Apie Lietuvos banko finansų rinkos priežiūros komiteto sprendimą apriboti „Paysera LT“ paslaugų teikimą naujiems didesnės rizikos klientams ne iš Europos ekonominės erdvės šalių paskelbta kovo 2 dieną.
„Lietuvos bankas, įvertinęs, kad elektroninių pinigų įstaiga „Paysera LT“, galimai netinkamai įgyvendina pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus, apribojo galimybes teikti paslaugas naujiems didesnės rizikos klientams.
2020 metų lapkritį Lietuvos bankas, atlikęs „Paysera LT“, patikrinimą, nustatė reikšmingų trūkumų, susijusių su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų vykdymu. Už tai bendrovei skirta piniginė bauda, ji taip pat buvo įpareigota pašalinti nustatytus pažeidimus. Naujausia Lietuvos bankui pateikta informacija duoda pagrindo įtarti, kad įstaiga nevykdė Lietuvos banko nurodymo ištaisyti patikrinimo metu nustatytus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos pažeidimus ir veiklos trūkumus.
Šiuo pagrindu Lietuvos bankas pradėjo „Paysera LT“ pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių tinkamumo patikrinimą ir, kol jis bus atliekamas (ne ilgiau kaip iki 2022 metų rugsėjo 15 dienos), įpareigojo „Paysera LT“ laikinai neužmegzti dalykinių santykių ir neteikti paslaugų naujiems klientams, kurie nereziduoja Europos ekonominėje erdvėje (EEE) arba yra ne EEE valstybių piliečiai išskyrus atvejus, kai klientai reziduoja Ukrainoje arba yra Ukrainos piliečiai, o juridinių asmenų atveju – kurių buveinė yra ne EEE arba kurių vykdoma ekonominė veikla priskiriama prie rizikingų (pavyzdžiui, virtualiojo turto keitimas, paskolos virtualiuoju turtu, investavimas į Forex ir pan.)“, – rašoma centrinio banko tinklapyje paskelbtame pranešime.
Pasigenda skaidrumo pačiame Lietuvos banke
Tą pačia kovo 2 dieną K. Noreika savo „LinkedIn“ paskyroje paskelbė įrašą apie „Paysera“ klientus iš ne EEE šalių. Kaip žinia, Rusijos invazija Ukrainoje prasidėjo vasario 24 dieną.
„Praėjusią ir šią savaitę visi galvojame, kaip padėti ukrainiečiams kovoje su okupantais. Aukojame pinigus, siūlome būstą, transportą. Praėjusį penktadienį, viename didžiausių „Viber“ kanalų ukrainiečiams, jau planavau paskelbti kvietimą ukrainiečių pabėgėliams atsidaryti „Paysera“ sąskaitą, gauti mokėjimo kortelę ir atlikti pervedimus nemokamai.
Deja, bet nepaskelbiau, nes gavome laišką iš Lietuvos banko laikinai neatidaryti sąskaitų visiems ne Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės piliečiams, neįtikėtina, tačiau įskaitant ir Ukrainą. Jį gavome penktadienį vakare. Vykdyti – nedelsiant.
Reguliatoriaus argumentas – įtaria, kad trečiųjų šalių klientams sąskaitos atidaromos pakankamai jų nepatikrinus. Dar nepatikrino, nežino, nenustatė pažeidimų. Bet uždraudė. Nuo... Nedelsiant“, – dėstė K. Noreika.
Jis taip pat stebėjosi, kad apie pradedamą tyrimą ir pritaikytas sankcijas iškart pranešama viešai.
„Rimtai? Tuo metu, kai karo bijodami žmonės gryninasi pinigus ir menka žiežirba apie finansų sektorių gali įžiebti nereikalingą gaisrą, Lietuvos bankas spaudą informuoja apie apribojimus, pritaikytus dar neatlikus tyrimo? Savaitė ir taip buvo įtempta, o penktadienio „siurprizas“ šokiravo tiek, kad sunku buvo ir užmigti. Dabar, kai šokas praėjo, padariau kelias išvadas, kuriomis ir nusprendžiau pasidalinti“, – nurodė K. Noreikia.
Pirmiausia, vienas „Payseros“ akcininkų pastebėjo, kad visi daro klaidų, o jo svarbiausia išvada – nepakankamas viešumas to, kas vyksta su Lietuvos banku. „Galbūt kartais nepakankama komunikacija su klientais, partneriais, nepriklausomais auditoriais ir su pačiu Lietuvos banku“, – paaiškino jis.
Toliau savo įraše K. Noreika aprašė aplinkybes, kuriomis nuo 2012 metų veikiančiai „Payserai“ buvo pritaikytos Lietuvos banko poveikio priemonės. Iš viso jų buvo keturios, o tarp jų – 11674 eurų bauda 2015 metais ir 370 tūkst. eurų bauda 2020 metais.
„Paysera“ pervedimus daro nuo 2012 metų, kai gavo pirmąją šalyje elektroninių pinigų įstaigos licenciją. „Paysera“ buvo tikrinta dėl Pinigų plovimo prevencijos įstatymų laikymosi 2015, 2018, 2020 metais ir 2022 metų kovo 7 dieną bus tikrinama dar kartą.
2015 metais gavome 11 tūkst. eurų baudą, pasitaisėme. 2018 metais negavome nei baudos, nei įspėjimo, viskas, ką darėme atrodė vykdoma gerai ir poveikio priemonių taikyti nereikėjo, bet net ir prašomas Lietuvos bankas apie atlikto patikrinimo išvadas nesutiko paskelbti viešai. 2020 metais, atsiradus daug kitų elektroninių pinigų įstaigų, įvykus pinigų plovimų skandalams kaimyninėse šalyse, Lietuvos bankas patikrinimus pradėjo daryti daugelyje įmonių ir baudos tapo šimtais kartų didesnės.
Baudų dydžiai jau neatitiko skiriamų už administracinius pažeidimus, o pasiekė tokius dydžius, kurie skiriami kaip už nusikaltimą pagal Baudžiamąjį kodeksą. Nevarginsiu visais aštuoniais Lietuvos banko surašytais pažeidimais, už kuriuos skirta buvo mums bauda, bet pasakysiu kad vienas iš pažeidimų buvo už tai, kad 3 mėnesiams pavėluotai paskyrėme valdybos narį, kuris atsakingas už pinigų plovimo prevencijos „priežiūrą“. Kad būtų galima suprasti, tai jis turi susipažinti su ataskaitomis, kurios teikiamos kartą per ketvirtį realiai šį darbą atliekančių skyrių vadovų. Suprantu, su tokiu pažeidimu nesiginčysi, nebent tik dėl suminės baudos dydžio...
Kita išsakyta pastaba buvo tokia, kad neturime įrodymų, jog mūsų specialistai atlikdami naujo kliento patikrinimą ieškojo neigiamos informacijos apie jį internete. Taigi nuo šiol, atlikus paiešką „Google“ ir nieko neradus, tenka daryti ekrano nuotrauką, kad paieškos rezultatai būtų įrodymai kitam auditui (darbuotojo įrašas, kaip komentaras, kad neigiamos informacijos nerasta nėra pakankamas įrodymas, kad informacijos buvo ieškota).
Kreipėmės į teismą ir galiu tik pasakyti, kad teismas sumažino baudą beveik dvigubai, kas galimai supykdė Lietuvos banką, jis apskundė sprendimą, ką padarėme ir mes. Papildomai apskundėme dar ir dėl to, kad Lietuvos bankui nesurinkus įrodymų nubaudė už tai, kas neatitiko tikrovės, o teismas tuo nepatikėjo, bet papildomų įrodymų ir nepaprašė. Pateikėme apeliaciją nagrinėsiančiam teismui ir papildomus įrodymus, tačiau dar nežinome, ar jis juos priims ir kaip įvertins.
Lietuvos bankui atlikus patikrinimą, mes savanoriškai pasižadėjome samdyti nepriklausomą AML (angl. anti money laundering, pinigų plovimo prevencijos) auditą ir pateikti jo išvadas apie atliktus pataisymus. Buvo pasamdyta PWC („PricewaterhouseCoopers“) kompanija. Svarbu paminėti, kad PWC darė auditą, kai dar nebaigėme realizuoti visų LB pažadėtų sistemos ir procesų patobulinimų, nes paskutinių jų galutinė data buvo 2021 metų pabaiga. Suprantama, kad paėmus reikiamo dydžio klientų apimtį ir žiūrint retrospektyviai visuomet galima rasti kaip galima būtų pažinti klientą. Gavus tokias išvadas LB perskaitė ir galimai išsigando, kad ne viskas pataisyta kaip planuota ir ėmėsi veiksmų:
Nusprendė ir komunikavo susitikimo metu, kad „Paysera LT“ kaip mažasis akcininkas yra netinkamas investuotojas į „Paysera Bank“. Ir nors oficialiai į mūsų raštą nieko neatsakė, tačiau 2022 metų vasario 8 dienos susitikime su paraišką padavusia unija aiškiai ir ne kartą pasakė, kad unija ieškotų kito akcininko arba stotų į centrinę uniją. Teismai čia nepadės, nėra tam laiko. Unijų reforma baigiasi šiais metais.
Nusprendė atlikti papildomą neplaninį „Paysera“ 2022 PP/TF (pinigų plovimo, terorizmo finansavimo) prevencijos (AML) patikrinimą. Tačiau to nebuvo gana. Lietuvos bankas nusprendė apriboti „Paysera“ naujų klientų srautą ir pasakė, kad visi klientai, kurie nėra EEE piliečiai arba gyvena už jos ribų, negali atsidaryti sąskaitos, kol Lietuvos bankas nepabaigs tikrinimo, kuris gali užsitęsti iki 2022 metų rugsėjo 15 dienos. Suprantamai paaiškinsiu ką tai reiškia: Lietuvos pilietis, kuris gyvena Anglijoje, sąskaitos atsidaryti negali“, – parašė K. Noreika.
Sprendimą pakeitė
„Payseros“ akcininkas pastebėjo, kad Lietuvos bankas po jų atkaklaus prašymo dėl Ukrainos piliečių savo sprendimą pakeitė ir 2022 metų kovo 1 dieną gavome leidimą klientus priimti.
„Tiesa, ar žinojote, kad daugiau kaip pusė visų naujų klientų sąskaitą pas mus atsidaro iš kitų šalių?
Asmeniškai pavargau nuo kovų su LB. „Paysera“ verslo niekada nevysčiau dėl pinigų, todėl visuomet buvome pigesni nei bankai. Niekada nesirinkau dirbti su rizikinga veikla užsiimančiais klientais, kurie pasiryžę/turi galimybes mokėti didesnius pinigus. Nuo pat pradžių draudėme ir ketiname drausti didžiausią šių laikų finansinę piramidę ir su nusikaltimais susijusias atsiskaitymo kriptovaliutomis sistemas. Todėl manau, kad nėra teisinga ir adekvatu sakyti, kad mūsų rizikos apetitas per didelis“, – dėstė jis.
K. Noreikia pridūrė, kad dar prieš gaunant dūrį į nugarą iš Lietuvos banko, savo iniciatyva nusprendė atsisakyti klientų iš tų šalių, kuriose realiai neturi ką klientams naudingo pasiūlyti. Kaip žinia, vasarį „Paysera“ pranešė stabdanti pervedimus į ir iš Rusijos, taip pat – kad uždarys sąskaitas Rusijos klientams.
„Kurių klientai užsiregistravę arba niekada nesinaudojo paslaugomis, arba užsiiminėjo kitų žmonių apgaudinėjimu. Apie tai Lietuvos banką informavome tame pačiame rašte vasario viduryje tuomet, kai teko aiškinti PWC audito ataskaitos išvadas“, – sakė jis.
K. Noreika apibendrino:
„Lietuvos bankas, turėdamas teisę į šališką sprendimą dėl akcininkų tinkamumo juo naudojasi, bet neteisėtais būdais. Reikalaudamas atsiimti paraišką, o ne atmesdamas ją su pagrįstais argumentais, kuriuos galima būtų ginčyti teisme.
Lietuvos bankas pozicija po valdybos pasikeitimo pasikeitė. Deja, bet labai drastiškai. Apie tai rašė spauda jau ne kartą, nepriklausomai kas deklaruojama. Ir nors buvę žmonės Lietuvos banke į savo funkcijas žiūrėjo ne mažiau atsakingai, jie siekė fintech srities vystymosi, ko negalėčiau pasakyti apie naują valdybą. Kaip jau žinome, viena yra kas sakoma, o kita – kas daroma.
Lietuvos bankas savo funkciją atlieka taip, kaip moka. Neteigiu, kad tik jis dėl visko kaltas. Juolab esant tokiai gausai fintech įmonių Lietuvoje ir galinčių pasiūlyti įspūdingus atlyginimus, natūralu, kad Lietuvos bankui pritraukti gerų ir stiprių specialistų rinkos priežiūrai tampa vis sunkiau ir sunkiau“.
Pateikė paaiškinimus
S. Krėpšta „Delfi“ atsakė į kai kuriuos K. Noreikos įraše išdėstytus teiginius. Pirmiausia, dėl paviešinto sprendimo:
„Mes savo tyrimus ir jų išvadas viešiname tik tada, kai jie baigti, kai yra priimtas konkretus sprendimas. Apie paskutinį sprendimą, susijusį su šiuo rinkos dalyviu, buvo paskelbta, kaip ir įprasta, pranešimu spaudai kovo 2 dieną. Mūsų supratimu, viskas vyko įprasta tvarka, kaip ir visada.
Taip, yra buvęs patikrinimas anksčiau, buvo nurodymai ištaisyti trūkumus. Vienas iš trūkumų ištaisymo elementų buvo išorinis auditas, kuris turėjo patvirtinti, kad trūkumai yra ištaisyti. Tai įprasta praktika, Lietuvos bankas priežiūrinėje veikloje taiko tokius elementus.
Auditas indikavo, kad ne visi trūkumai yra ištaisyti. Tuomet Lietuvos bankas ėmėsi papildomų veiksmų, taip pat kreipėsi į teismą, kuris suteikė leidimą taikyti papildomas poveikio priemones. Jos buvo pritaikytos. Tai ir pareiga mums viešinti priimtus sprendimus“.
Lietuvos banko atstovas taip pat paaiškino, kaip buvo priimtas sprendimas dėl išimties ukrainiečiams.
„Paskutinis sprendimas susijęs su pinigų plovimo rizikomis. Lietuvos bankas įpareigojo neatidaryti naujų sąskaitų, neužmegzti santykių su ne Europos Sąjungos rezidentais, trečiųjų šalių piliečiais. Tačiau kalbant tik apie naujus klientus, nes ten matome rizikas.
Speciali išimtis yra Ukrainos piliečiams. Pats tyrimas ir sprendimai buvo ruošiami iki invazijos, karo pradžios. Tada gavome „Payseros“ kreipimąsi dėl ukrainiečių. Be abejo, esame blaivaus proto, įvertinome, kad rizikos su Ukraina yra minimalios, todėl suteikėme išimtį. Supratome, kad gali būti išaugęs poreikis, susijęs su pabėgėliais“, – sakė jis.
S. Krėpšta taip pat pakomentavo teiginį dėl nepakankamo viešumo.
„Konstruktyviai vertiname tokius pasakymus, kartais jų išgirstame. Vertiname tai kaip asmeninę akcininko nuomonę. Iš esmės reikėtų klausti, ką jis turi omenyje dėl skaidrumo. Manome, kad darome viską, ką turime daryti tiek formaliai, tiek neformaliai, savo sprendimus viešiname.
Kalbant apie santykį ir dialogą su rinkos dalyviais, palaikome jį konstruktyvų – per ištiestą ranką. Bendraujame, kad suprastume jų problemas, bet esame prižiūrėtojas ir negalime leisti pernelyg artimo santykio, kuris kenktų objektyviai priežiūrai.
Esame turėję ir „tete-a-tete“ susitikimų (taip pat su „Paysera“), ir mokymų, metų pradžioje vadovams lūkesčių laiškus siunčiame, kur indikuojame, kas mums svarbu, kokias rizikas matome, kad įmonės pasiruoštų. Tačiau kai vyksta tikrasis patikrinimas, niekas konsultacijų teikti negali. Tikriname faktus, kokios yra rizikos, o jei jų randame, turime pritaikyti poveikio priemones pagal savo mandatą“, – nurodė jis.
„Paysera LT“ įsteigta 2004 metais, jos akcininkai yra Rolandas Razma, Šarūnas Broga, Audrius Lučiūnas ir K. Noreika.
Įmonės tinklapyje nurodoma, kad ji siūlo tokias paslaugas: bekontaktė kortelė, mobilioji programėlė, valiutos keitimas, paštomatų tinklas, siuntų pristatymas, įmokų surinkimas elektroninėse parduotuvėse, bilietų platinimas, aukso prekyba.
2021 metais per „Paysera“ programėlę ir e. bankininkystę klientai pervedė 6,5 mlrd. eurų, arba 38 proc. daugiau nei metais anksčiau. Padedanti priimti mokėjimus 13 tūkst. e. parduotuvių įvairiose šalyse, bendrovė yra viena didžiausių nebankinių mokėjimo operatorių Baltijos šalyse. Mokėjimų surinkimą kortelėmis, per bankus, fintech bendroves, tarptautines atsiskaitymo sistemas „Paysera“ siūlo 20-yje Europos šalių.
Juridinių asmenų registrui pateiktos finansinės ataskaitos duomenimis, 2020 metais įmonė gavo 12,3 mln. eurų pajamų, uždirbo 3,2 mln. eurų grynojo pelno.
„Sodros“ duomenimis, kovo 10 dieną „Paysera LT“ turėjo 131 darbuotoją, kuriems sausį mokėtų atlyginimų vidurkis siekė 1733,63 euro (apie 1,1 tūkst. eurų „į rankas“).