aA
Po rinkimų praktika per dieną ar kelias valandas paskirstyti dešimtis milijonų eurų ES paramos sulaukia nevyriausybinių organizacijų kritikos: pasigendama ne tik saugiklių, naudos gavėjų viešumo, bet ir apskritai paramos principų ar tikslų. Tai privedė prie to, kad eilėje prie milijonų, skirtų užsienio investuotojų moksliniams tyrimams, įmonės be darbuotojų ir patirties, siūlančios neaiškias medžiagas ar robotinę papūgą už 1,6 milijono eurų – ar tikrai to reikia?
Pinigai / Roman Synkevych nuotr.
Pinigai / Roman Synkevych nuotr.
© Unsplash

Po rinkimų per dieną be konkurso buvo rezervuota 31 mln. eurų paramos gaminti produktus, skirtus kovai su COVID-19. „Delfi“ jau skelbė, kad eilėje – įmonės, kurių veiklos sritis nesusijusi, kai kurios netgi neturi darbuotojų ar buvo skolingos „Sodrai“.

Šis „antirekordas“ buvo pagerintas praėjusį pirmadienį, kai 20 mln. eurų paramos buvo rezervuota per 80 minučių. Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) lapkričio 23 d. paskelbtas „Smart FDI“ kvietimas vėl buvo be konkurso, o „iš eilės“ atitinkantiems sąlygas.

Pagal šią priemonę buvo kviečiami užsienio investuotojai, kurie investuotų Lietuvoje į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą bei inovacijas.

Lietuvos verslo konfederacijai (LVK) prašant laikinai stabdyti „DNR plano“ įgyvendinimą, nevyriausybinės organizacijos apskritai pasigenda principų, tikslų, informacijos apie galutinius naudos gavėjus. Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai užsimena, kad rinką iškraipančios paramos geriau apskritai nebūtų. „Transparency international“ vertina, kad visuomenei turėtų būti žinomi asmenys, kurie gaus galutinę naudą iš ES milijonų.

Pagal trečiajį „Smart FDI“ priemonės kvietimą visas lėšas – 20 mln. eurų – galėtų gauti vos kelios įmonės, kadangi numatytas iki 3 mln. eurų finansavimas investicijoms į tyrimus, dar 6,5 mln. eurų – į infrastruktūrą, ir dar 0,5 mln. eurų – į procesus. Atitinkamai, pateikta ir labai didelių paraiškų.

Nežino, kada įsteigta, darbuotojų neturi, bet gamintų medžiagas kosminei aviacijai

Pavyzdžiui, UAB „Guldema“ neturi nei vieno darbuotojo, paramos dalybų eilėje spėjo pateikti dvi didžiausios vertės paraiškas. Viena – 8 mln. eurų, kita – 5,7 mln. eurų paramai gauti. Paraiškose pateikiama netiksli informacija.

„Projekto pareiškėjas yra įmonė UAB „Guldema“, kuri buvo įkurta 2019 m. siekiant suvienyti įmonės akcininkų turimą know-how funkcinių inovatyvių medžiagų vystymo srityje“, – rašoma apie paraišką svetainėje esinvesticijos.lt.

O Registrų centre nurodyta įmonės įregistravimo data – 2020 m. spalio 14 d.

„UAB „Guldema“ siekia tapti aukštųjų technologijų įmone, intensyviai bendradarbiaujančia su mokslo institucijomis bei vystančia ir gaminančia inovatyvias medžiagas, skirtas ne tik moksliniams tyrimams, bet pritaikytas konkrečioms pramonės šakoms ir jų specifiniams poreikiams. Projekto tikslas – padidinti įmonės inovacinį potencialą, sukuriant inovatyvias medžiagas“, – toliau rašoma projekte.

Pinigai
Pinigai
© Shutterstock

Kokios tos medžiagos, nenurodoma. Rašoma, kad projektas bus vykdomas su partneriu, kurio tikslas – „vykdyti darbus ir realizuoti sprendimus nanomedžiagų gamyboje, tai pat taikant tokias medžiagas tokiose pramonės šakose kaip žemės ūkis, medicina, kosminės aviacijos gamyba, energetika, mašinos, įvairių medžiagų gamyba, civilinė inžinerija ir kt.“

Daugiau aiškumo pasiskambinus į šią įmonę telefonu neatsirado.

„Mes esame steigėjai, ir tą įmonę pardavėme, vadovo čia nėra šiuo metu. Kas nupirko, aš negaliu pasakyt, konfidenciali informacija, dėl projekto tikrai nežinau“, – kalbėjo atsiliepęs vyriškis.

RC duomenimis, įmonės savininkas šiuo metu yra Rusijos pilietis Jurijus Moskalevas.

„Jis ne Lietuvoje. Dabar situacija tokia, kad pakankamai sunku atvažiuoti“, – toliau kalbėjo įmonės steigėjas. Vėliau paskambinęs jis pažadėjo, kad pirmadienį pats įmonės savininkas galbūt pasiskambins, nes jis užimtas.

Bendra įmonės pateiktų projektų vertė, įskaitant ir akcininkų investicijas, siektų 24,5 mln. Eur.

Unikalios, inovatyvios, išskirtinių savybių medžiagos – reikia dar 9 milijonus eurų

Antra pagal dydį ambicija kvietime „Smart FDI“ – net keturias paraiškas už 9 mln. eurų pateikė tų pačių steigėjų įkurtos įmonės „Luwfy“, Celere pactum“ ir „Galvis“. Projektų aprašymai stokoja konkretumo.

Viena įmonė kurtų „išskirtinių savybių kompozicines medžiagas“ ir nurodo: „Siūlomas produktas leidžia pakeisti naudojimo būdą, pakeisdamas rinkodaros koncepciją, todėl gaminys vienu metu gali būti laikomas ir gamybos, ir rinkodaros naujove“.

Kita įmonė pateikė dvi vienodas paraiškas – „Inovatyvių polimerinių medžiagų, turinčių reikšmingą aplinkosauginį efektą kūrimas“. Tačiau taipogi konkretumo nedaug: „Projektas sukurs tarpinę utilizavimo grandį ir prisidės prie strateginių atliekų tvarkymo tikslų“.

Apskaita
Apskaita
© Shutterstock

Trečioji įmonė taipogi kurtų medžiagas, „pasižyminčias unikaliomis savybėmis“: „Rinkai pateikiamas produktas yra inovatyvūs kompozicinių medžiagų rišikliai“. Žadamas pranašumas prieš kitus rišiklius ir išskirtinės cheminės ir fizinės savybės.

Įmones įsteigęs buhalterinių paslaugų įmonės vadovas Eimantas Galvydis patikina, kad čia jis niekuo dėtas – jis projektais neužsiima, tik pardavė tuščias įmones klientui.

„Mano verslas yra steigimas ir pardavimas, aš tuo užsiimu apie 10 metų. Ką aš darau - aš steigiu įmones, perrašau naujam žmogui, taip ir buvo padaryta šiuo atveju. Aš nesusijęs asmuo, išskyrus tai, kad aš tas įmones įsteigiau ir pardaviau“, – sako E. Galvydis.

Po to, kai apie sparčias paramos dalybas buvo paskelbta žiniasklaidoje, minėtų įmonių kontrolę perėmė kitas asmuo Algirdas Petrošius. Su juo pavyko susisiekti, jis pažadėjo pakomentuoti raštu. Tačiau kas yra Lietuvoje ketinantis investuoti užsienio investuotojas ir kokie jo produktai, kol kas nesužinojome.

1,6 mln. eurų prašo animatroniniam robotui-papūgai

Rugsėjį įsteigta įmonė UAB „Baltas Snapas“ pateikė paraišką 1,6 mln, eurų paramai gauti, o projektas – „Interaktyvus animatroninis dirbtinio intelekto robotas-papūga“.

Paraiškoje nurodoma, kad pagrindinis „Balto snapo“ akcininkas yra Jungtinių Arabų Emyratų kompanija „Local Consultancy DMCC“, kurios veikla – rinkodaros, marketingo valdymas, renginių valdymas, konsultavimas vadybos klausimais. Tuo metu Registrų centre nurodoma, kad akcininkas yra Darius Kaškelis, jo nurodytas telefonas buvo išjungtas.

Papūga Barnis
Papūga Barnis
© Organizatorių nuotr.

„Projekto tikslas – sukurti interaktyvų animatroninį dirbtinio intelekto robotą-papūgą. Pasitelkiant naujausias robotikos technologijas bei programinę kalbą, šiuo projektu bus siekiama sukurti realybę atitinkantį paukštį, kuris gyvai bendraus su žmonėmis daugelio inovacijų dėka. Šis projektas suteiks galimybę įmonei UAB „Baltas snapas“ sukurti Lietuvoje tarptautinio lygio produktą, bendradarbiaujant su užsienio partneriais bei pritraukiant į Lietuvą naujus užsienio investuotojus“, – dėstoma paraiškoje.

Nori sukurti naujos kartos kraną

Paraišką dėl 2,8 mln. eurų paramos pateikė įmonė, besispecializuojanti kranų įrangoje, UAB „Sarens Balticum“, ketinanti sukurti naujos kartos kraną ir vykdyti tam reikalingus tyrimus ir eksperimentinę plėtrą.

Įmonės vadovas Viktoras Benatovičius „Delfi“ patikina, kad projektas rimtas, ir jam ruoštasi iš anksto.

„Mes laukėm, ir kai buvo paskelbtas kvietimas, net nustebome, kad buvome berods ketvirti. Neprisimenu kelintą valandą, ar 9 valandą paskelbė. Mes laukėme ir tą projektą ruošėme prieš metus. Tuomet nespėjome pasiruošti, truputį užtruko. O dabar jau tikėjomės, kad papulsime, laukėme“, – sako V. Bernatovičius ir pastebėjo, kad kvietimas netgi buvo atidėtas.

Jis patikina, kad „Sarens“ grupė, besispecializuojantį kranų kūrime ir krovos darbų atlikime, yra viena iš keturių didžiausių įmonių pasaulyje, turi pasaulyje didžiausią kraną.

„Mes norime krano, kuris skirtas vėjo jėgainių montavimui. Dažnai iškyla problemų – dabartiniai kranai, kuriuos turi grupė, atvažiuoja ant ratų, vikšrų. Tokie mobilieji kranai dažnai netenkina, nes reikalauja daug vietos, norint sumontuoti ilgastrėlį – atstumai turi būti didelė nuo vėjo jėgainės. O naujas kranas, norime, kad labiau atitiktų poreikį“, – vardijo vadovas.

Kaip Lietuva per valandą išleido 20 milijonų eurų: pirkinių krepšyje ir robotinė papūga
© DELFI / Lukas Bartkus

Anot jo, kranui reikalingas dalis komplektuoja ir Lietuvos įmonės, o dalį teks gamintis, kurti konstrukciją, prototipą.

„Mes suinteresuoti, kad gautume nemokamos reklamos, kviečiame. Duok Dieve, jei tiktai pavyktų, nes vertintojai, ekspertai viską vertins“, – steigia V. Bernatovičius.

„Transparency international“: reikėtų viešų galutinių naudos gavėjų

Daugiau skaidrumo norėtų Lietuvos nevyriausybinės organizacijos.

„Transparency international“ Lietuvos skyriaus programų vadovė Ingrida Kalinauskienė teigia, kad dideli finansiniai srautai reikalauja gerai veikiančių saugiklių, mat kalbame apie mūsų visų lėšas.

„Šiuo atveju labai svarbu, kad parama būtų skirstoma pagrįstai, pagal aiškiai suformuotus kriterijus, suteikiant galimybę paraiškas pateikti ilgiau nei per pora valandų ar vos kelias dienas. Sutikite, jog vien dėl to, kad gauta paraiškų už numatytą sumą, dar nereiškia, kad visos paraiškos bus tinkamos. Man aišku, kad iš šalies tai gali atrodyti kaip prastai organizuotas atrankos procesas“, – sako I. Kalinauskienė.

Transparency International
Transparency International
© AFP / Scanpix

Ji tikisi, kad parama bus skirta tik toms įmonėms, „ kurios veikia sąžiningai ir laikosi įstatymų“. Taip pat „Transparency international“ atstovė pasigenda ir daugiau informacijos – galutinių naudos gavėjų.

„Turime žinoti, kodėl ir kokioms įmonėms skiriama parama. Raginčiau šią informaciją skelbti vienoje vietoje ir realiu laiku, kad matytume, kam paskirtos šios lėšos. Šią užduotį palengvintų informacija apie tai, kas yra įmonių savininkai – galutiniai naudos gavėjai. Viliuosi, jog kolegos iš „Registrų centro“ artimiausiu metu atvers šiuos duomenis“, – teigia I. Kalinauskienė.

LLRI atstovė: konkurenciją iškraipančios priemonės apskritai neturi būti naudojamos

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) tyrimų vadovė Guoda Azguridienė apskritai skirstant ES paramą pasigenda tikslų ir principų.

„Mažai kas mėgsta kalbėti apie paramos skirstymo principus, labiau apie sumas, sritis, konkrečius kriterijus gavėjams. Bet kai praleidžiama tikslų ir principų dalis, tai ir gauname tokią pasistumdymo sovietmečio deficitų eilėje situaciją“, – vertina G. Azguridienė.

Ji patikina, kad verslas pandemijos metu patiria didžiulį iššūkį – nežinomybę dėl ateities. Rinkoje atsirado nežinomybė dėl veiklos ribojimų trukmės ir masto, kokios paramos priemonės bus.

Guoda Azguridienė
Guoda Azguridienė
© Asmeninio archyvo nuotr.

„Suprantama, kad karantino negalima tiksliai numatyti iš anksto, bet priemonės turi būti tokios, kurios nekeltu papildomo netikrumo rinkos dalyviams. Priešingu atveju jos ne padeda, o kenkia – sukelia papildomą spaudimą, atitraukia išteklius paramos „gavimo“ darbams ir nedovanotinai iškraipo konkurenciją. Tokios priemonės apskritai neturi būti naudojamos“, – teigia G. Azguridienė.

A.Romanovskis: o kaip jie formaliai galės atmesti gautus pasiūlymus?

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis yra vienas aršiausių DNR plano kritikų – LVK rekomenduoja apskritai planą laikinai sustabdyti. Jis pirmasis atkreipė dėmesį į „Smart FDI“ priemonės skubą feisbuko profilyje.

„Agentūra net nespėjo šios žinios paskelbti savo naujienuose, o jau 11:00 priemonę teko sustabdyti. Paraiškos pilnai užpildė finasuojamą sumą – t.y. per dvi valandas buvo paprašyt 28 mln. eurų, kai buvo tik 20 mln. Eur“, – rašė A. Romanovskis.

Jį piktina nauja tendencija paramą dalinti ne konkurso būdu, o tęstiniu finansavimo modeliu.

„Jeigu konkurso atveju kiekviena paraiška yra konkursuojama, t. y., konkuruoja su kitomis, tai „tęstiniame“ galioja „buitinės parduotuvės“ principas – pirmas atėjai, pirmas gavai“, – aiškino A. Romanovskis.

Andrius Romanovskis
Andrius Romanovskis
© DELFI / Domantas Pipas

Dabar jis pastebi, kad institucijoms rašyti raštai ir pastebėjimai nevirto atsakymais.

„Mes tai nieko negavome, jokių reakcijų. Vienintelė reakcija buvo ta, kad Biudžeto ir finansų komitete užvakar surengė klausymus“, – sako A. Romanovskis.

Verslą piktina tai, kad „DNR planu“ ne investuojama į ekonomikos transformaciją, bet pirmiausia lėšos nukreipiamos į „bėgius, asfaltą, programines priemones ar sprendinius“. Jis viliasi, kad praktika bus peržiūrėta

„Dabar mums sako – ramiai, ramiai, dar pinigai niekam nėra išdalinti. Bet suprantate, yra formalūs dalykai – jeigu tavo kriterijai yra labai silpni, taisyklės tokios, ir žmonės ateina pagal taisykles ir įsispraudžia, tai kaip tu formaliai turi atmetinėti tuos pasiūlymus? Tada agentūra įsivelia į teisminius ginčus. Jei formaliai atitinka reikalavimus, tai kaip tu gali atmesti, nors akivaizdu, kad tai nėra reikalinga“, – trūktelėjo pečiais A. Romanovskis.

LVPA žada griežtą patikrą: iki šiol kas antra buvo atmesta

Paramą adminsitruojanti LVPA atkreipia dėmesį, kad tai jau buvo trečiasis priemonės „Smart FDI“ kvietimas ir visi jie buvo skelbiami tęstinės atrankos, o ne konkurso, būdu.

„Todėl dalis dalyvių ar pareiškėjų, teikusių paraiškas anksčiau, bet nespėję jų pateikti ar negavę finansavimo, galėjo iš anksto pasiruošti ir teikti paraiškas šiame kvietime“, – teigiama LVPA atsakyme.

Patikinama, kad lyginant su pirmaisiais kartais, kriterijai buvo nustatyti netgi griežtesni: atsirado reikalavimai privalomoms metinėms investuotojo pajamoms, sukuriamoms tyrėjų darbo vietoms.

Patikinama, kad ne visi paraiškas pateikę gauna pinigus.

Pinigai
Pinigai
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Per pirmuosius du priemonės kvietimus, paraiškas buvo pateikę 35 pareiškėjai, o šiuo metu įgyvendinama 18 projektų (tai sudaro 51 proc. pateiktų paraiškų) projektų, kadangi dalis paraiškų neatitiko tinkamumo finansuoti vertinimo reikalavimų, buvo atsiimtos arba nutrauktos sutartys.

Atsižvelgiant į kvietimo specifiką, ypatingas dėmesys akcentuojamas į rizikas, susijusias su paraiškų atitiktimi nacionalinio saugumo reikalavimams“, – teigia LVPA.

Per pirmuosius du priemonės „Smart FDI“ kvietimus buvo skirta 25 mln. Eur – jau yra išmokėta apie 7,5 mln. Eur.

„Delfi“ pasiteiravo, kiek ši parama sukūrė darbo vietų, ar kiek pritraukė investicijų, tačiau kol kas LVPA pasiektais rezultatais nesigiria.

„Pirmieji projektai buvo finansuoti ir pradėjo veiklas 2018 m. antroje pusėje, todėl dauguma projektų šiuo metu dar yra įgyvendinami ir nėra galutinai pasiekę numatytų stebėsenos rodiklių. MTEPI srities projektai yra įgyvendinami ilgą laiką (24-36 mėn.), o pajamos, sukurtos iš produktų, taip pat pritrauktos tyrėjų darbo vietos yra pasiekiamos per 3 metus po projekto įgyvendinimo“, – paaiškina LVPA.

LVPA išskiria, kad šiuo metu su „Smart FDI“ parama kuriamos autonominės transporto sistemos; ikiklinikiniai modeliai, skirti pažangios terapijos vaistinių preparatų bandymams, automatinė apsaugos sistema, intelektinės transporto sistemos.

Ministerija kol kas atliks tyrimą

Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė pranešimą, kad dėl „Smart FDI“ inicijavo vidaus tyrimą – siekiama nustatyti, ar visoms įmonėms buvo sudarytos vienodos galimybės gauti informaciją.

„Priemonės aprašas jau buvo paskelbtas derinimui su verslu rugpjūčio mėnesį, todėl įmonės galėjo rengtis iš anksto. Tačiau siekdami įsitikinti, ar minėtos priemonės kvietimas atitiko visas procedūrines taisykles, ar visos įmonės galėjo susipažinti su kvietimo sąlygomis ir ar potencialūs pareiškėjai turėjo lygias sąlygas dėl informacijos ir galimybės teikti paraišką, taip pat ar visų dalyvaujančių institucijų veiksmai buvo atlikti laikantis visų teisės aktų, inicijuojame vidaus tyrimą“, – teigia ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka.

Jekaterina Rojaka
Jekaterina Rojaka
© DELFI / Karolina Pansevič

Žadama daugiau informacijos skelbti ir ministerijos svetainėje.

Projektai atrenkami tęstinės projektų atrankos būdu: pareiškėjai, siekiantys gauti finansavimą, konkuruoja dėl jo per nustatytą laiką ir turi atitikti visus nurodytus tinkamumo finansuoti vertinimo kriterijus.

Pasak ekonomikos ir inovacijų viceministrės J. Rojakos, dėl užsienio investuotojų pritraukimo Lietuva konkuruoja su kitomis šalimis, todėl užsienio investuotojams būtina siūlyti kuo patrauklesnes priemones, nes dažnu atveju užsienio investuotojų galutinį apsisprendimą investuoti ar ne šalyje lemia tam tikros naudos gavimas vienoje ar kitoje šalyje. Todėl pasirinktas šios priemonės tęstinės atrankos, o ne konkurso būdas.

Priemonei „Smart FDI“ iš viso buvo numatyta 26,8 mln. eurų. Ši suma jau buvo paskirstyta projektams pagal du kvietimus, skelbtus 2017 m. ir 2019 m. Ateities ekonomikos DNR plane priemonei buvo numatyti papildomi 20 mln. eurų – tokia ir buvo paskelbto trečiojo kvietimo suma.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(85 žmonės įvertino)
4.3059

Seimas imasi ieškoti atsakingųjų už besaikes paramos dalybas: darbdaviams „po prastovų“ bus išmokėta 630 mln. eurų (118)

Parama, kuri dalijama įmonėms nebūtinai patyrusioms sunkumų, sulaukė Seimo Audito komiteto...

Seime – nerimas dėl didėjančio deficito: po pandemijos atrodysime prasčiau už kaimynus (19)

Parlamentaras Algirdas Butkevičius sako, kad po pandemijos Lietuva dėl fiskalinio deficito atrodys...

„Paysera“ plečiasi į Ispaniją: atidaryta įmonė, turės klientų aptarnavimo tinklą

Lietuviško kapitalo elektroninių mokėjimų tinklas „ Paysera “ plečiasi į Ispaniją, kurios...

Seimo komitetas diskutavo dėl Kauno MBA gamyklos veiklos (1)

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas trečiadienį posėdyje diskutavo apie Kauno mechaninio biologinio...

Armonaitė apie antrąjį pagalbos paketą verslui: parama pasieks turgavietes ir savarankiškai dirbančius (78)

Nuo trečiadienio verslas jau gali kreiptis paramos iš 180 mln. Eur vertės pirmojo pagalbos verslui...

Top naujienos

Donaldo Trumpo situacija vos per dieną apsivertė aukštyn kojom: kas laukia buvusio prezidento? net be tviterio jis vis dar turi būdų, kaip pasiekti savo gerbėjus (202)

Dauguma buvusių prezidentų, baigę kadenciją, laiką leidžia žaisdami golfą, tvarkydami savo...

Seimas imasi ieškoti atsakingų už besaikes paramos dalybas: darbdaviams „po prastovų“ bus išmokėta 630 mln. eurų (118)

Parama, kuri dalijama įmonėms nebūtinai patyrusioms sunkumų, sulaukė Seimo Audito komiteto...

Ligoninės antausis baisiomis sąlygomis dirbusiems medikams: užmokesčio klausimas atsidūrė teisme (51)

Nuolatinė baimė, nusivylimas, nesaugumas, fizinis ir psichologinis nuovargis – tokius išgyvenimus...

Žiniasklaida: neveikiančio Anykščių SPA darbuotojai paskiepyti dėl politinių ryšių (85)

„Vilnius SPA Anykščiai“ darbuotojai ir administracijos atstovai buvo paskiepyti vieni...

Skyrybas su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi išgyvenanti Agnė Matulaitė pasidalijo jautriu laišku (112)

Antradienio vakarą Vilniaus meras Remigijus Šimašius netikėtai pranešė, kad skiriasi su žmona...

Linas Kojala. Bideno „medaus mėnuo“ neužsitęs (1)

Ronaldas Reaganas , kadaise diskutuodamas apie savo iki-prezidentinę profesiją, sau įprastu...

Nauji COVID-19 atvejai: protrūkiai įmonėse driekiasi per visą Lietuvą, labai prasta situacija globos namuose (131)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ( NVSC ) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje...

Lengvų pietų idėja: pasigaminsite vos per 15 minučių

Daugybė žmonių naujus metus pradeda su šviežiu gūsiu įkvėpimo, nusiteikdami ne tik naujiems...

Žinia iš susirūpinusių kosmetologų: šiuo metu yra 6 didžiausi veido odos priešai

Staigiai atšalęs oras, šildymas, dažna temperatūros kaita ir, žinoma, nuolatinis apsauginių...