Kaip žinoma, trąšų gamyba Europoje stabdoma dėl išbrangusių dujų. Tokį laikiną sprendimą priėmė ir Jonavos „Achema“, didžiausia dujų vartotoja Lietuvoje. Tampa akivaizdu, kad trąšų gamybos procesas aktualus ne tik ūkininkams.
„CO2 ar angliarūgštės netekimas automatiškai stabdo ne tik gamybos procesą, kadangi jis negali vykti, bet nebėra ir produktų, kurie turi taip vadinamo „gazo“. Pavyzdžiui, mineralinio gazuoto vandens irgi neįmanoma būtų padaryti“, – sako M. Horbačauskas.
Jis aiškina, kad angliarūgštė (CO2) yra šalutinis trąšų gamybos produktas, naudojamas visų gėrimų gamybai, tiek gazuoto mineralinio vandens, tiek vaisvandenių, ir kartu alaus.
„Plius labai intensyviai naudojama technologiniame procese, kadangi visi produkcijos prastūmimai vyksta su angliarūgšte. Netgi, pavyzdžiui, baruose iš statinaitės alus teka ne savaime“, – sako vadovas, pažymėjęs, kad niekada nebuvo kilę minčių, jog gamybai gali pritrūkti šios medžiagos.
Pasiteiravus, ar yra galimybių rasti alternatyvių angliarūgštės šaltinių, jis sako, kad galbūt įmanoma naftos perdirbimo srityje, tačiau trąšų gamintojai buvo paprastesnis ir pigesnis variantas, tuo labiau, kad jie – vietiniai.
„Mums reikia apie 200 tonų per mėnesį, plius minus. Manau, kad visai rinkai kokie 20-30 kartų daugiau, gal ir dar daugiau. Pakankamai dideli skaičiai“, – apie CO2 poreikį gėrimų pramonei kalbėjo M. Horbačauskas.
Jis neatmetė galimybės, kad medžiagos trūkumas atsilieps ir alaus kainai, tačiau dabar svarbiausia – ar apskritai vyks gamyba.
„Brangsta (CO2 – red.) ir ilgainiui tikrai atsilieps, bet problema labiau yra buvimas ar nebuvimas. Jeigu nebus angliarūgštės, sustos visa gamyba. Problema jau nebe kainos, o paties produkto buvimo“, – pabrėžė verslininkas.
Jis tikisi, kad bendrovė, turėdama „ilgalaikius santykius“ neliks be produkcijos.
„Čia nedėkingai sutapo keli dalykai. Lietuvoje sustojo trąšų gamybos įmonė, kuri aptarnavo ne tik Lietuvą, bet ir šiek tiek plačiau. Lenkijoje tuo pačiu metu sustojo trys gamyklos. Dar viena blogybė, kad Suomijoje gamykla, kuri ne iš trąšų proceso gauna angliarūgštę, ji irgi uždaryta techniniam aptarnavimui“, – aplinkybes vardijo „Volfas Engelman“ vadovas.
Anot jo, CO2 trūkumas šiuo atveju daugiau ne skonio, o gamybos proceso problema, kad alus galėtų apskritai tekėti „iš statinės į butelius“. M. Horbačauskas tikisi ir valdžios sprendimų.
„Yra tų sprendimų. Lenkų vyriausybė galvoja apie kažkokios dalies kompensavimą trąšų ir angliarūgštės gamintojams, kad jie visiškai nestabdytų (gamybos). Tai čia galimas gestas ir iš Vyriausybės pusės, kadangi tai nėra tiktai vieno produkto – trąšų – gamybos sustabdymas. Kaip matyti, tai atsiliepia gana didelei grandinei“, – sako verslininkas.
Paklaustas, ar vis dėlto kuriam laikui gali nelikti vaisvandenių, mineralinio vandens, jis sakė, kad taip tikrai gali nutikti.
„Visiškai teisingai, jų kurį laiką nebeliks. Ilgainiui galima šiek tiek perdaryti gamybą, kad naudotų ne angliarūgštę, o kažką kitą, bet trumpalaikiu momentu tai visiškai neįmanoma. Tad kurį laiką visai nebūtų produkcijos“, – kalbėjo M. Horbačauskas.
Pasak jo, su rimtomis problemomis bendrovė gali susidurti artimiausiu metu.
„Bijau, kad jeigu viskas taip blogai, tai po mėnesio galime susidurti su tomis bėdomis. O tas mėnesis praeis gana greitai. Tikiuosi, kad atsidarius Suomijos gamyklai turėtų šiek tiek pagerėti situacija, na, ir iš tų didžiųjų Lenkijos gamintojų galbūt kažkas pradės gaminti“, – sako „Volfas Engelman“ vadovas.
„Norisi būti optimistu, kad čia galbūt kelių mėnesių klausimas, jog apskritai nėra produkcijos. Bet manau, kad jos kaina bet kokiu atveju bus didesnė“, – pridūrė jis.
Čia galite pažiūrėti LNK video:
