Laukė geros eksporto galimybės
Maždaug prieš mėnesį iki Dalai Lamos vizito Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gavo iš savo kolegų kinų patvirtinimą, kad Lietuva taps sertifikuota valstybe ir netrukus mūsų maisto perdirbėjai į Kiniją galės vežti savo gaminius. Tikėtasi, kad realus eksportas galbūt prasidės šį rudenį.
Dar pavasarį su verslininkų delegacija Pekine, Komercijos ministerijoje, lankęsi LR Ūkio ministerijos atstovai derėjosi dėl pieno miltelių eksporto iš Lietuvos. Tartasi ir dėl mėsos eksporto, ir dėl kinų investicijų į Kauno laisvąją ekonominę zoną, logistikos centrą, kuris leistų geriau išnaudoti Klaipėdos uostą.
Kinai pastaruoju metu ieško kelių investuoti į Europos Sąjungos šalis ir pirmiausia pasirenka nedideles valstybes kaip savotišką trampliną tolimesnėms ir didesnėms investicijoms, todėl Lietuvai buvo susidariusios puikios galimybės plėtoti ekonominius ryšius ir eksportą į šią didžiulę šalį. Tačiau po Dalai Lamos vizito Lietuvoje viskas įstrigo. Nutrauktos derybos ne tik dėl pieno ir mėsos produktų eksporto, bet ir pristabdytos kai kurios planuotos kinų verslininkų investicijos, apskritai nuspręsta kuriam laikui apriboti ekonominius ryšius su Lietuva.
Brangiai kainavęs žingsnis
UAB „Marijampolės pieno konservai“ generalinis direktorius Aristydas Kulvinskas „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad bendrovė jau buvo nusiuntusi savo produkcijos mėginių į Kiniją, kad jos specialistai galėtų patys juos ištirti, įsitikinti, ar jie tikrai atitinka keliamus reikalavimus, ar pieno konservai, pieno milteliai tinka vietos rinkai. Tačiau po visų šių įvykių atsakymo nesulaukta. „Mes ruošėmės įeiti į tą didžiulę rinką, bendravome ne su Kinijos veterinarijos tarnyba, o su verslininkais, kurie svarstė galimybę pirkti mūsų produkciją. Gaila, kad dabar viskas taip susiklostė“, - atsiduso A. Kulvinskas.
Pieno produktų ir mėsos eksportas iš Lietuvos į Kiniją buvo įšaldytas jam net neprasidėjus. Viena bėda – ne bėda. Kinijos ambasada informavo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją, kad spalį komercijos viceministro Jiang Zengvvei vizitas, kurio metu ketinta aptarti galimą bendradarbiavimą susisiekimo srities projektuose, kinų investicijas į Klaipėdos giliavandenio uosto statybą Lietuvoje, neįvyks.
Ministerijoje apsilankę kinų diplomatai atsiprašė dėl tokio savo šalies sprendimo ir pareiškė, kad tai „tik politinė priemonė“, reaguojant į Lietuvos oficialių asmenų parodytą dėmesį Kinijos nepripažįstamam Tibeto dvasiniam vadovui Dalai Lamai, oficialių asmenų susitikimus su juo. Taip pat pranešta, kad dėl šių priežasčių daugiau jokių aukšto politinio lygio vizitų mūsų šalyje Kinija šiais metais nebeplanuoja.
Kinija labai jautriai reaguoja į bet kokius veiksmus, keliančius abejonių dėl jų šalies vientisumo. Apie tai mūsų valdžią buvo perspėjęs kinų ambasadorius, tačiau tas perspėjimas neišgąsdino. Kad kinai su tokiais dalykais nejuokauja jau yra patyrę ir estai. Po kaimyninės šalies prezidento susutikimo su Dalai Lama visi Kinijos prekybiniai ryšiai su Estija buvo nutraukti ir įšaldyti vos ne metams laiko.
Buvo sulaukta konkretaus kvietimo
Kinijoje lankęsis Ministro Pirmininko patarėjas Justas Pankauskas „Ūkininko patarėjui“ sakė gerai prisimenąs didelį kinų susidomėjimą Lietuvos pieno produktų importu.
„Liepos mėnesį sulaukėme konkretaus Kinijos Vyriausybės kvietimo eksportuoti lietuviškus pieno produktus į šios šalies rinką. Mūsų pieno perdirbimo įmonėms tai buvo labai gera žinia. Po šio kinų kvietimo Lietuvos perdirbimo įmonės jau pačios pradėjo megzti ryšius, derinti eksporto galimybes, apimtis ir kt. Mums buvo svarbu politiškai susitarti dėl tokio eksporto, nes jis ne tik galėjo gerokai padidinti mūsų biudžeto pajamas, bendrąjį šalies produktą, bet taip pat pagerinti eksporto-importo balansą, kuris šiuo metu yra neigiamas“, - pasakojo J. Pankauskas.
Premjero patarėjo teigimu, Kinijos ekonominė rinka mums labai svarbi. Šiuo metu Lietuva apie pusę savo produkcijos eksportuoja į Europos Sąjungos valstybes, 37 proc. – į NVS šalis. Ir tik 0,2 proc. Lietuvos eksporto tenka Pietryčių Azijos regionui. „Tai labai mažai, todėl atsiradusi galimybė įsilieti į Kinijos milžiniškas rinkas mus džiugino, - sakė Ministro Pirmininko patarėjas. - Rusijos rinka nestabili, eksportas, kaip parodė neseni įvykiai su krovinių patikra jos pasienyje, besitęsianti pieno produktų blokada, neretai sunkai prognozuojamas, Europos Sąjunga vis dar recesijoje, todėl naujos eksporto rinkos mums tikrai būtinos.“
Tai pripažino ir „Rokiškio pieno“ direktorius, „Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa. Jis patvirtino, kad pieno miltelių eksporto sertifikavimas nebuvo baigas. Tačiau įmonės vadovas nepraranda vilčių, kad po kurio laiko prie šios produkcijos eksporto į Kiniją bus sugrįžta. „Šios šalies rinka – didžiulė ir tai didelis privalumas visiems eksportuotojams, nors problemų gabenti ten savo produkciją nemažai – didelis atstumas, brangus antžeminis transportas, Naujosios Zelandijos konkurencija. Bet jei būtų atsivėrusios durys tokiam eksportui, būtume skaičiavę, svarstę ir galbūt bandę prekiauti su kinais“, - „ŪP“ sakė pieno perdirbimo įmonės vadovas.
Naujos rinkos nutolo neribotam laikui
Kinijos reakcija į Tibeto dvasinio lyderio vizitą ir Lietuvos aukštų pareigūnų jo priėmimą buvo tokia, kokios ir reikėjo tikėtis. Kinai Dalai Lamos ir Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikimą įvardijo oficialiu ir pasipiktinę atšaukė planuotus aukštų savo šalies pareigūnų vizitus į Lietuvą.
Ar buvo įmanoma kaip nors galantiškiau išsisukti iš šios situacijos? Daugelis Lietuvos žmonių juk simpatizuoja laisvės siekiančiam Tibetui, tremtyje esančiam jos dvasiniam lyderiui, juo labiau kad mes patys ne taip jau seniai išsivadavome iš okupacijos gniaužtų.
„1992 m. Lietuvos Seimas pripažino Kiniją ir Tibetą vientisa valstybe su sostine Pekinu. „Vienos Kinijos“ politikos laikosi visos Europos Sąjungos valstybės. Vadovautis tuo teisiniu aktu tarpusavio santykiuose turime ir mes. Dalai Lamos vizitas buvo privatus ir taip jį reikėjo vertinti nesiveliant į oficialius dalykus“, - įsitikinės J. Pankauskas.
Eilėje - apie 70 valstybių
Dar pavasarį kinai įspėjo Lietuvą: dėl privataus Dalai Lamos vizito neprieštaraujame, bet jei vyks susitikimai su oficialiais pareigūnais, savo santykius su Lietuva peržiūrėsime. Todėl tai, kas įvyko vėliau, nebuvo netikėta. Mūsų aukščiausi pareigūnai, kurie priėmė Dalai Lamą, puikiai žinojo kinų poziciją ir kas laukia jos nepaisant.
Rugsėjo viduryje Tibeto dvasiniam lyderiui jau trečią kartą apsilankius Vilniuje su juo susitiko Prezidentė D. Grybauskaitė. Dalai Lama taip pat lankėsi Seime, kur bendravo su parlamento nariais ir visuomenės atstovais.
Kiekvienas žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir simpatijas, išpažinti vienokias ar kitokias vertybes, bet aukščiausi valstybės pareigūnai privalo paisyti oficialios, įstatymais ir kitokiais teisės aktais įtvirtintos pozicijos. O jei ji yra netinkama, imtis iniciatyvos, kad ji būtų pakeista.
„Mes esame trečioji iš naujųjų Europos Sąjungos valstybių po Lenkijos ir Čekijos, kuri buvo pakviesta eksportuoti savo produkciją į Kiniją. Tai buvo didelis mūsų derybininkų nuopelnas, nes šiuo metu apie 70 pasaulio valstybių veržiasi į šios šalies rinkas, norėdami eksportuoti savo produkciją. Visi puikiai žino, kokia gigantiška šios šalies rinka. Kinijai mūsų eksporto atsisakymas nieko nereikštų, nes eilėje parduoti savo produkciją dešimtys, o mūsų gamintojams tai didelis ekonominis smūgis“, - sakė Ministro Pirmininko patarėjas J. Pankauskas.
Atšalę santykiai su Kinija skaudžiai smogė Lietuvos eksportuotojams ir galimoms investicijoms. Kol kas didžiulės Pietų Azijos rinkos mums uždarytos. Anot vieno prakutusio Suvalkijos ūkininko, žvirbliu išskirdęs žodis sugrįžo jaučiu.
Verslininkai nenori veltis į politiką
Ne vienas kalbintas perdirbimo įmonės vadovas nenorėjo išsamiau kalbėti, kodėl sužlugo galimas jų produkcijos eksportas į Kiniją. „Tai – politika, o mes nenorime į ją veltis, nes dažniausiai ji mums tik pakenkia“, - sakė verslininkai.
Be didesnio entuziazmo jie sutiko ir Prezidentės D. Grybauskaitės nurodymą valstybės institucijoms rinkti reikalingus duomenis kreiptis į Pasaulinę prekybos organizaciją (PPO), jei nepavyks dvišalės derybos su Rusija dėl sustabdyto lietuviškų pieno produktų importo. „Mes visas jėgas dabar nukreipiame į tai, kad šis klausimas būtų išspręstas kiek galima greičiau dvišalių derybų metu ir nereikėtų kreiptis į PPO“, - sakė D. Trumpa. Pasak jo, ginčo nagrinėjimas gali užtrukti ir metus, tokiu atveju naudos iš to kreipimosi verslui būtų nedaug. Kuo draudimas ilgiau galios, tuo verslas patirs daugiau nuostolių.
Ar ne panaši situacija susiklostė su dideles galimybes žadėjusia Kinija?
