aA
Rusijos karui prieš Ukrainą tęsiantis beveik keturis mėnesius, Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą, teigia Lietuvos bankas, prognozuojantis, kad infliacijos tempai galėtų pradėti lėtėti nebent antroje metų pusėje. Šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2,1 proc., tai yra, 0,6 proc. punkto lėčiau, nei prognozuota kovą.

„Realusis BVP šiemet didės 2,1 proc., kitais metais paspartės iki 3,4 proc. Lietuvos ekonomikai didžiausią poveikį turės Rusijos karas prieš Ukrainą, pasaulinės pandemijos padėties valdymas, kaip spręsis tiekimo grandinių trikdžiai. Prognozes gaubia didelis neapibrėžtumas“, – teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Anot jo, ekonomistai nesutaria, ar bus recesija. Jie tai įvardija kaip riziką, bet ne kaip faktą.

„Kuo šis laikotarpis yra ypatingas: pinigų politika – visų pagrindinių centrinių bankų – yra tarp kūjo ir priekalo, tarp poreikio pradėti riboti infliacinį spaudimą ir tarp siekio nepakenkti trapiam ekonomikos atsigavimui, kuris patiria dar papildomų sukrėtimų“, – sakė G. Šimkus.

Jo teigimu, kai tas atsakas stiprus, atsiranda nuogąstavimų, jog poveikis ekonomikos aktyvumui gali būti didesnis, negu numato politikos formuotojai.

„Tai (recesija – red.) yra viena iš rizikų – ar ji bus, kokios apimties, kada? – daugybė diskusijų aplinkui“, – sakė G. Šimkus.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį teigė, kad „visas pasaulis, kartu su Lietuva, mes einame recesijos link“.

G. Šimkus apie infliacijos prognozę: deja, turiu būti pesimistas

G. Šimkus teigia, kad žemiau 10 proc. ribos mėnesio infliacija galėtų sumažėti tik kitais metais.

„Jeigu įvertintume vien tik faktiškai patirtus infliacijos lygius, vien tai reikšmingai kilsteltų 2022 metų infliacijos prognozę į viršų. Šiemet vidutinė metinė infliacija Lietuvoje sudarys 15,2 proc., o kitais metais kristi iki 4,6 proc.“, – sako G. Šimkus, Lietuvos bankui kovą prognozavus šiemet 10,5 proc. ir kitąmet 2,7 proc. infliacijos lygį pagal konvencinį scenarijų.

Jis paaiškino, kad kitų metų pradžioje infliacija vis dar gali būti palyginti aukšta, tačiau 2023-iųjų pabaigoje ji turėtų smarkiai kristi, tad vidutinis metinis rezultatas ir bus 4,6 proc. Bet „rizikų balansas yra neigiamas, labiau tikėtina, kad apsiriksime ne į mažėjimo pusę, o į didėjimo“, tai yra, infliacija vis dėlto gali būti ir didesnė.

Tai esą susiję su tiekimo trikdžiais, atlyginimų augimo lūkesčiais ir su galimu energijos išteklių, žaliavų ir maisto kainų augimu. Žemyn infliaciją spaustų prastėjantys gyventojų ir verslo lūkesčiai.

„Deja, turiu būti pesimistas, galutines maisto kainas ir toliau veiks rinkose pakilusios maisto žaliavų kainos. (...) Kalbant apie dujų kainas – jos itin jautriai reagavo į Rusijos šantažą. Galima tikėtis, kad per vasarą Europos Sąjungos valstybėms pavyks papildyti sumažėjusias dujų atsargas, tačiau įtampa dujų rinkoje tebebus jaučiama“, – sako G. Šimkus.

Infliacija
Infliacija
© Scanpix / AFP

Be išorės veiksnių, infliacijai Lietuvoje įtakos turi ir didelė vidaus paklausa, kuri sudaro palankesnes sąlygas perkelti savikainos padidėjimą į galutinio vartojimo prekių ir paslaugų kainas.

Prognozuojama, kad paslaugų kainos šiemet kils 10,6 proc. vidutiniu metiniu tempu, o 2023 m. augimas sulėtės ir sudarys 5,7 proc.

Mažėjant naftos ir dujų kainoms, prognozuojama, kad energijos kainų augimas 2023 metais turėtų išblėsti: „Reikšmingesnio dujų kainos sumažėjimo vargu ar galime tikėtis kitais metais“, kalbėjo G. Šimkus.

Karo akivaizdoje Lietuvos ekonomika rodo atsparumą

Pasak LB vadovo, neapibrėžtumas, kylantis iš pandemijos ir karo Ukrainoje išlieka didelis.

„Kaip visame pasaulio ekonomikos vandenyne atrodo Lietuvos ekonomikos laivas? Praėjusi trims mėnesiams nuo Rusijos pradėto karo pradžios, Lietuvos ekonomika rodo didelį atsparumą“, – sakė jis.

Kas mėnesį skelbiami didžiausių ekonomikos sektorių – pramonės, statybos, prekybos ir paslaugų – įmonių apyvartų duomenys kovo–balandžio mėnesiais nerodė reikšmingesnių apyvartų mažėjimo ženklų.

Iš kasdien „Sodros“ atnaujinamo apdraustųjų visomis socialinio draudimo rūšimis asmenų skaičiaus taip pat matyti, kad iki šiol jokios dirbančių asmenų skaičiaus korekcijos nėra.

„Galima išskirti atskiras veiklas, didesnes įmones, kurios labiau nukentėjo nuo pastarojo meto įvykių: pramonėje sumenko chemijos dalis, konkrečiai, trąšų gamyba (bendrovė „Lifosa“ (...), paslaugų sektoriuje sunkesnė situacija geležinkelio ir jūrų transportas. Mažmeninės prekybos apyvartos augimas kurį laiką prislopęs.

Bet vėlgi, to priežastimi labiau identifikuojame ne Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą, bet paspartėjusį kainų augimą ir intensyvesnį namų ūkių paslaugų vartojimą“, – sako G. Šimkus.

LB teigimu, nors reikšmingesnis ekonomikos krytis 2022 metais kol kas yra mažai tikėtinas, karo ir pandemijos sukelti tiekimo grandinių trikdžiai ir didėjantis infliacinis spaudimas lėmė, kad namų ūkių vartojimas 2022 metų pirmąjį ketvirtį buvo šiek tiek mažesnis nei 2021 metų pabaigoje.

Kita vertus, investicijų bei prekių ir paslaugų eksporto plėtra buvo gana stipri, atsižvelgiant į esamus neigiamus veiksnius.

Lietuvos banko teigimu, naujausi ateities lūkesčius atspindintys vartotojų ir verslo nuotaikų pokyčiai taip pat labiau primena ne staigų nuosmukį COVID-19 pandemijos pradžioje ar 2008–2009 metų pasaulinės finansų krizės laikotarpiu, o nedidelę korekciją po 2014–2015 metų sankcijų Rusijai dėl Krymo aneksijos ir Rusijos embargo Europos Sąjungos šalių, tai yra, ir lietuviškoms, prekėms.

Nors ir buvo nutrauktas kai kurių lietuviškų prekių eksportas į Rusiją ir Lietuvos ekonomika augo lėčiau, bet BVP susitraukimo išvengta.

„Kad karo Ukrainoje pasekmės Lietuvos ekonomikai yra ribotos apimties, rodo verslo ir namų ūkio nuotaikos pokyčiai, kol kas matomos tik nedidelės jų korekcijos“, – teigė G. Šimkus.

Realus darbo užmokestis sumažės pirmą kartą per 10 metų

„Įtampos mažėjimo ženklų nematome ir darbo rinkoje. Bendras dirbančiųjų skaičius toliau augo ir gerokai viršija ikipandeminį lygį“, – kalbėdamas apie pirmąjį ketvirtį sakė G. Šimkus.

Dirbančiųjų ypač gausėjo informacinių technologijų, transporto, sandėliavimo veiklose, bet sparčiai atsigauna ir pandemijos skaudžiai paliesti sektoriai – maitinimas, apgyvendinimas, pramogos, poilsis.

Pinigai
Pinigai
© DELFI / Julius Kalinskas

„Laisvų darbo vietų skaičiaus rodiklis pakilo į istorines aukštumas, į lygį, kuris buvo stebimas 2008 metais ir siekė 2 proc. Esant tokiam žemam nedarbo lygiui ir tokiai didelei laisvų vietų pasiūlai, matome ir spartų darbo užmokesčio augimą“, – teigė G. Šimkus.

Jo teigimu, panašu, kad spartaus darbo užmokesčio tendencija nesustoja, antro ketvirčio pradžioje matyti, kad atlyginimai auga dviženkliu tempu.

Numatoma, kad šiemet darbo užmokestis kils vidutiniškai 11,9 proc. (kovą prognozuota 10,7 proc.). Tokius pokyčius lemia pirmąjį ketvirtį iki 6,3 proc. sumažėjęs nedarbas ir didelis tinkamos kvalifikacijos darbuotojų poreikis. Kitiems metams prognozuojamas 8,1 proc. augimas (kovą – 7,7 proc.).

Tiesa, dėl padidėjusios infliacijos, realusis darbo užmokestis sumažės šiemet pirmą kartą per dešimtmetį, tačiau, anot LB, padėtis neturėtų užsitęsti ir jau kitąmet, prislopus kainų augimui, realusis darbo užmokestis turėtų tapti teigiamas.

Lietuviškų prekių ir paslauga užsienio rinkose šiemet sumažės, bet tikimasi, kad kitąmet pradės atsigauti. Vis dėlto lygį, buvusį iki Rusijos invazijos į Ukrainą, ji pasieks tik 2023-iųjų pabaigoje.

„Tokia išorės paklausos raida labiausiai prisidės prie lėtėsiančios eksporto plėtros. Lėčiau augsiantis eksportas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių ir mažėjančią investicijų prognozę, mažesnį investicijų augimą“, – komentavo G. Šimkus.

Vis dėlto numatomas reikšmingas valdžios investicijų padidinimas ir pagreitį įgavusi būsto rinka sudarys sąlygas šiemet investicijoms augti, o 2023 metais tikimasi ir privačiojo sektoriaus investicijų atsigavimo.

Skeptiškas požiūris dėl mažesnio PVM maistui

Lietuvos banko valdybos pirmininkas įvertino ir Seimo opozicijos antiinfliacinius siūlymus, tarp kurių yra skubesnį neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) prilyginimas minimaliai mėnesio algai (MMA), mažesnį PVM būtiniausiems maisto produktams.

„Mes jau kuris laikas pasisakome, kad NPD turėtų būti prilygintas MMA. (...)Tai nebūtina padaryti iš karto, tai galima padaryti su pereinamuoju laikotarpiu, lygiai kaip ir numatant šito didinimo finansavimo šaltinius: nes vienas dalykas yra pasiūlyti skatinamąsias priemones. Kitas dalykas, kad tai nebūtų priemonės, kurios trunka neapibrėžtą ateitį nenumatant joms finansavimo šaltinių“, – perspėjo centrinio banko vadovas.

Lietuvos bankas tikslina, ko tikėtis iš ekonomikos: gerų žinių dėl kainų nėra, rizikų nemažai
© DELFI / Andrius Ufartas

Kalbėdamas apie PVM maistui mažinimą, jis sakė, LB turi skeptiškesnį požiūrį.

„Mūsų pozicija, kad turėtume taikyti į labiausiai pažeidžiamas, socialiai jautriausias visuomenės grupes. Bendras kainų sumažinimas yra visiems ir galbūt ta pagalba, kuri galėtų būti tikslingesnė, atitenka ir kitiems“, – sakė LB vadovas.

Lietuvos bankas kovą pristatė tris galimus raidos scenarijus šalies ekonomikai, juose laikomasi prielaidos, kad karas neišplis už Ukrainos ribų.

Pagal konvencinį scenarijų buvo prognozuota, kad Lietuvos BVP šiemet augs 2,7 proc., o infliacija siektų 10,5 proc. Šoko scenarijaus atveju, šalies ūkis šiemet didėtų 0,4 proc., o infliacija būtų 11,1 proc. Didesnio šoko scenarijaus atveju numatomi hipotetiniai papildomi šokai ekonomikai, dėl kurių 2022 metų BVP sumažėtų 1,2 proc., o infliacija sudarytų 11,5 proc.

www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(11 žmonių įvertino)
2.6364

Kylant palūkanų normoms – gyventojams siūlo gelbėjimosi ratą: būtų galima skolintis „iš savęs“

Palūkanų normoms kylant į aukštumas, socialdemokratas Gintautas Paluckas siūlo Lietuvoje...

Mačiulis: Lietuvoje vyksta spartus darbo užmokesčio artėjimas prie ES vidurkio

„ Swedbank " vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis tvirtina, kad jeigu panašių sukrėtimų,...

LIPFA vadovas Tadas Gudaitis: Lietuvoje papildomas kaupimas pensijų fonduose nėra nei prievartinis, nei visuotinis, nei privalomas

Įsisukant naujam rinkimų ciklui galima prognozuoti, kad daugiausiai diskusijų sulauksiančiu...

Siūloma neapmokestinti dalies atlyginimų fondų: įmonės pinigus panaudotų naudoms darbuotojams (6)

Dalis įmonių atlyginimų fondų galėtų būti neapmokestinta, o tos lėšos būtų skiriamos...

Žiniasklaida: nepaisant sankcijų, Rusija sugeba įsigyti lustų iš Nyderlandų (2)

Nepaisant įvestų sankcijų, Rusija ir toliau perka lustus iš Nyderlandų gamintojų. Apie tai...

Top naujienos

Nori, kad kaupimas II pakopos pensijų fonduose būtų išrautas su šaknimis: konservatoriai suka uodegą (1)

Viskas apsivertė aukštyn kojomis: tie, kurie siūlė pensijų kaupimo II pakopos fonduose pertvarką...

Kylant palūkanų normoms – gyventojams siūlo gelbėjimosi ratą: būtų galima skolintis „iš savęs“

Palūkanų normoms kylant į aukštumas, socialdemokratas Gintautas Paluckas siūlo Lietuvoje...

Karas Ukrainoje. Karo analitikai įvardijo, kodėl Ukraina negali pradėti didelio masto puolimo  Rusijos raketa pataikė į gyvenamąjį namą Charkivo centre

Vėlavimas aprūpinti Ukrainą daugkartinio paleidimo raketų sistemomis, oro gynyba ir tankais...

SuTaupyk

Dažname daugiabutyje galima rasti tiksinčią bombą, apie kurią nesusimąstome – žala siekia tūkstančius eurų

Lietuvoje gausu daugiabučių namų, kurių vamzdynų sistemos – nekeistos nuo pastatymo dienos. Kai...

Evelina Kiznė

Teisininkas atsako: darbdavys verčia išeiti iš darbo, ką daryti?

Nors darbdavys turi galimybę pasiūlyti darbuotojui nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu arba...

Atviram interviu pasiryžęs Mantas Wizard – apie nepavykusius triukus, ko nemato žiūrovai ir klausimus apie homoseksualumą

Mantas Wizard – garsus magas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Ką sako vien tik tas faktas,...

Griauna įsitikinimus apie sportą: nustokite eiti į sales ir sportuoti tris kartus per savaitę

Laidą pradėsime nuo patarimų tiems, kas nori tapti aktyvesni, į savo rutiną įtraukti daugiau...

Mirtina avarija: Biržų rajone į medį atsitrenkė automobilis, vairuotojas – žuvo

Apie 5 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas apie tai, kad Biržų rajone, Širvėnos...

Sinoptikai prognozuoja permainingą savaitę: orus lems galingas ciklonas (1)

Pirmadienio dieną orus Lietuvoje lems gana energingas ciklonas. Dangus bus apniukęs, nedideli...

Verslas PliusNaomi Tajitsu

Norvegija perima svarbų statusą: bankininkai rekomenduoja keisti eurus į kronas

Neaprėpiamas turtas, gaunamas iš Norvegijos dujų ir naftos telkinių, stiprina naują rinkos...