Tuščių konteinerių kiekis išaugo dvigubai
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Vaidotas Šileika sakė, kad šiuo metu uoste dirbančios kompanijos susiduria su tuščių konteinerių situacija, kas signalizuoja tam tikras ekonomines problemas.
Pats tuščių konteinerių apibrėžimas, kaip aiškino, reiškia, kad Lietuvoje mažėja eksporto apimtys.
„Visi konteineriai, kurie laivais yra atgabendami į Klaipėdą, yra pilni, yra importuojamos prekės, kroviniai, o po to, kai įmonės išsikrauna prekes sandėliuose ar logistikos centruose, kitaip tariant, kai prekės pasiekia savo galutinį gavėją, tada konteineriai tampa tušti.
Pagal normaliąją praktiką jie turėtų būti užpildyti kitais kroviniais ar prekėmis ir išgabenami, tai yra vykdomas eksportas.
Dabar situacija yra pasikeitusi. Vyrauja prekių importas į Lietuvą ir yra importuojama daugiau nei eksportuojama, dėl ko išeina taip, kad terminaluose tušti konteineriai užsistovi. Jeigu per tam tikrą laiką krovinių konteineriui nesurandama, jie yra išgabenami tušti į tuos uostus, kuriuose tų prekių yra“, – „tuščių konteinerių“ sąvoką aiškino atstovas ir pridūrė, kad šiandien tokių atvejų, kai tušti konteineriai iš Klaipėdos tiesiog išgabenami kitur, yra daug.
Bendrai tokia tendencija, anot jo, stebima nuo praėjusių metų pabaigos, o lyginant su pernai tuščių konteinerių kiekis uoste išaugo dvigubai.
Pasak V. Šileikos, išskirti konkrečias tikras šalis, į kurias mažėjo eksportas, būtų sunku. Jis aiškino, kad eksportas iš Klaipėdos uosto – diversifikuotas, todėl tai tiek Europos, tiek Pietryčių Azijos, Lotynų Amerikos šalys, JAV, Indija.
„Būtų sudėtinga įvardinti, kad viena ar kita konkreti kryptis kroviniais neužpildoma. Netektys pasiskirsto tolygiai“, – sakė jis.
Pati situacija dėl tuščių konteinerių, anot atstovo, indikuoja, kad verslas šiandien gauna vis mažiau užsakymų prekių ir krovinių eksportui į užsienio šalis.
„Pagrindinė priežastis – eksporto mažėjimas, kadangi konteineriai yra vieni iš ekonomikos sveikatos indikatorių. Jeigu jie būna pilni eksportuojant, mes manome, kad mūsų pramonė ir verslas dirba gerai, sugeba eksportuoti prekes į tolimas šalis.
O jei, kaip šiuo metu, mes matome didelį tuščių konteinerių kiekį, tai signalizuoja, kad eksporto apimtys krinta“, – aiškino asociacijos vadovas.
Kaip eksportas atrodys ateityje, kaip teigė, prognozuoti sunku.
„Tai tiek Lietuvos problemos, susijusios su eksportu, tiek stebima, jog sumažėjo tranzitinių krovinių dalis, kraunama per Klaipėdos uostą. Automatiškai, dalis tų tranzitinių krovinių buvo kraunama konteineriais, tačiau dabar tai, tiek geopolitinės priežastys, tiek sankcijų poveikis. Dabar „Lietuvos geležinkeliai“ įvedė ir nulinę toleranciją rizikai dėl krovinių, o visi šie faktoriai daro įtaką prekių gabenimui konteineriais ir jų apimtims.
Galiausiai, manau, kad tuščių konteinerių kiekis gali ir didėti, nesu tikras, ar jau esame pasiekę piką. Teigiamus pokyčius labiau sietume su kitų metų II pusmečiu“, – prognozavo V. Šileika.
Latakas: pilnų konteinerių mažėja
Apie pastebėtą tą pačią tendenciją kalbėjo ir AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalins direktorius Algis Latakas.
Jis teigė, kad nors šiemet bendrai konteinerių krauta daugiau, tuščių konteinerių kiekis auga.
„2023 m. sausį–vasarį konteinerių (TEU) krauta beveik 23 procentais daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, tačiau stebime tendenciją, kad laivais gabenamų tuščių konteinerių skaičius auga, o pilnų mažėja, kadangi konteinerių krova, skaičiuojant tonomis, mažėja“, – sakė jis.
Kaip tikino, tam įtakos turi geopolitinė situacija, sankcijos, mažėjantys vietos verslininkų eksportavimo mastai, taip pat pamažu besitraukiantis vartojimas, ko pasekoje – mažesnis importas.
„Visa tai atsispindi tiek bendrai krovos statistikoje, tiek konteinerinėje laivyboje“, – sakė A. Latakas.
Nerimas ir pramonėje
Kad eksportas šalyje kelia klausimų, atvirai sako ir pramonės atstovai.
Pramonininkų konfederacijos vadovas LNK žinioms aiškino, kad užsakymų skaičius ėmė trauktis.
„Jeigu praėjusių metų rudenį užsakymų vidurkis buvo šešiems ar devyniems mėnesiams, tai tas skaičius dabar sumažėjo iki trijų mėnesių. Tai – neramina, o įmonės pradeda žiūrėti, kas būtų, jeigu būtų, jei užsakymai sustotų“, – teigė konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius.
Panašiai kalbėjo ir ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Vasario mėnesį mes jautėme sumažėjusią paklausą užsienyje, mūsų pagrindinėse eksporto rinkose. Aš situacijos nedramatizuočiau, bet tarptautinis kontekstas iš tikrųjų išlieka labai trapus ir turime likti budrūs“, – sakė ji.
Remiantis naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, sausį iš Lietuvos prekių eksportuota už 3,30 mlrd. Eurų, kas yra 4,9 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Importuota už 3,76 mlrd. eurų – 10 proc. daugiau nei pernai.
Spaudos pranešime Inovacijų agentūros analitikai prognozavo, kad 2023 m. lietuviškos kilmės prekių eksporto (be energetinių produktų) vertė padidės 14,0 proc. (iki 24,8 mlrd. eurų), 2024 m. – 8,5 proc. (iki 26,9 mlrd. eurų) per metus.
