Retorika griežtėja
Biurus iš Baltarusijos į Lietuvą perkėlusioms įmonėms ir vėl gresia kraustymasis. Šį kartą – iš Lietuvos. Tai patvirtino ir Sviatlanos Cichanouskajos atstovas Valer Kavaleuski.
„Ką girdėjome iš keleto Baltarusijos IT kompanijų, kad jos galvoja apie persikėlimą iš Lietuvos“, – teigė jis.
Informacinių technologijų specialistai svarsto palikti Lietuvą, nes politikai jau nuo mėnesio pradžios kalba apie baltarusių leidimų sugriežtinimą. Rimtai dėl to spręs rudenį Seime.
„Vien per šių metų laikotarpį, nuo sausio 1-os dienos, išdavėme apie 10 tūkstančių leidimų Baltarusijos piliečiams, kurie siekė įsikurti Lietuvoje. Žinote, kai turime labai didelį srautą besikreipiančių, yra kur kas didesnė rizika, kad kažko gali neįvertinti“, – teigė Prezidento patarėjas Darius Urbonas.
Anot baltarusių opozicijos, aktyviai Baltarusijos technologijų įmones kvietusi Lietuvos valdžia, dabar esą pati jas išprašo.
„Įmonės atėjo čia, nes joms buvo patikinta, kad jos jausis saugios, gaus prieglobstį, o dabar atrodo, kad valdžios institucijos priėmė sprendimus, kurie paneigia teisę atvykti ir dirbti Lietuvoje“, – teigė V. Kavaleuski.
Anot Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, vyti reikia ne visus.
„Svarbiausia yra neišvyti ir negąsdinti žmonių, kurie yra prieš režimą ir, kurie čia atvažiavo nuo jo pabėgti. Patys sau irgi neturime prieštarauti“, – teigė ji.
Rizikų valdymas
Baltarusiai leidimus gyventi Lietuvoje gauna lengviau nei rusai. Jei ribojimai bus sulyginti, baltarusiams bus sunkiau atvykti į šalį turistiniais, kultūriniais ar darbo tikslais bei įsigyti nekilnojamąjį turtą. Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno teigimu, svarbiausia šioje vietoje yra nacionalinis saugumas.
„Aš tikiu, kad kiekvienam Lietuvos politikui tai turi būti prioritetas. Manau, kad čia yra kažkokia šantažo forma dabar sakyti, kad, jeigu priimsite, mes išvažiuosime – na, ką padarysi. Jeigu grėsmės lygis yra pakilęs ir, jeigu jau yra rizikos, aš visada būsiu už tai, kad tas rizikas valdyti“, – teigė jis.
Pasak „Infobalt“ vadovo Simono Černiausko, tai, ką girdime šiomis dienomis – nėra geras signalas.
„Tai yra ir tam tikra žinutė kitiems investuotojams ir, atitinkamai, susijusios rizikos“, – teigė jis.
Prisideda prie Lietuvos ekonomikos
„Investuok Lietuvoje“ duomenimis, šalyje jau yra 5200 Baltarusijos informacinių technologijų specialistų. Jų verslai prisideda ir prie Lietuvos ekonomikos – viena įmonė, vidutiniškai, moka 5000 eurų „popieriuje“ atlyginimą, taigi kiekvienas darbuotojas kasmet papildo šalies biudžetą 20 tūkstančių eurų.
„Apie 70 milijonų eurų mokesčių, neskaitant pelno mokesčio, tai yra su darbuotojais susijusių mokesčių – man atrodo, tai yra reikšminga suma, o apskritai, tai yra gerus atlyginimus mokančios įmonės, kurių Lietuvai reikia“, – teigė A. Armonaitė.
Tiesa, turintys leidimus dabar – jų nepraras.
„Tie, kurie dabar turi tuos leidimus – jie ir toliau juos turės. Mes kalbame apie ateities klausimus. Apie ateities darbo leidimų išdavimą, apie ateities vizų išdavimą“, – aiškino L. Kasčiūnas.
Tačiau investuotojams pritraukti specialistų iš Baltarusijos bus svarbu ir ateity. Lietuvai prieš kelius metus trūko 13 tūkstančių informacinių technologijų žinovų. Šiandien padėtis – mažai pakitusi.
„Deja, mūsų švietimo institucijos nespėja su pasiūla“, – teigė S. Černiauskas.
Kur persikels baltarusių įmonės?
Aršiausia kova dėl baltarusių talentų virė tarp Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos, tačiau dabar pastebima, kad norinčių prisivilioti šias įmones yra daugiau.
„Daug šalių norėtų šias kompanijas persivilioti į savo šalį“, – teigė V. Kavaleuski.
Tačiau, panašu, kad toli keliauti nereikės.
„Aš net esu iš tam tikrų nesenų pokalbių su užsienio kolegomis girdėjęs, kad jie pakankamai rimtai svarsto, dabartinių tų rizikų arba mūsų nuogąstavimų kontekste, judėti labiau į Pietus, į tą pačią Lenkiją“, – teigė S. Černiauskas.
Visą reportažą galite rasti LNK portale:
