Plės teritoriją
Lenkija iš viso turi 14 specialiųjų ekonominių zonų. Kiekviena iš jų apima skirtingo dydžio teritorijas, labiau primenančias ištisą regioną, o ne Lietuvoje įprastą matyti išskirtą specialią LEZ zoną.
Pas kaimynus specialūs plotai kurtis SEZ įmonėms išskiriami išbarstant juos po visą regioninę SEZ ir taip gali būti išsidėstę atskirose skirtingose teritorijose ar net savivaldybėse.
Kaimynų lenkų planuose – tam tikrų regioninių SEZ teritorijų plėtra, kas reiškia, kad gali atsirasti pavieniai nauji plotai, į kuriuos bus kviečiamos kurtis įmonės. Kad tokių plotų skaičius ateityje gali būti didinamas, anksčiau nurodyta ir tam tikrose atliktose Europos Sąjungos apžvalgose.
„Delfi“ šaltinių teigimu, Lenkijos SEZ esančios atskiros ir planuojamos teritorijos gali priartėti prie Lietuvos sienos, tačiau tiksliai, kuriose regioninėse SEZ tokie pokyčiai gali būti įgyvendinti, dar lieka neaišku. Lenkijos Šiaurės Rytuose arčiau Lietuvos esančios regioninės SEZ pavadintos Suwalki ir Warmia-Mazury.
Lenkijos investicijų ir prekybos agentūra skelbė, kad pastaroji labiausiai išsiskiria tuo, kad verslininkams yra suteikiama didžiausia valstybės pagalba, o atleidimo nuo mokesčių dydis gali siekti 70 proc.
Kalbant apie Suwalki SEZ, pirmaujančios pramonės šakos laikomos medienos, metalo, plastiko pramonė. Kaip išskirtinis privalumas pateikiamas ir regioninės SEZ lokacija.
Puse lūpų kalbama, kad plėtros pokyčiai planuojami nuo rudens, taip pat teigiama, kad plotai kurtis įmonėms būtų išsidėstę per skirtingas savivaldybes, o šiuo metu ten yra tvarkoma infrastruktūra.
Apie Lenkijos planus informaciją patvirtino gavusi ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
„Visos šalys skatindamos investicijas įgyvendina įvairias priemones. Ministerija yra gavusi bendrą informaciją apie Lenkijos planus“, – teigė ministerijos specialistai.
Mato grėsmių
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius svarstė, kad Lenkijos planai Lietuvos verslui gali kelti pavojų.
„Jaučiame dvigubą pavojų. Pirmasis susijęs su tuo, kad vietiniai verslai gali pasukti į Lenkiją ir išsikraustyti, ten atidaryti savo naujas atstovybes.
Tam bus ir skirti pinigai paramai. Lenkija kol kas dar neįvykdė savo reformų, bet kai tik įvykdys, bus daug milijardų, RRF pinigų atsigavimui po pandemijos. Šie pinigai būtent ir bus skirti įkurti naujas pramonės įmones, gamybines įmones. Įmonės gali būti subsidijuojamos 50 proc., o mažesnės įmonės ir 60 proc., kad įsikurtų pas juos“, – skaičiavo jis.
V. Janulevičius patikino, kad iš Lietuvos pusės vietinėms įmonėms struktūrinių pinigų periodas yra pasibaigęs, todėl kalbant apie naudas, liko tik parama paskoloms.
„Taigi matau pavojų, kad vietinės įmonės gali pasitraukti ten arba atidaryti filialus, kas būtų logiška tam, kad galėtų plėsti geografiją ir pasiūlyti prekes vietinei rinkai“, – sakė jis.
Kaip antrą grėsmę verslo atstovas įvardijo užsienio investicijas.
„Užsieniečiai, besirinkdami tarp Lietuvos ir Lenkijos, gali pasirinkti Lenkiją, nes, nors sąlygos įsikurti ir panašios, skiriasi rinkų dydžiai.
Prieiga prie kapitalo geresnė Lenkijoje, jie turi apie 18 bankų iš 7 skirtingų šalių ir šioje vietoje galime prarasti dalį tų užsienio investuotojų, kurie pasirinks Lenkiją.
Taip Lenkijoje geresnė įstatyminė tvarka. Jie turi nulinį pelno mokestį“, – sakė jis ir pridūrė, kad Lenkija Lietuvą lenkia savo mokesčių lankstumu.
Dėl Lietuvos verslo nesibaimina
„Investuok Lietuvoje“ investicijų plėtros departamento direktorė Vida Staskonienė tikino, kad Lenkijos SEZ taikomos paskatos savo pobūdžiu nesiūlo geresnių sąlygų nei Lietuvoje veikiančios LEZ.
„Abiejų šalių galimi skirti pelno mokesčio lengvatų maksimalūs dydžiai yra reglamentuoti EK pagal atitinkamų regionų išsivystymo lygį ir gali siekti iki 50 proc. nuo pradinės investicijos (didelių įmonių projektų atvejais).
Be to, Lenkijos LEZ veikimas yra panašus ir į Lietuvos Stambių projektų reguliavimą, suteikiantį galimybę mūsų šalyje ne tik LEZ teritorijose steigiamiems stambiems projektams gauti panašias lengvatas, kokios galiotų steigiantis LEZ.
Lietuvai šiuo metu turint tiek sklypų esamuose LEZ, tiek patrauklų Stambių projektų reguliavimą, nemanome, kad naujo galimo LEZ Lenkijoje atsiradimas turės reikšmingą poveikį Lietuvos konkurencingumui“, – teigė ji, tačiau pridūrė, kad tai nereiškia, jog nėra būtina skirti nuolatinį ir kryptingą dėmesį konkurencingumo didinimui, ypatingai kalbant apie stambius, į aukštą pridėtinę vertę orientuotus gamybinius projektus.
„Bendri visų Lietuvoje veikiančių LEZ rodikliai rodo jų reikšmingą indėlį skatinant gamybą ir pritraukiant užsienio investicijas.
Mūsų paskutinių kelių metų praktika rodo, kad daliai potencialių investuotojų reikia vis didesnių sklypų su paruošta infrastruktūra, kartais siekiančių 30, 70 ar net 100 ha plotą, todėl Lietuvai, norint sėkmingai konkuruoti, būtina jau dabar galvoti ne tik apie esamų LEZ teritorijų vystymą, bet ir kai kurių LEZ ribų plėtimą, užtikrinant ateities investuotojų poreikius“, – sakė V. Staskonienė.
