Įvertino prekybininkų triuką paslėpti kainų augimą: tai yra visiška „klasika“

Lietuvoje rugsėjį toliau augo maisto kainos, nors šalyje jų vidurkis ir taip didesnis už Europos Sąjungos. Pasak ekspertų, pastebima ir dar viena nemaloni tendencija: verslas didėjančias sąnaudas vis dažniau permeta ant vartotojų pečių, praneša LNK Žinios.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad kainų augimą iš inercijos lemia žemės ūkio produktų brangimas, nors dalies jų kainos jau neauga.

„Matome inerciją, kad žemės ūkio produktų kainos augo nuo praeitų metų vidurio. Parduotuvės turi užsipirkusios už pakankamai brangią savikainą visų prekių. Gal geroji žinia, kad tris keturis mėnesius nemažai žemės ūkio produktų kainos arba sumažėjusios, arba nebeauga – grūdinės kultūros, tam tikri aliejiniai produktai“, – teigia T. Povilauskas.

Anot jo, įtakos galutinei kainai turi ir energijos išteklių brangimas.

„Prisideda tai, kad vasarą elektra buvo pabrangusi. Ir turbūt užbėgama įvykiams už akių: prognozuoja, kokios bus elektros, šilumos kainos, todėl iš karto permetama į galutinę kainą. Bet pirmoji priežastis, aišku, – tas pats žaliavinis pienas pabrangęs daugiau kaip 60 proc. per metus, grūdai – per 50 proc. , tai persimeta ir į galutinę kainą“, – sako T. Povilauskas.

Jo vertinimu, per metus labiausiai brango pieno produktai, tačiau jų kainos pakilusios visoje Europoje apie 50–60 proc.

„O mūsų šalis yra pieno produktų eksportuotoja, tada normalu: kam parduoti čia pigiau, jeigu gali eksportuodamas gauti dar daugiau? Taip pat labai smarkiai pabrango grūdiniai produktai: miltai, kruopos ir panašiai. Trečia grupė, sakyčiau yra mėsa: ar kiauliena, ar vištiena“, – kalbėjo ekonomistas.

Anot jo, mažiausiai pabrango daržovės ir vaisiai – veikiausiai todėl, kad pernai buvo prastokas daržovių derlius, o šiemet jis normalizavosi, tad augimas esąs 10–20 proc.

Lietuvoje daliai pirkėjų pastebint, kad kai kur mažėja prekių pakuotės, o kaina lieka ta pati, ekspertas sako, jog tokia praktika skaičiuoja ne vienerius metus.

„Tai yra visiška „klasika“, kas vyksta Europoje, ir vyko Lietuvoje 10 metų: daug tų pakuočių yra sumažėjusios. Ir dabar tas vyksta. Nėra toks labai gražus būdas paslėpti tą realų kainų augimą, bet turbūt rinkodaros specialistai vis dar pataria įmonėms tuos dalykus daryti“, – kalbėjo T. Povilauskas.

Komentuodamas degalų kainas ekonomistas pripažino, kad jos dabar negalėtų būti priežastimi kelti maisto produktų kainas.

„Yra oficialių šaltinių, kur skaičiuojama, kas lemia tą galutinę kainą parduotuvėje. Ir matome, kad visų dedamųjų – gamintojo, perdirbėjo, didmenininko, mažmenininko – dalis didėja. Galima sakyti, kad visi po truputį „užsimeta“, aiškindami tas priežastis. Suprantama, elektra yra ta top problema, kuri buvo vasaros metu, – bet degalų kaina kokius šešis mėnesius, nuo balandžio pabaigos, yra pakankamai panaši“, – sakė T. Povilauskas.

Jis pridūrė, kad prekių brangimą lemia daugiau elektros, būsimos šilumos kainos, nuomos kainos ir „nenoras susimažinti savo pelno maržos“.

Prognozuodamas, kiek dar ilgai brangs maisto produktai, ekonomistas pažymėjo, kad jos greitai pigti nepradės.

„Žemės ūkio kultūrų kainose yra daug ženklų, kad jos nebeauga pasaulinėje rinkoje. Sakyčiau, tas augimas labiau eis iš tų vidinių veiksnių, kaip minėjau: norima kompensuoti šilumos kainų augimą, plius ir algos yra padidėjusios prekyboje, logistikoje, sandėliavime. Kad iki Kalėdinio sezono, iki Naujų metų mes pamatytume kažkokias geresnes tendencijas, to nebus.

Tai faktas, kad maistas liks kažkur trečdaliu brangesnis negu prieš metus. Tai yra daugiau negu auga pensijos ar vidutinis darbo užmokestis“, – sako T. Povilauskas.

Jis sako, kad žmonių aktyvumas ieškant akcijų, nuolaidų tik didės.

„Manau, kad neišvengiamai visi patys ieškome akcijų, pigesnių variantų, ir žiūrint į kelis artimiausius mėnesius, tas tiktai aštrės“, – pažymėjo ekonomistas.

T. Povilauskas prognozuoja, kad Lietuvos ir Europos Sąjungos maisto produktų infliacija turėtų panašėti.

„Su mūsų mažmeninės rinkos struktūra, su mūsų perkamąja galia maisto produktai labai greitai užbėgo įvykiams už akių ir subrango. Ir jeigu Lietuvoje apie trečdaliu pabrangęs maistas, Europos Sąjungoje – apie 15 proc.

Tai mes turbūt ir turėsime, kad pas mus kainos stabilizuosis, o Europos Sąjungoje jos dar tik didės. Matysime susitraukimą, o ne skirtumą tarp infliacijų“, – prognozuoja SEB banko ekonomistas.

Čia galite pažiūrėti LNK video: