Klasikinis tokios situacijos pavyzdys: perkančioji organizacija neteisėtai iš pirkimo pašalino tiekėją, kurio pasiūlymas būtų laimėjęs pirkimą, tiekėjas tokį perkančiosios organizacijos sprendimą apskundė teismui, teismas pripažino tokio perkančiosios organizacijos sprendimo neteisėtumą, teismo proceso metu perkančioji organizacija ir neteisėtai laimėjęs tiekėjas sudarė ir įvykdė pirkimo sutartį, o bylą laimėjęs, bet sutarties nesudaręs ir pelno negavęs tiekėjas pareikalavo perkančiosios organizacijos atlyginti padarytą žalą (dėl nesudarytos sutarties negautą pelną).
Praktikoje kildavo neaiškumų, kokius nuostolius už perkančiosios organizacijos neteisėtais veiksmais sukeltą žalą tiekėjui reikėtų atlyginti. Pirkime dalyvavusiam tiekėjui įrodžius realų negautą pelną – netiesioginius nuostolius, – teismai jį priteisdavo. Kita vertus, pasitaiko situacijų, kai tiekėjo patirtą žalą sudaro tik tiesioginiai nuostoliai, t. y. išlaidos ruošiant pasiūlymą, kurių teismas nepriteisdavo, vadovaudamasis bene kiekvienose pirkimo sąlygose esančia nuostata „pasiūlymų rengimo išlaidos tiekėjams nepriteisiamos“ (tik tiesioginius nuostolius gali patirti toks tiekėjas, kuris nusistato mažą pelno maržą, nes turi tikslą sudaryti viešojo pirkimo sutartį net nuostolingomis sąlygomis vien dėl to, kad įgytų patirties, reikalingos dalyvaujant kituose viešųjų pirkimų konkursuose).
2015 m. birželio mėnesį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokio pobūdžio byloje pateikė išaiškinimą dėl tiesioginių ir netiesioginių nuostolių santykio, kai tiekėjas reikalauja perkančiosios organizacijos neteisėtais veiksmais sukeltos žalos atlyginimo. Kasacinis teismas konstatavo, jog tiekėjas turi teisę reikalauti atlyginti tik tiesioginius arba tik netiesioginius nuostolius, o reikalaujant tiek vienų, tiek kitų nuostolių atlyginimo – teismas turi priteisti didesnius iš jų. Taigi ką tai reiškia tiekėjams, kurie svarsto galimybę reikalauti dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarytų nuostolių atlyginimo teisme?
Pagrindinis dalykas, kurį turėtų suvokti toks tiekėjas, yra tai, kad teismas, patenkinęs reikalavimą atlyginti padarytą žalą, priteis arba tiekėjo dėl nesudarytos sutarties negautą pelną, arba tiesiogines išlaidas, kurias tiekėjas patyrė, dalyvaudamas pirkime (pasiūlymo rengimo, sutarties vykdymui įsigytų priemonių ir panašias išlaidas). Jei tiekėjas patyrė abiejų rūšių žalą, bus priteisiama ta suma, kuri yra didesnė, į ją įskaitant mažesniąją.
Taigi tiekėjas, prieš ruošdamasis teikti ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo, turėtų:
pirma, įvertinti savo negautų pajamų realumą, t. y. koks pelnas būtų gautas, atsižvelgiant į pelno maržą, jei sutartis būtų sudaryta su juo;
- antra, surinkti įrodymus, kurie patvirtintų planuojamo gauti pelno realumą.
Norėdamas pagrįsti planuotą ir pagrįstai turėtą gauti pelną, tiekėjas turėtų surinkti įrodymus, kurie patvirtintų sutarties vykdymo kaštų dydį: nurodyti planuotų naudoti žaliavų, įrengimų kainas, išlaidas darbo užmokesčiui ir kitus kaštus, kuriuos tiekėjas būtų patyręs, vykdydamas sutartį. Sutarties kainos ir visų tiekėjo patirtų išlaidų sutarties vykdymui skirtumas (nepamirštant ir pelno mokesčio maržos) ir bus ta nuostolių atlyginimo suma, kurią teismas priteis tiekėjui. Kita vertus, jei tiekėjas pirkime dalyvavo, ne siekdamas pelno, bet norėdamas pagerinti dalykinę reputaciją ar įgyti patirties, įvykdant pirkimo sutartį, tokiu atveju tiekėjas teismo gali reikalauti, kad perkančioji organizacija jam atlygintų tik dalyvavimo pirkime tiesiogines išlaidas. Tik atlikęs šiuos namų darbus, tiekėjas turėtų spręsti, ar reikalauti žalos atlyginimo teisminiu keliu, bei galėtų prognozuoti jo laukiančio teisminio proceso baigtį.