciją kas gali būti vežama, kas ne“, – sakė ji.
Galiausiai konservatorė pažymėjo, kad Lietuvos ekonomikos, gamybos ir pramonės skaičiai prekiaujant su Baltarusija yra tokie mažai, jog jų šalies tarptautinėje prekyboje net nesimato.
Delfi primena, kad Lietuvos ryšiai su Baltarusija jau daugelį metų buvo įtempti, tačiau dar labiau pablogėjo po 2020 metų Baltarusijos prezidento rinkimų, kurie, pasak oponentų, buvo suklastoti, skelbė ELTA.
Taip pat neseniai Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos siūlymui uždaryti Lavoriškių ir Raigardo pasienio kontrolės punktus Lietuvos pasienyje su Baltarusija. Nutarimas įsigaliojo kovo 1 d.
„Siūlymas uždaryti dar du pasienio punktus yra savalaikis ir būtinas. Kaimyninėse valstybėse liko po vieną veikiantį pasienio kontrolės punktą, o Lietuvoje – keturi.
Dėl to 50 proc. padidėjo prekių, transporto ir asmenų srautų judėjimas per Lietuvos–Baltarusijos pasienio punktus. Srautams suvaldyti, kontrabandai užkardyti, tarptautinėms sankcijoms užtikrinti, eismo saugumo rizikai mažinti reikalingi dideli resursai. Šį sprendimą taip pat lėmė rizikos, susijusios su išaugusia Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla prieš Lietuvą ir mūsų piliečius“, – teigė ministrė Agnė Bilotaitė.
Kaip skelbta Vidaus reikalų ministerijos platintame pranešime spaudai, 2023 m. per valstybės sieną su Baltarusija, kelių pasienio kontrolės punktuose tikrinta beveik 3,9 mln. asmenų (25,5 proc. daugiau nei 2022 m.). 66 proc. tikrintų asmenų sudarė Baltarusijos piliečiai.
Bendras Baltarusijos piliečių srautas visuose prie sienos su Baltarusijos kelių pasienio kontrolės punktuose išaugo apie 50 proc. Lietuvos piliečiai kirto sieną 684 tūkst. kartų. Tai 13,4 proc. mažiau nei 2022 m.
Lietuvos eksportas į Baltarusiją pernai siekė 1,7 mlrd. eurų, skelbė Lietuvos valstybės duomenų agentūra.
