Įvardijo lobstančias šalis
Anot M. Dubnikovo, tokios šalys kaip Kazachstanas, Uzbekistanas, Kirgizija, Tadžikistanas ir panašiai – karo metu gauna nemenką pelną.
„Tai šalys, kurios yra Rusijos apačioje, tai yra Pietinėje dalyje. Iš tiesų, jos tarpininkauja, prekiaujant prekėmis tiek iš Rusijos į Vakarų Europą ar į platųjį pasaulį, tiek iš Europos į, sakykime, tą pačią Rusiją“, – teigė ekonomistas.
Anot jo, tarp šių šalių prekiaujama net ir dvigubos paskirties prekėmis.
„Kokia nors mikrobangų krosnelė, skalbimo mašina ar kažkoks kitas įrenginys gali būti laisvai panaudotas karo veiksmams, naudojant valgymo blokus, kurie yra pritaikomi karinei pramonei“, – aiškino M. Dubnikovas.
Pasak ekonomisto, šalys, padedančios Rusijai, pelnė milžiniškas sumas.
„Tos šalys padidino eksportą. Mes Lietuvoje visai neseniai matėme, kad Lietuva užkardino kai kurių prekių vežimą į šias šalis, dėl to, kad kai kurios prekės gali būti panaudojamos dvigubai prasmei. Jos gauna, iš tiesų, milžiniškas lėšas, tai yra kalbame apie milijonus dolerių“, – teigė jis.
Tiesa, M. Dubnikovo teigimu, visame tame yra ir geroji pusė.
„Geroji pusė viso to yra ta, kad Rusija, norėdama įsigyti prekių, kurios jiems reikalingos, turi mokėti komisinius. Čia – sankcijų poveikis. Perkant prekes jiems tenka susimokėti dar ir tarpininkui, kas reiškia, kad prekės kainuoja daugiau ir lieka mažiau pinigų karui“, – aiškino ekonomistas.
Atsakomybės išvengia
Anot M. Dubnikovo, laiko klausimas yra tai, kaip ilgai šalys, apeidinėjančios sankcijas ir padedančios Rusijai, galės vengti savo atsakomybės.
„Vienareikšmiškai, yra keli variantai. Vienas variantas yra, kur pilnai legaliai keliauja prekės ir sunku įtarti, kad Kazachstanui, pavyzdžiui, nereikia skalbimo mašinų. Kitas dalykas, ką reikėtų užkardyti ir labai atidžiai stebėti, tai, kai prekės keliauja per tą pačią Lietuvą į minėtas valstybes ir jos keliauja per Rusiją ir Baltarusiją, kas, natūraliai, geografiškai yra, ir jos ten dingsta, jos tiesiog yra išrenkamos ir išardomos. Tokių dalykų reikėtų vengti ir tai yra susiję su sankcijomis“, – teigė pašnekovas.
Anot jo, sankcijas reikėtų griežtinti ir žiūrėti, kad jos būtų įgyvendinamos.
Rusiška nafta bei dujos
Akivaizdu, kad kažkas turi naudos ir iš rusiškų dujų bei naftos, tačiau, M. Dubnikovo teigimu, su dujomis Rusijai sekasi šiek tiek sunkiau.
„Rusija prarado Europos Sąjungos rinką, dėl to, kad dujos negali būti pateiktos Europos Sąjungai. Apie 85 procentai Rusijos dujų buvo teikiama, 15 procentų konkrečiai Azijai, Kinijai ir padidinti kiekių yra neįmanoma, dėl to, kad ten tiesiog nėra vamzdžių. Jie gali skystinti dujas, jas vežioti po pasaulį su savo „pilkuoju laivynu“, bet tai nėra efektyvu“, – aiškino ekonomistas.
Anot jo, istorija su fakta – visiškai kitokia.
„Nafta keliauja į Indiją. Anksčiau Indija nepirkdavo naftos, dabar ji ją perka ir perdirba į tą patį dyzeliną, maišo, greičiausiai, su kažkokiu savo nuosavu dyzelinu ir, patapęs indišku dyzelinu, jis patenka į Europą – čia yra problema. Tiesa pasakius, Indija ir Kinija naudojasi šiomis sąlygomis, kai naftą gali pirkti gerokai pigiau nei rinkos kainomis“, – teigė M. Dubnikovas.
Kitų valstybių vaidmuo
Buvo kalbama, kad didelės naudos iš karo Ukrainoje turi ir Iranas. M. Dubnikovo teigimu, tai – amžinai sankcionuota valstybė, kuri, šioje vietoje, gali eksportuoti į sankcionuotą Rusiją bei dalyvauti perdirbant arba pateikiant naftą į pasaulį.
„Iranas yra sankcionuotas, bet ar jis gauna naudos? Taip. Doleriais gauna, bet, manau, kad ši valstybė toliau stumia save į tam tikrą akligatvį, kuriame nėra bendravimo su kitomis kultūringomis ir civilizuotomis valstybėmis“, – teigė jis.
Yra ir šalis, kuri turi naudą dėl nuoširdžios pagalbos ukrainiečiams. Tai – Lenkija. M. Dubnikovas paaiškino, kaip tai veikia.
„Lenkai, skirtingai nuo Lietuvos, atvėrė sienas daug plačiau Ukrainos gyventojams ir įsileido porą milijonų gyventojų iš Ukrainos, kurie prisijungė prie darbo rinkos. Šiandien dienai, pavyzdžiui, kai Lietuvoje yra ribojamas žmonių patekimas, dirbančių statybos, transporto sektoriuje, tai Lenkijoje išskėstomis rankomis tie žmonės yra priimami ir, netgi, šie žmonės atkeliauja dirbti į statybų sektorių toje pačioje Lietuvoje ir daro darbus konkurencingomis kainomis, ir moka mokesčius tai pačiai Lenkijai“, – teigė jis.
Pasak pašnekovo, Lenkija ne tik, kad padidino savo populiaciją, bet ir surenka vis daugiau mokesčių iš žmonių, kurie atvažiavo iš Ukrainos.
„Manau, kad tai yra geras pavyzdys, kaip galima padėti šaliai ir gauti naudą savo šaliai“, – teigė M. Dubnikovas.
Visą reportažą galite rasti LNK portale:
