V. Putino populiarumo reitingai 2014 m. šoktelėjo į dar neregėtas aukštumas po to, kai Kremlius užėmė Krymo pusiasalį. Palaikymas ir dabar išlieka vis dar rekordiškai didelis, o rusai džiaugiasi valstybinių žiniasklaidos kanalų skelbiamu triumfu dėl susigrąžintos buvusios Rusijos imperijos teritorijos dalies, rašo „The Business Insider“.
Vis dėlto V. Putino valdžios 15-mečiui paminėti skirtoje diskusijoje kovo 31 d. buvę ilgamečiai V. Putino bendražygiai pasidalijo mintimis apie jo vykdomos užsienio politikos ekonominius padarinius. Moderatoriaus vaidmuo surengtoje diskusijoje teko V. Putino spaudos atstovui D. Peskovui.
2014 m. kovo mėn. Krymo užėmimas – pats V. Putinas pripažino, kad tai buvo įvykdyta jo asmeniniu sprendimu – ir Rusijos vaidmuo aukų nuolat pareikalaujančiame konflikte Rytų Ukrainoje sukėlė tarptautinės bendruomenės pasipiktinimą – nuspręsta Rusijai taikyti sankcijas.
2000-2011 m. Rusijos finansų ministro pareigas ėjęs ir premjero poste pabuvojęs Aleksejus Kudrinas samprotavo, kad V. Putino skiriamas dėmesys užsienio politikai reiškia, kad artimiausius kelerius metus Rusijai nepavyks nebesusigrąžinti galingai valstybei taip reikalingų ekonominio augimo rodiklių.
„Atsidūrėme bėdoje“, - patikino jis ir pridūrė, kad dabartinėje situacijoje geriausiu atveju Rusija gali tikėtis 1-2 proc. augimo, o „tai neatspindės Rusijos galimybių konkuruoti pasaulinėje ekonomikoje“.
Maža to, anot A. Kudrino, Ukrainos krizės pasekmės, o taip pat ir tiesioginis Krymo finansavimas Rusijai per artimiausius 3-4 metus kainuos 150-200 mlrd. JAV dolerių (139-186 mlrd. eurų), o tai prilygsta pusei Rusijos turimo rezervo užsienio valiuta.
Taip pat A. Kudrinas įspėjo, kad nacionalistiniai sentimentai dėl Krymo užėmimo atgraso stabilumo ieškančias įmones, nes jie rodo, kad „prioritetas teikiamas politiniams tikslams“ ir Kremlius yra pasiruošęs sumokėti „ekonominę kainą“.
Prognozuojama, kad šiais metais Rusijos ekonomika trauksis 3-6 proc. Jei prognozės pasitvirtins, tai bus prasčiausi rezultatai nuo V. Putino atėjimo į valdžią pradžios. 2018 m. baigiasi trečioji V. Putino prezidentinė kadencija, tačiau kol kas jis nėra patvirtinęs, ar ketina dalyvauti rinkimuose ir pretenduoti į Rusijos prezidento postą ketvirtą kartą.
Teigiama, kad liberalių politinių pažiūrų ekonomistai (tarp jų ir A. Kudrinas), vis dar nėra praradę V. Putino palankumo, tačiau jau neteko įtakos priimant sprendimus.
Anksčiau Kremliuje dirbusiam Igoriui Jurgensui nerimą kelia ryškėjantys nuomonių skirtumai ir „penktąja kolona“ vadinami liberalai, neva kliudantys Rusijos klestėjimui ilgalaikėje perspektyvoje.
„Be jų (liberalų) ir be būtinų struktūrinių reformų mūsų ekonomikai nepavyks atlaikyti prezidento vykdomos politikos“, - patikino I. Jurgensas.
V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas šiuos argumentus atmetė ir patikino, kad jo viltys sudėtos į jaunąją „Putino kartą“, kuri nežino dešimtojo dešimtmečio siaubų, ir yra visiškai ištikima prezidentui V. Putinui – vieninteliam Rusijos vadovui, kurį jie atsimena.
Dėl ekonomikos nuosmukio Rusijos pajamos šiais metais mažės pirmą kartą nuo tada, kai V. Putinas atėjo į valdžią. Vis dėlto kol kas šie sunkumai nesukėlė didesnių socialinių neramumų. Kremliui artimos viešosios nuomonės apklausas vykdančios įmonės FOM ekspertų teigimu, situacija bent kurį laiką dar tikrai nesikeis.
„Dauguma prezidento veiksmus ir vertybes remiančiųjų pasirengę kantriai ir ilgai laukti“, - patikino FOM vadovas Aleksandras Olsonas.
V. Putinas Rusijos prezidentu tapo po to, kai 1999 m. Naujųjų metų išvakarėse atsistatydino Borisas Jelcinas. Pirmuosius prezidentinius rinkimus jis laimėjo 2000 m. kovo 26 d., antruosius – 2004 m. 2008 m. Rusijos prezidento rinkimuose jis nedalyvavo dėl tuo metu taikytų apribojimų, tačiau iš didžiosios politikos jis nepasitraukė ir užėmė įtakingą premjero postą. 2012 m. V. Putinas išrinktas Rusijos prezidentu šešerių metų kadencijai.
