Kvotos darbo jėgai iš ES nepriklausančių šalių buvo įvestos 2021 m. Pagal šią sistemą, šiemet Lietuvos verslas supaprastinta tvarka iš viso gali atsivežti beveik 36 tūkst. tokių darbuotojų, o didžiausia kvota skirta paslaugų sektoriui – 21,6 tūkst.
Kvotų sistema aktualiausia transporto įmonėms, įdarbinančioms dešimtis tūkstančių vairuotojų iš trečiųjų šalių. Įsigaliojus šiai sistemai, vežėjai savo kvotą kasmet išnaudodavo metams įpusėjus, tad šiemet jiems buvo leista įdarbinti ketvirtadaliu daugiau tokių darbuotojų. Visgi net ir padidinta kvota pasirodė per maža.
Kaip skelbia Migracijos departamentas, šiemet paslaugų sektorius jau išnaudojo du trečdalius jam skirtos kvotos, o netrukus bus pasiektas limitas. Šiuo metu yra likę, 7,7 tūkst. vietų, tačiau netrukus jos baigsis, kadangi šiuo metu nagrinėjami prašymai dėl maždaug 9 tūkst. vairuotojų įdarbinimo pagal kvotų sistemą.
Įdarbinti vairuotojus iš trečiųjų šalių nėra draudžiama ir išnaudojus skirtą kvotą, tačiau tuomet įmonėms tai kainuoja gerokai daugiau tiek finansine, tiek laiko prasme. Tokiu atveju pirmiausia reikia kreiptis į Užimtumo tarnybą ir susimokėti 120 eurų už vadinamąjį darbo rinkos testą, t. y. patikrinimą, ar reikalingos kompetencijos darbuotojo tikrai nėra Lietuvoje. Jei nustatoma, kad nėra, išduodamas leidimas įdarbinti užsienietį.
Tokia tvarka nepatogumus kelia ne tik transporto įmonėms, bet ir Užimtumo tarnybai, kuriai tenka atlikti tūkstančius darbo rinkos testų ir šiai funkcijai deleguoti dešimtis specialistų.
Nepaisant to, kvotų sistemą įvedusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nieko keisti neketina.
Kasmet – ta pati situacija
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas sako, kad metams persiritus į antrą pusę pasibaigiančios kvotos – nuolatinė vežėjų problema. Lygiai tas pats buvo ir pernai bei užpernai, nes vairuotojų masiškai trūksta visoje Europoje ir Lietuvoje jų rasti paprasčiausiai neįmanoma.
„Tos kvotos – amžina tema. Trečius metus turime tą pačią problemą, kai baigiantis metams tiek įmonėms, tiek valstybės institucijoms tenką įjungti papildomus administracinius išteklius“, – teigia P. Drižas.
Pasak jo, nurodymas atlikinėti darbo rinkos testus yra tuščias reikalavimas, kadangi nuolat paaiškėja tas pats – reikiamo darbuotojo Lietuvoje nėra.
„Šiemet vėl reikės kartoti tuos pačius procesus. Buvo galvojama, kad 21,6 tūkst. dydžio kvotos paslaugų sektoriui šiemet užteks, bet pasirodo, kad ne“, – kalba vežėjų atstovas.
Pasak jo, būtų prasminga diskutuoti apie tai, ar tos kvotos apskritai yra reikalingos, nes transportininkams jų vis tiek niekad neužtenka, o užsieniečiai vairuotojai įdarbinami ir po to, tik tenka pereiti ilgesnį biurokratinį kelią.
„Kam toks dalykas reikalingas, jei net ir pasibaigus kvotai, vis tiek dar įdarbinama daugiau kaip 10 tūkst. vairuotojų, tik su papildoma finansine ir administracine našta“, – stebisi P. Drižas.
Krūvis išauga beveik 4 kartus
Užimtumo tarnyba taip pat neslepia, kad pasibaigusios kvotos žymiai išaugina tarnybos specialistų darbo krūvį.
Pavyzdžiui, pernai paslaugų sektoriaus kvota buvo išnaudota panašiu metu – rugpjūčio 12 d. Iki tos datos Užimtumo tarnyba pernai atliko 4165 darbo rinkos testus, nuo rugpjūčio 12 d. iki metų galo – 14834.
„Padidėjimas – 3,6 karto. Tiek pat išaugo ir krūvis Užimtumo tarnybai. Papildomai tam buvo skirti 28 darbuotojai“, – komentare Delfi konstatuoja Užimtumo tarnyba.
Tiesa, šiemet darbo rinkos testų atliekama šiek tiek mažiau. Iki rugpjūčio 12 d. jų reikėjo 2418. Mažesnį patikrinimų skaičių lėmė tai, kad dėl karo Ukrainoje šios šalies piliečiams buvo supaprastintos įdarbinimo Lietuvoje procedūros – jie buvo atleisti nuo pareigos gauti sprendimą dėl darbo atitikties.
Beje, Užimtumo tarnyba nurodo, kad jos praktikoje iki šiol nebuvo nė vieno atvejo, kad transporto bendrovėms nebūtų leista įdarbinti užsieniečio, nustačius, kad darbuotoją jos gali rasti ir savo šalyje. Absoliučiai visi darbo rinkos testai parodo tą patį – vairuotojas iš trečiosios šalies yra vienintelis variantas.
Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija galiojančios tvarkos keisti neketina.
„Šiuo metu nėra svarstoma atsisakyti kvotų sistemos. Taip pat kol kas nesvarstomas ir kvotų perskirstymas, t. y. galimybė dalį kitų sektorių neišnaudojamų kvotų atiduoti paslaugų sektoriui“, – Delfi nurodo ministerija.
