J. Judickienė. Viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantys tiekėjai turi daugiau galimybių apginti pažeistas teises

 (3)
Vykdant viešųjų pirkimų procedūras pažeistų tiekėjų teisių gynimas iki šiol priminė kovos mūšio lauką, kuriame pergalę dažniausiai lėmė laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Įprasta tokio ginčo seka atrodydavo maždaug taip: perkančioji organizacija priėmė neteisėtą sprendimą, tiekėjas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo ir prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ginčas tęsiasi toliau ir tiekėjas įrodinėja perkančiosios organizacijos neteisėtus veiksmus, o laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikius ir perkančiajai organizacijai sudarius viešojo pirkimo sutartį, tęsti ginčą nukentėjusiam tiekėjui nebebūdavo prasmės ir šis atsiimdavo ieškinį.
Jurgita Judickienė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Toks tiekėjų elgesys ir reakcija tapo įprastu dėl kone per dešimtmetį išmoktų viešųjų pirkimų teisminių ginčų pamokų: jei laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos, viešojo pirkimo sutartis nesudaryta, tuomet teismui patenkinus ieškinį galima pagrįstai tikėtis sudaryti viešojo pirkimo sutartį, ją vykdyti ir, žinoma, gauti pelną. Tuo atveju, jei pirkimo sutartis jau sudaryta ir vykdoma, nukentėjusiam tiekėjui net ir laimėjus teisminį ginčą, situacijos grąžinti į pradinę padėtį nebeįmanoma, nes viešojo pirkimo sutartis visa ar iš dalies jau įvykdyta. Taigi antruoju atveju nukentėjusiam ir savo teises norėjusiam apginti tiekėjui belikdavo moralinis pasitenkinimas pripažinus perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais, bet ne uždirbtas pelnas, o įstatymų numatyta galimybė iš perkančiosios organizacijos gauti žalos atlyginimą teisminiu keliu realiai neįgyvendinama.

Vis dėl to po 2013 metų kovo mėnesį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje AB „Eurovia Lietuva“ v. Ukmergės rajono savivaldybės administracija priimtoje nutartyje pateiktų išaiškinimų situacija pasikeitė į gerąją pusę, kadangi teismo išaiškinimai dėl perkančiosios organizacijos atsakomybės ir jos sąlygų įrodinėjimo tapo gerokai palankesni tiekėjams. Priėmus minėtą nutartį, teisminiuose ginčuose pareiga įrodyti, kad jei nebūtų buvę neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų, su tiekėju, kurio teisės buvo pažeistos, tikrai būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis, tenka ne pačiam tiekėjui, o perkančiajai organizacijai, kuri turi įrodyti, kad nepaisant jos jau pripažintų neteisėtų veiksmų, su tiekėju vis tiek nebūtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Be to, nuo minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties išaiškinimų tokio pobūdžio ginčuose perkančiosios organizacijos kaltė taip pat nebeturi būti vertinama, t.y. perkančioji organizacija atsako be kaltės. Ir nors minėtoje byloje žalos atlyginimo siekusiam tiekėjui patirta žala realiai buvo priteista tik po metų ir tik po to, kai Lietuvos Apeliacinis Teismas priėmė nutartį jau trečią kartą pakartotinai grąžinus nagrinėti šią bylą, vis dėl to pirmieji žingsniai siekiant realaus, o ne deklaratyvaus tiekėjų teisių gynimo, sveikintini.

Apibendrinant per pastaruosius metus itin pakitusią teisminę žalos atlyginimo iš perkančiosios organizacijos instituto taikymo praktiką, gauti žalos atlyginimą iš perkančiosios organizacijos gali tikėtis tie tiekėjai, kurie:

1) dalyvavo pirkime, jų teisės buvo pažeistos neteisėtais perkančiosios organizacijos sprendimais ir jie tai sėkmingai įrodė teisme (teismas pripažino perkančiosios organizacijos sprendimų neteisėtumą);

2) įrodę perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą negalėjo sudaryti viešojo pirkimo sutarties, nes kol pasibaigė teisminės procedūros neteisėtai sudarytą viešojo pirkimo sutartį jau buvo įvykdęs kitas tiekėjas;

3) priėmus teismo sprendimą, pirkime būtų likęs tik vienas tiekėjas (t.y. pats savo teises teisminiu keliu apgynęs tiekėjas), nes kitų tiekėjų pasiūlymai privalėjo būti atmesti arba, įvertinus neatmestus tiekėjų pasiūlymus, tokio tiekėjo siūloma kaina būtų buvusi mažiausia;

4) tiekėjas gali įrodyti kokią pelno maržą būtų gavęs, jei sutartis būtų sudaryta su juo. Svarbu pažymėti, kad tiekėjas turėtų pagrįsti planuotą gauti pelną, nurodydamas kokie būtų buvę realūs sutarties vykdymo kaštai: žaliavos, išlaidos darbo užmokesčiui ir t.t. Pasiūlymo rengimo išlaidos tokiu atveju nebūtų priteisiamos, nes tiekėjui sudarius pirkimo sutartį, pasiūlymo rengimo išlaidos tiekėjams taip pat negrąžinamos (nebent kitaip būtų numatyta pirkimo sąlygose).

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus minėtą nutartį, kuria perkančioji organizacija buvo įpareigota atlyginti turėjusiam teisėtai laimėti pirkimą tiekėjui patirtą žalą, galima tikėtis, kad perkančiosios organizacijos atidžiau vertins savo veiksmus ir vykdomas procedūras, žinodamos, kad rizikuoja gerokai daugiau nei vien teismo sprendimu, pripažįstančiu perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Garso inžinierius iš Estijos: ne parduodame kolonėlės, o jūsų namuose rengiame koncertus (3)

Garso inžinierius iš Estijos Alfredas Vasilkovas daugiau nei 30 metų bando sukurti pačią geriausią garso sistemą visame pasaulyje. Dabar vyras sako, kad jo svajonė pradėjo pildytis.

Du trečdalius Baltarusijos išleistų obligacijų nupirko amerikiečių investuotojai (32)

Didelę dalį euroobligacijų, kurių Baltarusija išplatino po daugiametės pertraukos, nupirko amerikiečių investuotojai.

„JPMorgan Chase“ perspėja: po ilgos tylos laikotarpio laukia dideli svyravimai (4)

Pasaulinėse finansų rinkose neįprastai ilgą laiką buvo fiksuojama santykinė ramybė, ir tai reiškia, kad investuotojai turėtų ruoštis svyravimų laikotarpiui, mano amerikiečių banko „JPMorgan Chase“ ekspertai.

Šią savaitę biržoje didesnio dėmesio sulaukė Šiaulių banko akcijos

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje šią savaitę vyravo ramios nuotaikos, aktyviau prekiauta Šiaulių banko akcijomis, kurių perleista daugiau kaip už 750 tūkst. eurų. Iš kitų įmonių tik „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vertybinių popierių apyvarta buvo didesnė kaip 100 tūkst. eurų.

Braškės ir avietės JK dėl „Brexit“ gali brangti (18)

Braškių, aviečių ir kitų uogų kainos Didžiojoje Britanijoje gali gerokai pabrangti po šalies išstojimo iš Europos Sąjungos, kuomet nutrūks darbo jėgos srautas iš žemyninės Europos šalių, teigiama Britanijos vasaros vaisių augintojų asociacijos (BSF) užsakymu parengtoje ataskaitoje.