aA
Klysta manantys, kad tik Lietuva skausmingai žengia darbo teisės reformos keliu. Vienos rankos pirštų pakaktų suskaičiuoti Europos šalis, kuriose per pastaruosius kelerius metus darbo kodeksas nebūtų keitęsis – bent iš dalies arba net iš esmės.
© DELFI / Karolina Pansevič

Apie tai diskutavo 18 Europos valstybių darbo teisės ekspertai mokslinėje konferencijoje „Darbo teisės reforma“ surengtoje Teisingumo ministerijoje pažymint Vilniaus Universiteto Teisės Fakulteto 375-ąsias įkūrimo metines, rašoma universiteto atsiųstame pranešime spaudai.

Praėjusio amžiaus pabaigoje Europos Sąjunga optimistiškai tikėjo sukursianti pagrindą patraukliam socialiniam modeliui, kuris – daugiau ar mažiau – tiktų visoms ES šalims. Deja, taip neatsitiko. Pastangas sumodeliuoti universalią darbo teisę Waricko universiteto (Jungtinė Karalystė) profesorius Alanas C. Nealas prilygino „Titanikui“, atsitrenkusiam į ledkalnį. Tas ledkalnis – daugybė ekonominių, politinių, ideologinių, teisinių ir kultūrinių veiksnių. Jų nepavyko sujungti į efektyviai veikiančią vieningą sistemą, kuri būtų patraukli visoms ES narėms ir tuo pačiu paisytų nacionalinių ypatumų.

Evoliucija ar revoliucija?

Darbo santykių pokyčiai pastaraisiais metais vyko tiek Rytų, tiek Vakarų Europoje – skirtingais mastais ir skirtingose srityse. Pagrindiniai veiksniai, paskatinę reformas – besikeičianti visuomenė ir dinamiškas verslo pasaulis, reikalaujantis naujos kokybės darbo santykių išaugusios tarpvalstybinės konkurencijos akivaizdoje: lankstumo, užimtumo didinimo, darbo samdos kaštų mažinimo.

Nemažai įtakos tam turėjo ir 2008-2010 m. ekonomikos krizė, kuri, pavyzdžiui, Suomiją privertė mažinti apmokamų šventinių dienų skaičių, trumpinti atostogas. Nors ir ne viskas ėjosi sklandžiai, kompromisai buvo rasti – žmonės dirbo daugiau, gaudavo mažesnį atlygį, bet darbo vietas pavyko išsaugoti.

Ekspertai išskyrė du pagrindinius požiūrius keičiant darbo kodeksą – evoliucinį ir revoliucinį.

Įvertino Vokietijos ir Lenkijos darbo kodeksus

Vokietija yra pasirinkusi nuosaikesnį kelią, kai pakeitimai tam tikrose srityse įgyvendinami laipsniškai reaguojant į naujai iškylančius poreikius.

„Mūsų darbo kodekso pagrindinė vertybė – stabilumas, nors visi suprantame, kad kodeksas turi daugybę ir privalumų, ir trūkumų tiek vienai, tiek kitai šaliai. Jo sėkmė – tai socialinės partnerystės dvasia, nuolatinis dialogas tarp darbdavių, profsąjungų ir darbuotojų, kuris padeda rasti kompromisą. Tai mūsų valstybei ypač padėjo įveikiant ekonomikos krizę”, – teigė J.W.Goethe universiteto (Vokietija) profesorius Manfredas Weissas.

Galbūt skamba paradoksaliai, tačiau po vokišku stabilumu slepiasi ir daugybė lanksčių nuostatų. Pavyzdžiui, iki 10 darbuotojų turinčiose įmonėse nėra jokios atleidimo iš darbo apsaugos.

Tuo metu Lenkijos socialinė sistema išgyveno gerokai dramatiškesnius pokyčius. Nuo 1974-ųjų net 103 kartus keistas darbo kodeksas gyvavo iki 2015 metų, kai buvo iš esmės reformuotas. Jo pagrindas – stabilumas ir lankstumas. Lenkai ypač didžiuojasi keturių tipų darbo sutartimis, kurios sudaro sąlygas skirtingoms įdarbinimo formoms pagal verslo ir darbuotojų poreikius.

Rytų Europoje – sovietinis prieskonis ir darbo kodekse

„Analizuojant darbo teisės reformas Rytų Europoje išryškėjo tam tikros bendros tendencijos. Šioms rinkoms būdingas pakankamai žemas nedarbo lygis, veikia nedaug didelių tarptautinių kompanijų, o 90 proc. darbdavių – mažos ir vidutinės įmonės.

Šalys vadovaujasi sovietinį prieskonį turinčiais darbo kodeksais, dominuoja tipiniai darbo santykiai, apsimestinis laisvai samdomas darbas, trūksta kolektyvinių derybų. Todėl žiūrint į ateitį reikėtų rasti sprendimus netipiniam darbui, kovoti su apsimestiniu savarankišku darbu draudimais darbo kodekse, darbo inspekcijos patikrinimais ir baudomis, taip pat pasiūlyti finansinį skatinimą, ekonomiškai motyvuojantį darbą bei stiprinti kolektyvinių derybų įtaką“, – savo įžvalgomis dalijosi P. Pazmany universiteto (Vengrija) docentas Tamás Gyulavári.

Kuo išsiskiria netrukus šviesą išvysiantis darbo Lietuvos kodeksas

„Ar šis Darbo kodeksas yra 100 proc. naujas? Ar įmanoma parengti naują kodeksą visuomenei, jau pragyvenusiai daugiau nei du dešimtmečius tam tikruose darbo santykiuose, kurie yra jautrūs ir nusistovėję. Juos išbalansuoti – per didelė rizika. Šiuo kodeksu mes stengiamės priartinti prie realijų tam tikrus įstatymų leidėjų siekius, kad būtų veikiančios normos. Tuo pačiu juo siekiama suteikti apsaugą darbuotojams, susijusią su jų šeimyniniais įsipareigojimais ir konkurencingumu, apsaugą, kuri lydi kaip garantas tarp įsidarbinimų“, – teigė vienas pagrindinių socialinio modelio autorių Vilniaus Universiteto Teisės Fakulteto profesorius Tomas Davulis.

„Ieškome naujo balanso tarp darbuotojo interesų ir darbdavio, bandydami paskirstyti darbo kaštus abiems sutarties šalims. Reikėtų atkreipti dėmesį į tam tikras dinamines nuostatas, siekiančias įnešti santykiams daugiau kultūros – Lietuvą kurti kiek kitokią negu turime šiandien – susipriešinusią, kovojančią dėl kalafiorų ar darbo jėgos dėl kainų“, – toliau kalbėjo profesorius.

Naujasis darbo kodeksas nukreiptas į procesą, pagrįstą šalių abipusiu dialogu, geranoriškumu ir bendravimo kultūra, o ne slėpimusi apkasuose. Akcentas yra dedamas į informavimą, konsultavimą ir nėra kompensuojantis praradimus kolektyvinėse derybose. Tai bandymas sukurti aplinką, kurioje gimsta kompromisai bei susitarimai.

Gina uždirbančius mažai

„Mažų, vidutinių, didelių įmonių diferencijacija Lietuvoje neegzistuoja. Turi būti šiek tiek skirtingos taisyklės didelėms ir mažoms įmonėms. Taip pat – įvairios sutarčių rūšys kaip yra Vengrijoje. Tai nėra panacėja, bet tai bandymas padėti šalims nepabėgti iš darbo teisės: neslėpti darbo santykių, o leisti juos pritaikyti paverčiant juos darbo, o ne civiline sutartimi. Nenorime, kad jaunimas, įmonės dirbančios įdomiai ir inovatyviai „pabėgtų“ dėl to, kad yra nelanksti darbo teisė“, – pabrėžė Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto dekanas.

Baigdamas profesorius Tomas Davulis apibendrino, jog naujas darbo kodeksas gina mažai uždirbančius, o uždirbančių daug – ne. Jeigu darbuotojas uždirba daugiau nei 1450 Eurų, tai 40 proc. darbo kodekso nuostatų jam negalioja.

Šiuo atveju individualiu susitarimu mes galime nukrypti nuo reguliavimo, jeigu tai nėra susiję su „kietąją teise” – atleidimas iš darbo, darbo laikas, nediskriminavimas, minimali alga, saugos darbe klausimai. Mes, mokslininkai, siūlėme šiek tiek lankstesnį variantą. Deja, politikai dėl šio klausimo prisiėmė vieningą atsakomybę. Ar tai teisingas kelias – parodys laikas.

Konferenciją pagerbė ir aukšti valstybės pareigūnai

Konferencijos dalyvius pasveikino Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Juozas Bernatonis, Seimo pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas, Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, Renginio metu 80- mečio progra buvo pagerbtas ir darbo teisės Lietuvoje tėvas - Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius emeritas Ipolitas Nekrošius. Už jo nuopelnus ruošiant darbo teisės specialistus, daug prisidėjusius prie dabartinės Darbo teisės reformos I. Nekrošiui buvo įteiktas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apdovanojimas „Gerumo širdis“.

Apskrito stalo diskusijoje „Darbo teisės reforma – Lietuvos atvejis“ dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorė Eglė Radišauskienė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Siūlo stiprinti maisto kontrolę: slapti pirkėjai, didesnės baudos (3)

Žemės ūkio ministerija ( ŽŪM ) ketina stiprinti maisto kontrolę – jei Seimas pritars,...

Bitkoino vertė toliau krinta (2)

Pagrindinių kriptovaliutų kursai pirmadienį krito, o populiariausios elektroninės valiutos -...

Įvertino geriausiai ir blogiausiai valdomas valstybės įmones

Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) valdysena laipsniškai gerėja, tačiau ji vis dar vertinama...

„Danske Bank“ siūlė pinigų už tylėjimą dėl pinigų plovimo, teigia skandalo informatorius

Itin plataus masto pinigų plovimą per „ Danske Bank “ Estijos filialą pirmas atskleidęs...

R.I.T.A. Marijampolės LEZ investicijų šleifas: kur nuteka valstybės ir investuotojų pinigų upės? (33)

Valstybės kontrolė yra nustačiusi, kad LEZ – Laisvųjų ekonominių zonų - priežiūra...

Top naujienos

Kai kurioms Lietuvos ligoninėms – neišvengiami pokyčiai: likimą pasirinkti galės pačios (27)

Pasirodė sąrašas 15 ligoninių, kurios turėtų būti arba uždarytos, arba pertvarkytos. Pasak...

Įsivaikinusi moteris: tiesa, kad vaikas auga ne biologinėje šeimoje, turi savo kainą (8)

Daugelis žmonių turi stiprų poreikį tėvystei, tačiau nepavykus natūraliu keliu susilaukti...

Arūnas Milašius. Dar kartą apie sugedusį lėktuvą (188)

Kaip sakė vienas iš jau legenda tapusių mūsų politikų, „valstybė truputį nepavyko“ ir,...

10 vaikų auginanti Eglė atvirai apie visuomenės požiūrį, akyse ištirpstantį maistą (21)

„Negaliu pasakyti, kad tai dovana – paklausta, apie įsimintiniausią Kalėdų dovaną ,...

Vytautas Landsbergis. Lapkričio 21-osios cirkas (101)

Dar viena demokratijų kapituliacija, jeigu Interpolas bus pavestas Rusijos vadovavimui ir...

Įstabios Atėnų architektūros galite nebespėti išvysti: diržų veržimosi politika verčia ją niekais (1)

Sunku patikėti, bet Atėnuose sunaikinta per 80 procentų visų XIX ir XX amžiaus pastatų. Laiko...

Biuro darbuotojai dalinasi visais rūpesčiais: vedžioja, šeria ir prižiūri kolegų šunis (2)

Tam, kad galėtų į darbą pradėti vestis augintinius, komunikacijos paslaugų agentūros „ Fabula...

Perspėja apie sudėtingas eismo sąlygas: šiąnakt plikledis ir lijundra (10)

Antradienio naktį Lietuvoje eismo sąlygas sunkins plikledis ir lijundra, įspėja kelininkai .

Žiniasklaida: Interpolui vadovauti bus paskirtas Putino statytinis Prokopčiukas kalba apie grėsmę tarptautinės teisės pamatams (199)

Britų valstybės pareigūnai mano, kad jau ateinantį trečiadienį buvęs Rusijos Vidaus reikalų...

Aušra Maldeikienė ir Gitanas Nausėda turėjo ką pasakyti vienas kitam: jūs „durninate“ tautą (383)

Pirmadienio LNK laidoje „Yra, kaip yra“ 17 val. 35 min - pirmoji kandidatų į Lietuvos...