AB „Nordic sugar Kėdainiai“ yra vienos didžiausios cukraus gamintojos Europoje Danijos „Nordic Sugar“ valdoma Lietuvos bendrovė, kuri priklauso „Nordzucker“ grupei Vokietijoje.
Grupė, kaip teigia E. Adomavičienė, turi cukraus fabrikus įvairiose Europos šalyse, tačiau kalbant tik apie Baltijos šalis, pas mūsų kaimynus tokių fabrikų nematyti. Abu fabrikai įkurti Lietuvoje – Kėdainiuose bei Marijampolėje.
Kai lankomės svečiuose, direktorė aiškina, kad danai šiuo metu valdo beveik 75 proc. įmonės Lietuvoje akcijų.
Baltijos šalyse bendrai per metus yra suvartojama apie 180 tūkst. tonų cukraus. Fabrikas Kėdainiuose, kaip tikslina vadovė, pagamina apie 120 tūkst. tonų, Marijampolėje gamyba siekia dar apie 35-40 tūkst. tonų.
Dalies produkcijos trūksta, todėl cukrus į Baltijos šalis yra importuojamas, o dėl to rinką Baltijos šalyse galima vadinti deficitine.
Rudenį – ūkininkų eilės
„Mes čia gaminame baltą birų cukrų įvairiomis pakuotėmis, taip pat – ekologišką cukrų, dar pakuojame cukranendrių cukrų, kuris yra importuojamas“, – apie tai, kuo tiksliai užsiima įmonė Kėdainiuose, sako jos generalinė direktorė.
Vadovė aiškina, kad ši rinka yra specifinė. Cukrus gaminamas iš cukrinių runkelių, kurie ūkininkų pasėjami pavasarį, auga visą vasarą, o rudenį yra nuimamas šaknų derlius. Tada šiame fabrike prasideda tikras darbymetis, o prie durų išsirikiuoja ištisos ūkininkų sunkvežimių eilės.
„Jie juos mums atveža, o mes iš cukrinių runkelių išgauname cukrų. Runkelius superkame iš visos Lietuvos ūkininkų, daugiausia, Kėdainių, Panevėžio, Šiaulių, Marijampolės, tačiau turime ir keletą runkelių augintojų iš Latvijos“, – sako ji ir skaičiuoja, kad tiekėjų skaičius iš viso siekia apie 156.
„Kiekvienas jų, mums labai brangus, nes vežti vandenį iš toliau mums būtų didelė prabanga. Cukriniame runkelyje beveik 80 proc. sudaro vanduo, o tik 18 proc. – cukrus“, – teigia ji ir skaičiuoja, kad iš 7 tonų runkelių yra pagaminama 1 tona cukraus.
Cukrinių runkelių supirkimo kainos – kinta. E. Adomavičienė sako, kad įmonė turi nuolatos sekti tendencijas ir ūkininkui pasiūlyti tokią kainą, kad jam auginti runkelius būtų naudingiau nei grūdus.
„Kol kas pasakyti, koks šiemet bus derlius, sunku. Iki rudens dar toli, nors greičiausiai sausra ir šalna kažkokią žalą padarė. Šiuo metu runkeliai augina masę, o cukrų, kas mums aktualu, kaups rudenį, todėl svarbu, kad tuo metu būtų saulės“, – sako ji.
E. Adomavičienė pasakoja, kad yra buvę ir tokių scenarijų, kai vietinio derliaus neužteko pagaminti reikiamo cukraus kiekio, tačiau tada įmonei padėjusios kitos grupės bendrovės.
Kalbėdama apie visą Europos Sąjungos rinką ji teigia, kad cukraus pertekliaus šiuo metu nėra.
„Yra įtemptas balansas, tačiau svarbu suprasti, kad cukraus suvartojimas yra gana stabilus“, – patikslina ji ir sako, kad čia įtakos nepadariusi ir COVID pandemija.
„Buvo kitoks sezoniškumas. Kai prasidėjo užsidarymai, žmonės bijojo, kad nebegalės nusipirkti, todėl pirko daugiau, tačiau vėliau stebėjome mažesnius pardavimus. Tiesiog jei vieną mėnesį nuperkama daugiau, kitą – mažiau“, – aiškina generalinė direktorė.
Su Rusija bei Baltarusija įmonė nedirbo ir prieš karą, todėl nutikę įvykiai didelės įtakos neturėjo, tiesa, išskyrus energetikos kainų šoką.
„Sąskaitos buvo įspūdingos. Jos už elektrą ir dujas didėjo nuo 5 iki 10 kartų, priklausomai nuo mėnesio. Mes nebuvome pratę prie tokių sumų. Laimė, kad dalį kainos pavyko fiksuoti“, – atsimena generalinė direktorė.
Pajaučia krizes
Atvykti pasiimti cukrinių runkelių pas ūkininkus rudenį įmonė gali ir pati. E. Adomavičienė sako, kad gali suteikti pilną paslaugą – nuo runkelių nukasimo – iki atsivežimo gamybai.
„Yra, kas patys nenori, neturi pasisamdę žmonių, o gal neturi technikos“, – sako ji.
Cukrus, kuris pagaminamas Kėdainiuose, atsiduria Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų leduose, pyraguose, arbatoje bei uogienėse, vardija direktorė.
„Ekonomikos sulėtėjimo tikrai nejaučiame, nes parduodame produktą, kuris yra būtino vartojimo.
Atvirkščiai, pajaučiame krizes, kai žmonės daugiau gamina namie ir suvartoja daugiau cukraus. Šiuo metu pokyčių nepastebime ir krizės požymių nematome“, – iškart apibendrina ji.
Darbuotojams – nemokamas cukrus
E. Adomavičienė skaičiuoja, kad įmonėje Kėdainiuose šiuo metu dirba apie 216 darbuotojų, o dar kelios dešimtys darbuojasi Kaune, paslaugų centre.
Fabriko direktorius Arvydas Pretkelis priduria, kad šiuo metu susirasti darbuotojų ne taip sunku, kaip prieš metus.
„Pernai turėjome didesnę problemą. Šiemet šiek tiek Lietuvoje kilo nedarbo lygis, manau, dėl to žmonės kitaip žiūri, labiau vertina darbo vietas“, – sakė jis.
Direktorė priduria, kad įmonėje darbuotojams mokamas daugiau nei minimalus atlyginimas.
„Mūsų vidutinis atlyginimas yra netoli 2 tūkst. Eur popieriuje“, – sako ji ir aiškina, kad kol kas Lietuva danų kapitalo įmonei dar netapo per brangia šalimi.
„Jie mato mūsų infliacijos, pragyvenimo lygius. Reaguoja adekvačiai.
Viskas susiveda į efektyvumą. Danijoje atlyginimai didesni, bet ten galimai viskas labiau automatizuota, mes robotizavimo lygį taip pat didiname“, – teigia direktorė.
Paklausus, ar dirbant didžiausiame cukraus fabrike Baltijos šalyse vadovams patiems dar reikia pirkti cukrų maisto parduotuvėje, abu juokiasi.
„Taip perkame, bet darbuotojai dukart per metus cukraus gauna nemokamai“, – sako direktorė ir pasakoja, kad kaip tik prieš vasarą ir uogienių sezoną visi dovanų gavo 10 kg cukraus bei įvairiausių sirupų.
Cukraus kaina nemažės
Direktorė pasiūlo aprodyti cukraus fabriko teritoriją. Jos čia – kiek daugiau nei 60 hektarų.
Kol einame iki mašinos, ji dar paaiškina, kad bendrai Lietuvoje populiariausias baltas birus cukrus bei tikina, kad iki ekologiško cukraus vartojimo lietuviai dar nepaaugo.
„Lietuviai dar nelabai nori šiek tiek daugiau mokėti dėl to, kad produktas ekologiškas. Bet jei norite, kad ūkininkai augindami produkciją nenaudotų pesticidų ar kitokių dalykų, realiai, turite pirkti ekologišką daiktą.
Baltas birus cukrus mūsų pardavimuose dabar sudaro apie 90 proc.“, – sako ji.
Kol kas cukraus kainos yra gana aukštos, o tam įtakos turi ir buvusios didelės energetikos kainos.
„Ūkininkams brango trąšos, viskas yra labai susiję. Rinkoje situacija gana įtempta, todėl cukraus kainos yra sukilusios.
Kol kas sunkiai įsivaizduojame, kad kainos galėtų grįžti į tas, kurios buvo. Manau, kad tikrai ne“, – sako ji.
E. Adomavičienė rodo į fabriko kieme stovintį didžiulį statinį ir sako, kad jame yra laikomas cukrus.
Ji aiškina, kad nuo rugsėjo, ūkininkams pradėjus į įmonę vežti cukrinius runkelius, įmonėje prasideda cukraus gamyba, o dalis pagaminto cukrus laikoma būtent šioje talpoje. Vėliau vyksta jo pakavimas.
„Ten laikoma 40 tūkst. tonų cukraus. Tai yra ventiliuojama saugykla. Žiemą ji – šildoma, vasarą – vėsinama.
Likusi dalis cukraus supilama į didmaišius ir saugoma juose, sandėliuose“, – sako vadovė.
