„Švedijos centrinis bankas patvirtino, kad kriptovaliutos nėra jokios valiutos. Jis labai neigiamai vertina šitą sritį. Kadangi tai vienas labiausiai patyrusių Europoje centrinių bankų, tai į jo nuomonę taip pat reikėtų atsižvelgti. Lietuvos taip pat panaši pozicija dėl to.
„Revolut“ sudaro galimybes elektroninėje pinigų aplikacijoje įsigyti ar naudotis tokiomis (kriptovaliutų. - ELTA) paslaugomis. Man tai labai keista ir visiškai nepriimtina. Nuomonė (Švedijos centrinio banko. - ELTA) buvo išsakyta gana kategoriška šituo klausimu“, - Eltai sakė S. Jakeliūnas.
Švedijos centrinio banko atstovas Eltai teigė, kad bankas dar nėra pateikęs savo pozicijos kriptovaliutų atžvilgiu, tačiau kai kurie banko nariai yra viešai pareiškę nuomonę šiuo klausimu.
„Švedijos centrinis bankas prižiūri ir analizuoja kriptoturtą ir jo vystymąsi, tai yra dalis mūsų funkcijų užtikrinant saugią ir efektyvią mokėjimų sistemą. Todėl kriptoturtas neturėtų būti vertinamas kaip valiutos, o veikiau finansinio turto forma.
Švedijos centrinio banko valdyba dar nėra pateikusi apsisprendimo dėl kriptovaliutų, tačiau tam tikri valdybos nariai yra pateikę savo nuomonę, kaip jie žiūri į kriptovaliutas. Valdybos pirmininkas, pavyzdžiui, kelis kartus yra sakęs, kad jis nelaiko kriptovaliutų tikrąja valiuta“, - Eltai sakė Švedijos centrinio banko atstovas spaudai Tomas Lundbergas.
„Revolut“ gali užsiregistruoti ir Švedijos gyventojai.
Pasak Lietuvos banko, prekyba dauguma virtualiųjų valiutų vyksta per keityklas. „Revolut“ programėlėje yra įdiegta kriptovaliutų keitykla, todėl ji leidžia tiesiogiai iš „Revolut“ programėlės įsigyti kripotvaliutų, ko nebūtų galima padaryti tiesiogiai per kitus Lietuvoje veikiančius bankus.
Lietuvos bankas poziciją dėl virtualiųjų valiutų ir pirminio virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (ICO) paskelbė užpraėjusių metų spalio pradžioje, įvardydamas esmines rizikas, o rinkos dalyviams, planuojantiems siūlyti su virtualiosiomis valiutomis susijusias paslaugas, nurodyta griežtai jas atriboti nuo tradicinių finansinių produktų.
Kaip ELTA jau rašė, Seimas siūlymui kreiptis dėl „Revolut“ veiklos Lietuvoje įvertinimo jau yra pritaręs po svarstymo. Už tokį sprendimą balsavo 53 Seimo nariai, prieš - 22, susilaikė - 5, tačiau Seimas kreipimuisi dar turi pritarti priėmimo stadijoje.
Pasak S. Jakeliūno, po licencijos išdavimo „Revolut“ paaiškėjo konkrečios aplinkybės, kurios verčia suklusti.
BFK nutarimo projekte pažymi, kad dėl savo tėvo einamų pareigų ir ypač artimų „Gazprom“ sąsajų su Rusijos valdžios institucijomis ir galimo naudojimo Rusijos geopolitiniams tikslams tiek Nikolajus Storonskis, kaip darantis esminę įtaką „Revolut“ valdymui ir sprendimams, tiek „Revolut“, kaip įmonė, gali būti politiškai pažeidžiami, ir tai gali pakenkti Lietuvos reputacijai ir kelti grėsmę finansų sistemos stabilumui.
Konservatorius Mykolas Majauskas Seimo posėdžio metu teigė, kad daugelis institucijų jau tyrė „Revolut“ veiklą, tačiau nenustatė grėsmės nacionaliniam saugumui.
„Mes galime pasikviesti investuotoją, kuris gali potencialiai sutvarkyti rinką, sumažinti įkainius, o kita ranka jį išvaryti. (...) Šią įstaigą vertino Valstybės saugumo departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Generalinė prokuratūra, policija, Finansų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos bankas. Jie du kartus pasakė, kad nėra jokių priežasčių įtarti, kad šis subjektas kelia riziką Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tada prasidėjo rinkimai, surandamas priešas, ir tiesioginiu spaudimu daroma įtaka pasitraukti „Revolut“, - sakė M. Majauskas.
Pasak jo, dėl sprendimų kreiptis vertinti „Revolut“ veiklą yra daroma žala Lietuvai.
