Prancūzija – viena iš aktyviausių visą Europą apimsiančios bankų sąjungos šalininkių, puikiai suprantanti, jog pačios šalies bankams skolose paskendusiose valstybėse gana pavojinga. Paryžius taip pat pasisako už skubų bankų rekapitalizacijos iš euro zonos gelbėjimo fondų procesą.
„Manau, kad prancūzai to nori dėl labai paprastos priežasties: jie puikiai žino, jog dabar bus jų eilė. Iš karto po Italijos“, - teigia konsultacijų bendrovės „Spiro Sovereign Strategy“ vadovas Nicholas Spiro.
Skolų krizė apėmė Graikiją, Airiją ir Portugaliją – visas šias tris šalis gelbėja lėšos iš užsienio. Ispanija jau paprašė pagalbos šalies bankams. Pagalbos paprašė ir Kipras. Pastaruoju metu Italijos skolinimosi mastai auga kaip ant mielių.
Investuotojai šiuo metu Prancūzijai vis dar atsargiai palankūs, bet Paryžiaus įplaukos jau labai nuosaikios – investuotojai paprasčiausiai nori apsaugotos valstybės skolos, kuri neabejotinai siūlo didesnį pelną nei Vokietija.
Tačiau Prancūzijos finansinė padėtis nei iš tolo neprilygsta Vokietijos. Be to, Paryžiaus bankų priklausoma nuo Graikijos ir Italijos – būtent šis veiksnys labai smarkiai veikia šalies atsaką į krizę.
„Akivaizdu, jog spaudimas dėl skolų krizės pasieks Prancūziją ir kitas AAA reitingo valstybes, jeigu jos nesugebės rasti bendrų priemonių grėsmių neutralizavimui“, - teigia „Societe Generale“ vyriausiasis ekonomistas Prancūzijai.
Ne tokia įtakinga reitingų agentūra „Egan-Jones“ drąsiau mažina reitingus nei didesnės jos konkurentės – birželį ji Prancūzijos ilgalaikio skolinimosi reitingą nurėžė iki BBB+. Sprendimas buvo priimtas argumentuojant, jog valstybei labai gali prireikti pagalbos gelbėjant šalies bankus.
Tačiau Paryžiaus pečius slegia ne tik beveik 90 proc. šalies BVP sudaranti ir vis dar auganti valstybės skola. Bėda ta, jog dauguma šalies bankų tiesiogiai priklausomi nuo pačių trapiausių euro zonos ekonomikų.
