Mitą, kad Lietuvoje klesti nedarbas savo patirtimi galėtų paneigti kalbinti jaunuoliai. Vieni iš jų vasarą planuoja praleisti užsienyje, kiti jau kurį laiką dirba Lietuvoje, treti – šiuo metu aktyviai ieško bet kokios apmokamos veiklos. Visi jie vienareikšmiškai tvirtina, kad vasara – tai galimybės užsidirbti, o ne poilsio metas.
Danijoje skins braškes
Savo du likusius vasaros mėnesius kėdainietis Domantas Deniušis ketina praleisti skindamas braškes Danijoje. Tai bus jau antroji vaikino kelionė į užsienį, kurios metu jis tikisi užsidirbti svečioje šalyje. Lygiai prieš metus jis dirbo Švedijoje, kur 10, kartais 13-14 valandų per parą skindavo agurkus.
„Vienintelis aiškus paaiškinimas – reikia pinigų. Jeigu esi pilnametis, turi suktis pats. Negali visada viską imti iš tėvų, turi gyventi „ant savęs““, - tokio apsisprendimo motyvus pasakojo 23 metų, pirmą studijų kursą neseniai baigęs vaikinas.
Jis yra vyriausias iš 5 vaikų šeimos, tad tikina visada jautęs stiprų savarankiškumo troškimą. Pirmą darbą jis pradėjo dirbti sulaukęs vos 14 metų. Tuomet pas dėdę šiltnamyje skynė tulpes, per dieną jam pavykdavo užsidirbti 30 litų. Oficialiai D. Deniušis įsidarbino sulaukęs 18 metų, nors dar buvo tik vienuoliktokas.
„Tėvai, turintys daug vaikų, patys skatina juos dirbti. Lietuvoje, dirbdamas paprastą darbą negali išlaikyti daug vaikų. Tam nėra sudarytos sąlygos. Šiemet į užsienį išsivežu ir brolį, sesė jau išvyko į Angliją, jauniausi mūsų šeimos nariai – dvynukai vasarą uždarbiauja kaime. Ten šalikelėje pardavinėja kopūstus, pomidorus. Reikia kažkaip suktis“, - atviravo D. Deniušis.
Nors Lietuvoje jis studijuoja studijuoja menų krypties specialybę – saksofono valdymą, tikina darbo, kuriame galėtų groti neieškantis – užsienyje pavyks užsidirbti daugiau.
„Ar nenorėčiau ramiai paatostogauti? Kas nenorėtų. Visi nori atostogų, bet sąlygos tokios, kad tiesiog reikia išvažiuoti. Nieko daug iš vasaros nesitikiu, reikia pinigų“, - patikino vasarą skindamas braškes praleisiantis vaikinas.
Darbą randa ir Lietuvoje
Devyniolikmetė Gerda Petravičiūtė taip pat gali pasigirti nemaža per metus įgauta darbo patirtimi – yra dirbusi vienoje marketingo įmonėje prezentatore, vėliau pradėjo dainuoti viename iš Klaipėdos klubų. Jau nuo kovo mėnesio mergina dirba padavėja „Čili“ kavinėje. Per mėnesį jai pavyksta užsidirbti iki 1300 litų.
„Panašiai tuo metu padidėjo mano išlaidos, nes atsirado automobilis. Darbo ieškojau ir dėl veiklos stokos. Buvau girdėjusi, kad padavėjos darbas yra geras dėl gaunamos „arbatos”. Nusprendžiau surizikuoti“, - pasakojo G. Petravičiūtė.
Prieš priimdami į naują darbo vietą darbdaviai reikalavimų dėl darbo patirties nekėlė, neklausė ir ar ji moka kelias užsienio kalbas. Visko mergina išmoko darbo metu ir prieš jį tris mėnesius vykusiuose mokymuose.
„Pirmoji darbo diena truko kelias valandas, bet per jas gavau pirmąjį staliuką ir pastabų dėl darbo. Viskas sekėsi gana gerai, tik iš streso žliaugė prakaitas. Dabar, žinoma, kad kartais labai pavargstu, bet patirtis, kurią iš čia išsinešiu, bus aukso verta. Išmokstu bendravimo su žmonėmis niuansų ir tobulinu savo atsakingumą“, - pasakojo mergina.
Nerandančius, o greičiausiai darbo ir neieškančius bendraamžius ji vadina tinginiais ir tikina, kad pagrindinė nenoro dirbti jauname amžiuje priežastis yra per didelių lūkesčių sau ir darbdaviui kėlimas.
„Geriau taip ir pasakytų, kad nenori dirbti už minimumą, nes už tuos kelis šimtelius darbų tūkstančiai. Padavėjai reikalingi ir pas mus, nori darbo? Tegul ateina“, - iššūkių patarė nebijoti G. Petravičiūtė.
Nesijautė pakankamai subrendusi
Kiek kitokią patirtį turi dvidešimtmetė panevėžietė Greta Oficerovaitė. Nors pirmąjį savo darbą ji dirbo vos 15 metų – prižiūrėjo pagyvenusius žmones ir neįgaliuosius, tikino patirtimi jo net nevadinanti.
„Aš nenorėjau dirbti. Atrodė, kad dar turiu išsilakstyti. Iš tėvų pusės niekada nebuvo nei jokios prievartos, nei raginimo. Aš visą savo laiką atidaviau mokslams, o aukoti vasarą buvo gaila“, - tikino G. Oficerovaitė.
Tiesa, dabar mergina pradėjo ieškoti darbo, kaip tikina ji pati, atsirado poreikis išmokti kažką naujo ir turėti savarankiškai uždirbtų pinigų.
„Jau anksčiau išsiunčiau gyvenimo aprašymus į gal 10 parduotuvių, bet kadangi darbo ieškojau tik nuo liepos pirmos, nieko neradau. Buvau 2 pokalbiuose, bet jiems netikau. Ieškau darbo su klientų aptarnavimu. Manau, tai pakankamai tinkamas darbas studentei, nes tam nereikia daug specifinių žinių ir įgūdžių“, - pasakojo antrą psichologijos studijų kursą baigusi mergina.
Ji tikino nemananti, kad nedirbantys jauni žmonės yra kažkuo blogi – galbūt jie daug mokėsi. Tačiau paklausta, ar vis dėl to darbo paieškų nenorėtų iškeisti į tingų poilsį pajūryje, patikino, kad mielai, tačiau viskam reikia pinigų.
„Kai darbo neturi, neturi ir pinigų. Tai tarsi toks užburtas ratas. Jei nuo liepos mėnesio kažkokio darbo susirasti nepavyks, ieškosiu toliau. Jeigu tikrai manęs niekam nereikės ir vėliau, kažką galvosiu. Neturiu pažįstamų ar giminių, kurie galėtų mane kur nors „prakišti“, bet kol kas nenuleidžiu rankų“, - tikino mergina.
Jaunam žmogui būtina pailsėti
Jaunimo centro psichologė Raimonda Petrolienė studentui, ką tik baigusiam sesiją, patarė neskubėti iš karto ieškoti darbo. Svarbu, kad jaunas žmogus gerai pailsėtų ir tik tada pradėtų galvoti apie veiklą likusiu vasaros sezonu.
„Atsižvelgiant į tai, kad studentai visus metus mokėsi ir smegenys buvo nuolat įdarbintos, labai svarbu, kad po sesijos jie leistų sau pailsėti. Reikia atitrūkti nuo to, kas buvo įprasta. Jeigu atostogos yra gryname ore, tai labai gerai. Žinoma, gali būti ir tokia grėsmė – jeigu žmogus dirbo intensyviai, jam bus labai didelis šokas pakeisti savo aplinką. Visiškos atostogos be jokio darbo jiems gali sukelti dar didesnį stresą nei po sesijos imti ir iš karto dirbti“, - pasakojo psichologė.
Ji tikino, kad vis dėlto jauno žmogaus noras dirbti yra sveikintinas dalykas. Jaunuolis turi pajausti, ką reiškia pačiam užsidirbti pinigus, tikėtina, kad jam išaugs pasitikėjimas savimi.
„Fizinis darbas vasaros metu yra gerai. Likusį laiką studentas dirba protinį darbą, tad taip organizmas atgauna pusiausvyrą. Neigiama pusė yra tai, kad jeigu nuvažiavęs į svetimą aplinką jis supras, kad nieko nepažįsta, darbdaviai yra įtampą keliantys žmonės, su kuriais nepavyksta susitarti, tai bus labai panašu į tai, kas buvo mokslo metais. Jeigu tai tęsiasi ir vasarą, žmogus gali labai stipriai emociškai išsekti“, - įspėjo R. Petrolienė.
Šiemet baigusiems universitetus, bet vis nerandantiems darbo, psichologė patarė nesijaudinti ir iš pradžių susirasti pastovų pajamų šaltinį. Sunkiu momentu paramos reikėtų ieškoti prašyti tėvų, antrosios pusės arba draugų. Vėliau ji patarė susikurti gerą gyvenimo aprašymą, jį išplatinti, eiti į Darbo biržą ir dėti didžiausias pastangas beieškant darbo.
