Ketvirtadienį paskelbtais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje buvo pradėtos 599 įmonių bankroto procedūros. Per tą patį praėjusių metų laikotarpį bankrutavo 586 bendrovės.
Šie skaičiai gerokai didesni, nei buvo fiksuojama pandemijos laikotarpiu, pavyzdžiui, praėjusių metų pusmetį bankrotas buvo inicijuotas tik 362 įmonėms.
Delfi kalbinti ekspertai vieningai tvirtina, kad bankrotų šuolio po pandemijos buvo galima tikėtis, kadangi dalies įmonių gyvybę palaikė valstybės parama. Tačiau tolimesnis situacijos vertinimas išsiskiria.
Daugėja vėluojančių mokėti
„Dėl per pandemija dalytos paramos neišnyko kai kurios įmonės, kurios turėjo išnykti. Bet šiuo metu bankrotų skaičius yra mažesnis nei buvo prieš pandemiją, tad sakyčiau, jog Lietuvos verslo sistema yra sveika ir tiesiog valosi. Kartais bankrotas nėra pati blogiausia išeitis“, – sako ekonomistas Marius Dubnikovas.
Jo teigimu, nebeaugantis bankrotų skaičius signalizuoja, kad šalies verslas sėkmingai atlaiko iššūkius, o ekonomika nepatiria didesnių sukrėtimų.
Tačiau Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos vadovas Sigitas Besagirskas nusiteikęs ne taip optimistiškai. „Ilgalaikė tendencija tokia, kad toliau tęsis nuosmukis“, – sako jis.
Anot pašnekovo, norint įvertinti bankrotų rizikos lygį reikia žiūrėti į bendrovių tarpusavio atsiskaitymų vėlavimus, o šioje srityje esama blogų ženklų.
„Vaizdas nėra dramatiškas, bet vėluojančių mokėjimų daugėja. Aš tai matau ir iš savo įmonės perspektyvos – klientai mokėti vėluoja stipriau nei pernai. Ir jeigu palūkanos toliau išliks aukštos, o mes matome, kad Lietuvoje pirmaujame pagal paskolų verslui kainą, tai manau, šios problemos risis ir toliau“, – tikina S. Besagirskas.
Pasak jo, nuo didesnio bankrotų skaičiaus kol kas gelbsti tai, kad dalies įmonių akcininkai, laukdami geresnių laikų, veiklą finansuoja savo lėšomis. Stambios įmonės taip pat yra sukaupusios kapitalo, kurį gali panaudoti išgyvenimui: „Bet jei žiūrėtume tik į grynąją veiklą, tai bankrotų skaičius tikrai būtų didesnis.“
Jo teigimu, su didžiausiais iššūkiais šiuo metu susiduria Lietuvos pramonė, kadangi šlubuoja Vokietijos – pagrindinės jos eksporto rinkos – ekonomika. Paslaugų sektorius iš inercijos dar laikosi neblogai, tačiau taip pat rizikuoja susidurti su sunkumais.
„Pagelbėti dabar galėtų greitesnis struktūrinių fondų pinigų įliejimas į rinką, ir jau matyti ženklų, kad to sulauksime. Rudenį ketinama pradėti viešuosius „Rail Balticos“, kitų infrastruktūros projektų pirkimus. Tai reiškia, kad eksportas toliau šlubuos, bet tos įmonės, kurio dirba vidaus rinkoje, gali pristabdyti ekonomikos lėtėjimą“, – teigia S. Besagirskas.
Didžiausia rizika – startuoliams
Tuo metu ekonomistas M. Dubnikovas nemano, kad aukštos palūkanų normos Lietuvos verslui pridarytų rimtesnių problemų. Pasak jo, žiūrint istoriškai, brangios paskolos nėra kažkas nematyto, todėl iššūkiu jos gali tapti nebent startuoliams, kuriuos kuria jaunosios kartos verslininkais.
„Tokios palūkanos, kokios yra dabar, euro zonos istorijoje jau buvo du kartus. Bet per pastaruosius dešimt metų užaugo karta, kuri mano, kad pinigai turi nieko nekainuoti. Bet taip nėra, pinigai visada kainuodavo“, – kalba M. Dubnikovas.
Todėl, jo teigimu, aukštos palūkanų normos į didžiausios rizikos zoną stumia įvairius startuolius – jaunosios kartos atstovus, kurie „galvojo, kad pinigus galima tiktai leisti“.
„O paprastiems verslams, kurie daugybę metų dirbo, dirba ir dar dirbs, ta aukštų palūkanų rizika yra, bet žymiai mažesnė. Nebent jie per daug investavo į gamybos pajėgumus, kurių šiandien nereikia arba nesinori. Bet tai labiau aktualu pramonei, o kalbant apie kitus sektorius, nemanau, kad situacija yra labai sudėtinga“, – sako ekonomistas.
