Kaimynai – už nugaros
Ekonomikos vargo indeksas yra ekonominis rodiklis, skirtas įvertinti bendrą šalies ekonominę padėtį.
Jį sudaro realusis bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis, taip pat tą ketvirtį šalyje buvęs nedarbo lygis ir ketvirčio infliacijos augimo tempas.
Kaip aiškino Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) specialistai, jis apskaičiuojamas sudėjus infliacijos augimo tempą bei nedarbo lygį ir iš jų atėmus BVP prieaugį.
2022-uosius Lietuvos ekonomika pradėjo didžiausią vargą patiriančių valstybių penketuke ir buvo penktoje vietoje tarp visų Europos Sąjungos (ES) šalių. Jos indeksas tuo metu siekė 11,9, o didžiausios įtakos tuomet tam turėjo rekordinis kainų augimas.
Remiantis naujausiais duomenimis, Lietuvos pozicija II ketv. nežymiai pagerėjo.
Lyginant su kitomis ES valstybėmis, Lietuva iš penktosios vietos sąraše pakilo į šeštąją. Tuo tarpu kaimynai estai užėmė antrą vietą, o latviai – trečią.
Turint omenyje, kaip šis indeksas apskaičiuojamas, kainų augimas 2022 m. II ketv. Lietuvoje siekė 6,4 proc., nedarbo lygis buvo 5,5 proc., o BVP augimas Lietuvoje lėtėjo ir sudarė 0,3 proc. Tai reiškia, kad sudėjus šiuos skaičius į formulę Lietuvos indeksas iš viso sudarė 11,6.
Lygindamas su kaimyninėmis šalimis LLRI ekspertas Leonardas Marcinkevičius tikino, kad kai kur bendras rodiklis nuo I ketvirčio didėjo beveik dvigubai.
„Estijoje ekonomikos vargo indeksas išaugo praktiškai dvigubai, nuo 8,9 I ketv., iki 16,1 II ketv. Latvijoje taip pat buvo stebimas ženklus augimas, atitinkamai nuo 9,8 iki 15,3“, – aiškino jis.
Pasak jo, galima daryti išvadą, kad Lietuvos pozicija, lyginant su kitomis šalimis, gerėjo, kadangi ekonominius sunkumus lemiantys veiksniai, tokie, kaip sparti infliacija, į mūsų šalį „atkeliavo“ šiek tiek anksčiau, negu į kitas Baltijos valstybes.
„Todėl su didesniu ekonominiu vargu Lietuva susidūrė anksčiau, o jos padėčiai taip sparčiai neprastėjant, kitos šalys ima mus vytis.
Estijoje ir Latvijoje fiksuota spartesnė ketvirtinė infliacija (atitinkamai 9 ir 8,9 proc.), kai Lietuvoje kainų augimas siekė 6,4 proc. Lietuva II ketv. taip pat turėjo šiek tiek mažesnį nedarbo lygį (5,5 proc.) nei Estijoje (5,7 proc.) ir 1 proc. punktu geresnį nei Latvijoje (6,5 proc.).
Be to, Estija buvo viena iš keturių ES šalių, kuriose BVP, lyginant su pirmuoju ketvirčiu, susitraukė (1,3 proc.). Todėl šioje valstybėje BVP augimo tempas nekompensavo kitų dviejų rodiklių (infliacijos ir nedarbo) lemiamo ekonomikos vargo didėjimo, tačiau priešingai – dar labiau prisidėjo prie ekonominių sunkumų“, – teigė ekspertas.
Didesnį nei Lietuva ekonomikos vargą 2022 m. II ketv. patyrė tik Graikija, Estija, Latvija, Ispanija ir Kipras.
Mažiausią ekonominį vargą fiksavusios valstybės – Austrija, Vokietija bei Nyderlandai.
„Pastarosios poziciją labiausiai lėmė sparčiausias regione BVP augimas bei mažėjančios kainos“, – teigė LLRI.
Esminė rizika – infliacija
LLRI rengtose išvadose buvo aiškinama, kad nors prognozuoti, kurią vietą pagal III ketv. duomenis ekonomikos vargo indekse užims Lietuva dar sudėtinga, tam tikros tendencijos jau yra matomos.
„Galima numatyti, kad šalies ekonomikos patiriamas vargas mažės. „Eurostat“ dar nėra paskelbęs visų reikalingų III ketv. duomenų, todėl galima apskaičiuoti tik Lietuvos indeksą.
Pagal išankstinius paskelbtus rezultatus, 11,6 siekęs rodiklis turėtų nukristi iki 9. Tačiau konkreti pozicija indekse priklausys nuo kitų Europos šalių situacijos“, – teigė atstovai.
Kaip aiškino, daugiausiai įtakos indekso reikšmei turės infliacijos pokytis, kuris nuo 6,4 proc. mažės iki 4,3 proc.
Taip pat bus geresni ir nedarbo rodikliai. Remiantis Statistikos departamento duomenis, nedarbas nuo 5,5 proc. mažėjo iki 5,1 proc.
„Tuo metu BVP augimas III ketv. veikiausiai išliks panašus“, – tikino LLRI.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, trečiąjį ketvirtį BVP augo 0,5 proc.
Atstovai nurodė, kad nors Lietuvos darbo rinkos padėtis yra geresnė, negu ES vidurkis, itin aukšta infliacija išlieka esmine rizika šalies ūkio raidai.
„Lėtėjanti ekonomika jau dabar nekompensuoja didėjančių kainų tempo, o BVP augimo stojimas arba galimas susitraukimas kelia riziką ir užimtumo padėčiai. Tai Lietuvoje gali iššaukti stagfliaciją“, – teigė jie.
Buvo aiškinama, kad būtina ne tik įvardinti rizikas bei galimus jų padarinius, bet ir imtis veiksmų, kurie sutvirtintų ekonomikos augimo galimybes.
„Investicijoms palanki įmonių pelno apmokestinimo sistema, tvarus valstybės finansų valdymas yra veiksmai, kurie užtikrintų, kad žmonėms ir toliau bus kuriamos darbo vietos, o naujos technologijos leis kiekvienoje darbo vietoje kurti didesnę vertę“, – sakė atstovai.
Kitąmet – ne lengvesni metai
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas kalbėjo, kad kitais metais didžiausiu Lietuvos iššūkiu bus infliacija.
„Manau, kad mūsų laukia amerikietiški kalneliai. Nuo spalio iki kitų metų kovo mes garantuotai matysime reikšmingą metinės infliacijos lėtėjimą.
Rinkose šiandien matome kritusias naftos, metalo kainas, krinta konteinerių transportavimų kaina iš Azijos, o šie veiksniai lems milžinišką infliacijos augimo sulėtėjimą ir pas mus, ir euro zonoje“, – teigė jis ir atkreipė dėmesį, kad kitais metais, bent iki pavasario, reikšmingai mažėjančius faktinius infliacijos skaičius lems ir šiemet itin kilusi palyginamoji bazė.
Visgi, kaip įspėjo, pavasarį kainų augimas gali sugrįžti.
„Pirmas dalykas, kodėl gali taip nutikti, yra Kinija. Ji bus esminis faktorius, kuris lems infliacijos rodiklių didėjimą.
Šiuo metu Kinija vis dar laikosi labai griežtos COVID politikos, miestuose yra įvesti karantinai, judėjimas ir ekonomikos aktyvumas yra labai apriboti. Tai žaliavų kainą stumia žemyn.
Bet pavasarį viskas gali pasikeisti, nes Kinija ekonomiškai nebegali laikytis nulinės COVID politikos, o šią savaitę jau buvo ir milžiniški visuomenės protestai.
Todėl tikėtina, kad kai baigsis COVID sezoniškumas, sausio pabaigoje, vasarį ar kovą Kinija paskelbs, kad atsisako karantino, šalis grįžta prie normalaus gyvenimo.
Tai išprovokuos Kinijos vartojimo atšokimą į viršų, o rinkose – dar vieną žaliavų kainų šuolį. Taip pat tai sutaps su tuo, kad ECB tikriausiai nustos didinti palūkanų normas. Tai bus signalas rinkoms ir lems žaliavų kainų šuolį“, – aiškino ekonomistas.
Galiausiai, kaip apibendrino, gyventojai spės pasidžiaugti sumažėjusia infliacija, bet gali būti, kad bus sulaukta naujų iššūkių.
