J. Judickienė. Viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantys tiekėjai turi daugiau galimybių apginti pažeistas teises

 (3)
Vykdant viešųjų pirkimų procedūras pažeistų tiekėjų teisių gynimas iki šiol priminė kovos mūšio lauką, kuriame pergalę dažniausiai lėmė laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Įprasta tokio ginčo seka atrodydavo maždaug taip: perkančioji organizacija priėmė neteisėtą sprendimą, tiekėjas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo ir prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ginčas tęsiasi toliau ir tiekėjas įrodinėja perkančiosios organizacijos neteisėtus veiksmus, o laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikius ir perkančiajai organizacijai sudarius viešojo pirkimo sutartį, tęsti ginčą nukentėjusiam tiekėjui nebebūdavo prasmės ir šis atsiimdavo ieškinį.
Jurgita Judickienė
Jurgita Judickienė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Toks tiekėjų elgesys ir reakcija tapo įprastu dėl kone per dešimtmetį išmoktų viešųjų pirkimų teisminių ginčų pamokų: jei laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos, viešojo pirkimo sutartis nesudaryta, tuomet teismui patenkinus ieškinį galima pagrįstai tikėtis sudaryti viešojo pirkimo sutartį, ją vykdyti ir, žinoma, gauti pelną. Tuo atveju, jei pirkimo sutartis jau sudaryta ir vykdoma, nukentėjusiam tiekėjui net ir laimėjus teisminį ginčą, situacijos grąžinti į pradinę padėtį nebeįmanoma, nes viešojo pirkimo sutartis visa ar iš dalies jau įvykdyta. Taigi antruoju atveju nukentėjusiam ir savo teises norėjusiam apginti tiekėjui belikdavo moralinis pasitenkinimas pripažinus perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais, bet ne uždirbtas pelnas, o įstatymų numatyta galimybė iš perkančiosios organizacijos gauti žalos atlyginimą teisminiu keliu realiai neįgyvendinama.

Vis dėl to po 2013 metų kovo mėnesį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje AB „Eurovia Lietuva“ v. Ukmergės rajono savivaldybės administracija priimtoje nutartyje pateiktų išaiškinimų situacija pasikeitė į gerąją pusę, kadangi teismo išaiškinimai dėl perkančiosios organizacijos atsakomybės ir jos sąlygų įrodinėjimo tapo gerokai palankesni tiekėjams. Priėmus minėtą nutartį, teisminiuose ginčuose pareiga įrodyti, kad jei nebūtų buvę neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų, su tiekėju, kurio teisės buvo pažeistos, tikrai būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis, tenka ne pačiam tiekėjui, o perkančiajai organizacijai, kuri turi įrodyti, kad nepaisant jos jau pripažintų neteisėtų veiksmų, su tiekėju vis tiek nebūtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Be to, nuo minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties išaiškinimų tokio pobūdžio ginčuose perkančiosios organizacijos kaltė taip pat nebeturi būti vertinama, t.y. perkančioji organizacija atsako be kaltės. Ir nors minėtoje byloje žalos atlyginimo siekusiam tiekėjui patirta žala realiai buvo priteista tik po metų ir tik po to, kai Lietuvos Apeliacinis Teismas priėmė nutartį jau trečią kartą pakartotinai grąžinus nagrinėti šią bylą, vis dėl to pirmieji žingsniai siekiant realaus, o ne deklaratyvaus tiekėjų teisių gynimo, sveikintini.

Apibendrinant per pastaruosius metus itin pakitusią teisminę žalos atlyginimo iš perkančiosios organizacijos instituto taikymo praktiką, gauti žalos atlyginimą iš perkančiosios organizacijos gali tikėtis tie tiekėjai, kurie:

1) dalyvavo pirkime, jų teisės buvo pažeistos neteisėtais perkančiosios organizacijos sprendimais ir jie tai sėkmingai įrodė teisme (teismas pripažino perkančiosios organizacijos sprendimų neteisėtumą);

2) įrodę perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą negalėjo sudaryti viešojo pirkimo sutarties, nes kol pasibaigė teisminės procedūros neteisėtai sudarytą viešojo pirkimo sutartį jau buvo įvykdęs kitas tiekėjas;

3) priėmus teismo sprendimą, pirkime būtų likęs tik vienas tiekėjas (t.y. pats savo teises teisminiu keliu apgynęs tiekėjas), nes kitų tiekėjų pasiūlymai privalėjo būti atmesti arba, įvertinus neatmestus tiekėjų pasiūlymus, tokio tiekėjo siūloma kaina būtų buvusi mažiausia;

4) tiekėjas gali įrodyti kokią pelno maržą būtų gavęs, jei sutartis būtų sudaryta su juo. Svarbu pažymėti, kad tiekėjas turėtų pagrįsti planuotą gauti pelną, nurodydamas kokie būtų buvę realūs sutarties vykdymo kaštai: žaliavos, išlaidos darbo užmokesčiui ir t.t. Pasiūlymo rengimo išlaidos tokiu atveju nebūtų priteisiamos, nes tiekėjui sudarius pirkimo sutartį, pasiūlymo rengimo išlaidos tiekėjams taip pat negrąžinamos (nebent kitaip būtų numatyta pirkimo sąlygose).

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus minėtą nutartį, kuria perkančioji organizacija buvo įpareigota atlyginti turėjusiam teisėtai laimėti pirkimą tiekėjui patirtą žalą, galima tikėtis, kad perkančiosios organizacijos atidžiau vertins savo veiksmus ir vykdomas procedūras, žinodamos, kad rizikuoja gerokai daugiau nei vien teismo sprendimu, pripažįstančiu perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą.

Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 
Naujienų prenumerata

Naujienos

Padidinta minimali alga kai kuriems kirto per kišenę (90)

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė pripažįsta, kad nuo liepos 1-osios minimaliai algai padidėjus iki 380 eurų, kai kurie dirbantieji neteks anksčiau gautų pašalpų.

Pradėtas tyrimas dėl galimai diskriminuojamos įdarbinimo politikos vyrų grožio studijoje (15)

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pradėjo tyrimą kontrolierės Agnetos Lobačevskytės iniciatyva dėl vyrų grožio studijos „Men's Spot“ vadovo įdarbinimo politikos, kuri galimai diskriminuoja asmenis dėl tautybės. Lygių galimybių įstatymas numato darbdavio pareigą priimant į darbą taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas, neatsižvelgiant į asmenų tautybę. Šios pareigos nevykdymas laikomas lygių galimybių pažeidimu.

Euro zonoje išduodama daugiau paskolų

Euro zonoje liepą verslui išduota daugiau paskolų, o tai rodo, kad pinigų sąjungos valstybės yra atsparios „Brexit' sukeltiems padariniams, tad mažiau reikės ir Europos centrinio banko (EC) skiriamų ekonomikos skatinimo priemonių, praneša „Market Watch“.

Planuojama didinti biudžetininkų algas (75)

Nuo kitų metų sausio turėtų didėti darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, atlyginimai.

Lietuvoje – atlyginimų šuolis (528)

Vidutinis mėnesio bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis Lietuvoje šių metų antrą ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2015 metų laikotarpiu, buvo 8,1 proc. didesnis, rodo Statiskos departamento duomenys.