V. Putinas T. Blairui (valstybės vyrus tuomet lydėjo ir jų žmonos) aprodė jo gimtajame Sankt Peterburge esantį Ermitažo muziejų. Marinskio teatre jie žiūrėjo operą „Karo ir taikos“ tematika. Jungtinės Karalystės premjeras gyrė V. Putiną dėl pastarojo siekio modernizuoti šalies ekonomiką ir paversti ją atvira investicijoms iš užsienio. Vos prieš savaitę Rusijos prezidentas buvo užsiminęs apie šalies planus prisijungti prie NATO.
Iš pradžių Rusijos prezidentas laikėsi duoto žodžio – jis sumažino mokesčius ir išreiškė norą prisijungti prie Pasaulio prekybos organizacijos. Rinkos atsigavo, plūdo investicijos iš užsienio. Per pirmąsias dvi V. Putino kadencijas prezidento poste (iki 2008 metų ekonomikos krizės) „Micex Index“ (INDEXCF) akcijų indeksas šoktelėjo net 12 kartų. Per tą patį laikotarpį rublio kursas ūgtelėjo 12 proc.
Dabar tai atrodo kaip sapnas. V. Putinas naujiesiems draugams nugarą atsuko dar 2003 metais. 2012 metais prasidėjus jau trečiajai jo kadencijai prezidento poste, situacija dar pablogėjo. Pradėti persekioti disidentai, imta riboti ekonomines laisves, o galiausiai užvirta košė Rytų Ukrainoje.
Rezultatas: Rusija, kuriai į nugarą jau alsuoja ekonomikos nuosmukis, kenčia nuo griežtų tarptautinių sankcijų, kapitalo rinkose su Maskva niekas nebenori turėti reikalų. Nors „MSCI World Index“ akcijų rinkų indeksas nuo praeitų metų šoktelėjo 9,7 proc., „Micex Index“ smuko 2,6 proc. Rublis, sparčiai artėjantis prie rekordinių žemumų, nuo to laiko, kai V. Putinas pirmą kartą tapo prezidentu, smuko 29 proc.
„Rusija neišvengs skaudžių ilgalaikių padarinių. Rusija padarė klaidą, o juk buvo labai teisingame kelyje. Didžiausia tragedija ta, kad V. Putinas pasuko visai kita kryptimi“, - teigia iki vasario JAV ambasadoriaus pareigas Rusijoje ėjęs Michaelas McFaulas, šiuo metu dėstantis Stanfordo universitete Kalifornijoje.
Geriau jau greičiausiai nebus - ši 2 trilijonų dolerių (5,42 trilijonų Lt) vertės ekonomika nuo 2000 iki 2008 m. iš naftos ūgtelėjo vos 7 proc.
2012 metais V. Putinui vėl tapus Rusijos prezidentu, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) 2013 metams prognozavo 3,9 proc. šalies ekonomikos augimą. Prognozės nepasitvirtino: augimas tesiekė 1,3 proc. (pritrūko nė daug, nė mažai - 50 mlrd. dolerių (135,5 mlrd. Lt)).
Panašus kritimas prognozuojamas ir šiems metams, sako Petersono tarptautinės ekonomikos instituto Vašingtone mokslininkas Andersas Aslundas, kuris paskutinį XX amžiaus dešimtmetį Rusijos valdžią konsultavo privatizacijos klausimais.
V. Putino svajonė iki 2020 metų Rusiją paversti viena iš penkių didžiausių pasaulio ekonomikų taip ir liks svajone, sako Sergejus Gurievas, buvęs Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo patarėjas ekonomikos klausimais, 2013 metais persikėlęs į Paryžių. Jo teigimu, šio tikslo pasiekti būtų buvę įmanoma, jeigu V. Putinas būtų dėjęs pastangas pasiekti 5-6 proc. ūkio augimą.
„Rusija dėl turėtų trūkumų turėjo didžiulį potencialią, todėl pasiekti norimą ekonomikos augimą buvo tikrai įmanoma. Kas nutiko? Šalies valdžia nusprendė netesėti duotų pažadų“, - mano S. Gurievas.
JAV ir Europos Sąjungos Rusijai pritaikytos sankcijos kanda žymiai skaudžiau jų taikinyje atsidūrus „Sberbank“ (didžiausiam šalies bankui), energetikos bendrovėms ir penkioms valstybei priklausančioms gynybos ir technologijų bendrovėms.
„Šios sankcijos apriboja jo galimybes įgyvendinti projektus, kurių reikia kuriant normalaus šalies ekonomikos augimo įvaizdį. Sankcijos tik paspartins šalyje veikiančios ekonomikos sistemos griūtį, kuri baigsis gilia ir ilgalaike krize“, - teigia buvęs Rusijos premjeras Michailas Kasjanovas.
Nors pastarąsias kelias dienas, atsiradus vilčiai sulaukti sankcijų palengvinimo ir užsitęsiančių paliaubų, Rusijos rublis ir akcijų rinka šiek tiek lengviau atsikvėpė, „Societe Generale SA“ analitikas Benoit Anne tikisi aktyvaus finansinių instrumentų išpardavimo.
„Tikrai negalėčiau įvardyti daug tarptautinių investuotojų, kurie šiuo metu iš rublio tikėtųsi gerų rezultatų. Jie arba nusiteikę skeptiškai, arba tiesiog laikosi atokiau“, - rugsėjo 24 dieną sakė B. Anne.
S. Gurievas, buvęs ministro pirmininko patarėjas, tvirtina, kad subalansuoto biudžeto planai taip pat sudaryti prognozuojant 2-3 proc. ekonomikos augimą. Prognozėms gresia neišsipildyti, todėl V. Putinas, kuriam teks ir dar vienas iššūkis – dėl mažėjančių naftos kainų kylančios naujos fiskalinės problemos - jau labai greitai bus priverstas mažinti išlaidas karybai ir karpyti pensijas.“
„To dar nebuvo, nežinome, kas bus. V. Putinui tokia situacija – neturinti precedento“, - samprotauja S. Gurievas.
