Kaip antradienį surengtame Lietuvos eksporto perspektyvų 2023-2024 m. pristatyme sakė Inovacijų agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė Jonė Kalendienė, Lietuvos eksporto apimtys išlieka gana stabilios, o pagal vertę – kyla dėl augančių kainų.

Pernai bendra šalies eksporto vertė paaugo 29 proc., tačiau skaičiuojant eksporto apimtis ne pinigais, o kiekiu, augimas siekė gerokai mažiau – 11 procentų.

„Paslaugų eksporto augimas buvo lėtesnis nei prekių ir labiau paveiktas kainų“, – pažymėjo J. Kalendienė.

Nors paslaugų, skaičiuojant pagal vertę, eksportavome 25 proc. daugiau, kiekiu augimas siekė vos 0,2 proc. Tuo metu prekių eksportas pagal vertę augo 30 proc., o pagal kiekį – 16 procentų. Beje, vien lietuviškos kilmės prekių eksportas augo tik pagal vertę, o pagal kiekius buvo fiksuojamas 5 proc. susitraukimas.

Reeksporto augimas buvo spartesnis nei lietuviškos kilmės prekių, o šiame segmente, anot J. Kalendienės, Inovacijų agentūra fiksavo ir du siurprizus.

Pirmasis – tai 6,5 karto išaugęs gamtinių dujų reeksportas, kurį daugiausia vykdėme į Latviją ir Estiją: „Kai statėme suskystintų gamtinių dujų terminalą, apie tai negalvojome, bet, iškilus kritinei, situacijai galime padėti savo kaimynams.“

Rusija praėjusiais metais prarado pirmąją vietą Lietuvos reeksporto rinkų sąraše, ją užėmė Latvija. Reeksportas į Rusiją susitraukė 845 mln. eurų, tačiau čia atsirado antrasis siurprizas – 953 mln. eurų išaugo reeksportas į Centrinės Azijos šalis.

Kitąmet augs ir kainos, ir apimtys

Inovacijų agentūros analitikai prognozuoja, kad 2023 m. lietuviškos kilmės prekių eksporto (be energetinių produktų) vertė padidės 14 proc. (iki 24,8 mlrd. eurų), 2024 m. – 8,5 proc. (iki 26,9 mlrd. eurų) per metus. 2023 m. didelė augimo dalis, tikimasi, vis dar bus nulemta kainų augimo, tačiau didės ir eksporto apimtys. 2024 m. prognozuojamas ir kainų, ir apimčių augimas, tačiau didesnę įtaką vertės kaitai darys eksporto apimtys.

Jonė Kalendienė

Kalbant apie paslaugų eksportą, numatoma, kad 2023 m. paslaugų eksportas augs beveik 20 proc., o 2024 m. augimas išliks beveik 8 proc. Šiemet paslaugų eksporto augimui didžiausią įtaką daro kainos.

Vertinant prekių reeksporto perspektyvas, numatoma, kad 2023 m. augančios reeksporto apimtys lems beveik 14 proc. reeksporto augimą, o 2024 m. prognozuojamas 12,2 proc. augimas.

Anot J. Kalendienės, 2023-2024 m. prognozė remiasi keletu prielaidų. Visų pirma, yra numatomas bendras Europos ekonomikos augimas. Remiantis Europos Komisijos žiemos prognoze, ES-27 šalių ekonomikos 2023 m. augs 0,8 proc. per metus, 2024 m. – 1,6 proc. per metus.

„Būtent ES šalys yra pagrindinės lietuviškos kilmės eksporto partnerės, todėl 2023-2024 m. prognozuojamas teigiamas eksporto pokytis. Nors 2023 m. ES-27 šalių ekonomikų augimas bus ganėtinai nuosaikus, tačiau neigiama 2022 m. lietuviškos kilmės eksporto apimčių bazė, turėtų lemti kiek spartesnį nei įprastomis aplinkybėmis eksporto apimčių augimą“, – teigia J. Kalendienė.

Pask J.Kalendienės, yra rizikų, susijusių su prognozių prielaidų neišsipildymu. „Karas Ukrainoje lemia didelį bendrą politinį ir ekonominį neužtikrintumą visoje Europos Sąjungoje. Karo baigtis Ukrainoje tiek laiko, tiek ir rezultato požiūriu kol kas dar nėra žinoma, tačiau karo veiksmams pasibaigus, teigiamas poveikis pasaulio ekonomikos aktyvumui nėra atmestinas“, – teigia J. Kalendienė.

Įvardijo dvi svarbias naujas rinkas

Tuo metu renginyje dalyvavusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė, kad ministerija deda pastangas tiek stiprinti Lietuvos perspektyvas jau tradicinėmis tapusiomis eksporto rinkose, tiek atverti kelius į naujus vandenis.

Aušrinė Armonaitė

„Lietuva turi tas tradicines rinkas kaip Lenkija ar Vokietija, bet reikia pripažinti, kad iki šiol valstybės dėmesys joms apsiribojo požiūriu – kiek verslas pasidaro, tiek ir gerai. Mes siekiame daugiau sistemiškumo, pavyzdžiui, anksčiau ministerija Vokietijoje turėjo vieną atstovą, šiandien ten dirba trijų žmonių komandą. Siekiame eiti į eksporto rinkų gylį“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Pasak jos, svarbu atrasti ir naujų valstybių, su kuriomis Lietuva galėtų prekiauti. Šioje srityje ministrė nurodė dvi svarbiausias kryptis – Pietryčių Aziją ir Italiją.

„Dešimtyje Pietryčių Azijos regiono šalių jau pernai buvo fiksuotas 36 proc. Eksporto augimas, bet vis dar neišnaudojame visų galimybių. Tuo metu Italija Lietuvos politikoje visuomet buvo laikoma turizmo šalimi, bet tai yra trečia pramonės šalis ES, tas faktas kažkaip vis nutylimas. Norime matyti ir tai, kas yra čia pat, Europoje“, – sakė A. Armonaitė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją
Top naujienos
Pažymėti
Dalintis
Nuomonės