Šalčininkuose veikianti bendrovė „Namesta“ gamina katerius ir kitus gaminius iš plastiko, o kita rajono įmonė „Armplast“ - prabangius pakrančių laivus.
Nors iš pirmo žvilgsnio įmonių gaminiai panašūs ir abu verslai kilo iš vienos, bet bankrutavusios bendrovės, dabartiniai vadovai vienas kito konkurentais nevadina.
„Mes, kaip ir „Armplast“, gaminame iš stiklo pluošto, stiklo plastiko mažuosius katerius iki 10 m., bet nekonkuruojame - kiekviena įmonė turi savo klientų. Be to, Prancūzijai ruošiame plastikinius lopšius techninio personalo žmonėms pakelti su specialiu automobiliu, tarkime, elektrikams. Gaminame ir kitus korpusus, šonus pramoniniams šaldytuvams, tokiems kaip „Maximoje“ su dešra“, - pasakoja „Namestos“ vadovas ir į Šalčininkų rajono tarybą išrinktas Ježy Obločinski.
DELFI skelbė, kad „Armplast“ vadovas Česlavas Sokolovičius pasakojo apie rajone nuo 1972 m. susiformavusias katerių gamybos tradicijas.
„Nors tuomet veikusi bendrovė bankrutavo, mes toliau gaminame panašius gaminius. Iš tos įmonės dabar esame įdarbinę 5 žmones: 2 specialistus ir 3 darbininkus“, - pasakojo jis.
Abi įmonės didžiąją dalį produkcijos eksportuoja, tik „Namestoje“ dirba 35 žmonės, o „Armplast“ - 20.
Sunku išlaikyti algas
Paklaustas apie sunkumus su kuriais tenka susidurti Šalčininkų rajone, J. Obločinski įvardija specialistų stygių ir tai, kad sunku pasiūlyti konkurencingus atlyginimus.
„Šalčininkuose problemos kaip ir visur, trūksta kvalifikuotų darbuotojų, nes daug kas išvažiuoja dirbti į užsienį. Be to, sunku išlaikyti aukštesnius atlyginimus, kurių visi nori. Aišku, Vilnius netoli, ten ir atlyginimų lygis didesnis, tad ir pas mus norima tokių pat algų“, - kalbėjo pašnekovas.
Pasak jo, Šalčininkai turi ir privalumų, vienas jų – visi visus pažįsta.
„Rajone darbo aplinka yra gera, verslininkai nori čia dirbti vien dėl to, kad miestelis nedidelis ir visur galima nueiti per vieną dieną: ir į „Sodrą“, ir į Mokesčių inspekciją. Pas mus santykis su valdžios institucijomis – paprastesnis“, - mano J. Obločinski.
Tačiau jis pripažįsta, kad užsienio investuotojų beveik nėra, nors užsakymų iš svetur netrūksta: įmonė gamina ne tik katerius vokiečiams, danams, prancūzams, bet pagal užsakymus lieja gaminius Norvegijos žuvų ūkių įrenginiams.
„Kai žmonės sako, kad Šalčininkuose nieko nėra – netiesa, bet per daug niekada nebūna. Aišku, reikia turėti kvalifikuotos darbo jėgos ir logistikos, ir daug ko. Mes iš Darbo biržos šiuo metu žmonių nesamdome, žinome, ką turime. Jei Vilniuje Darbo biržoje dar galima surasti vieną kitą žmogų, pas mus norintis darbo jį suranda“, - mano pašnekovas.
Jis atvirauja, kad gaminti katerių korpusus iš cheminių medžiagų – epoksidinės dervos ir kitų – yra labai sunku, nes jos turi stiprų kvapą, tad žmonėms reikia kaukių, akinių ir kitų priemonių.
Kaip atrodo gamyklos patalpos – nuotraukose.
