„Tai būtų mums ilgalaikis šokas, iš kurio pilnai taip ir neatsigautume“, – sako ekonomistas.
Hipotetiniame modelyje, lyginant su 2014 metais, įvertinami skirtingi scenarijai: visiškas ES subyrėjimas (su ir be valstybių tarpusavio finansinės paramos), atskirai bendrosios Europos rinkos dezintegracija, Muitų sąjungos praradimas, Šengeno erdvės netekimas, euro zonos žlugimas, ir, apskritai, visų laisvosios prekybos susitarimų tarp ES šalių (ir Bendrijos su trečiosiomis šalimis) nutraukimas.
Tad be Europos Sąjungos Lietuvos BVP vienam gyventojui smuktų 8,82 proc. Jeigu neliktų vien bendrosios rinkos, praradimas siektų 5,91 proc., Šengeno sutarties atšaukimas – minus 3,03 proc. Kiti veiksniai jau turėtų mažesnę įtaką: Muitų sąjungos dezintegracija reikštų 0,27 proc. kritimą, o su euro zonos praradimu neliktų 0,03 proc. šalies BVP. Skaičiuojant su perlaidomis iš kitų valstybių, Lietuvos BVP smukimas, visiško ES subyrėjimo atveju, siektų 15,51 proc.
„Rezultatai daugiau mažiau tokie, kokių buvo galima tikėtis, kad vis dėlto didžiausia nauda Europos Sąjungos yra vieninga rinka“, – sako ekonomistas Žygimantas Mauricas.
