Prieš kurį laiką LB valdybos narys Simonas Krėpšta prasitarė, kad dar šiemet Lietuva galėtų sulaukti naujų bankų atėjimo.
Puse lūpų buvo kalbėta apie vieną didžiausių Lenkijos bankų „Pekao“, kuris svarsto įsteigti filialą Lietuvoje. Kalbėta, kad apie naujo banko steigimą domėjosi ir taivaniečiai, tačiau kol kas jokių veiksmų nesiima.
Kas tiksliai galėtų pasirodyti, kaip nauji žaidėjai, LB neatskleidžia, tačiau sutinka, kad bet kokio žaidėjo atėjimas įtakos sektoriui turėtų.
„Teigiamos įtakos konkurencijai bankų sektoriuje gali turėti kiekvienas naujas rinkos dalyvis, ypač tam tikruose finansinių paslaugų segmentuose, pavyzdžiui, kredito rinkoje. Dėl to ir siekiame į Lietuvą pritraukti naujų dalyvių, ši užduotis skirta 2022 m. įkurtam Finansų rinkos plėtros centrui.
Kalbant apie konkrečius rinkos dalyvius bei jų atėjimą – norėtume susilaikyti nuo komentaro ir luktelėti, kol tokie žaidėjai bus. Dedamos pastangos pritraukti įvairaus dydžio bankus, žinoma, didesnio banko atėjimas sąlygotų ir didesnį efektą konkurencinei aplinkai bankų sektoriuje“, – teigė Lietuvos banko Finansų rinkos plėtros vadovas Lukas Jakubonis.
Jis tikino, kad bendrai praktika rodo, kad nauji rinkos dalyviai sėkmingai gali „kaitinti“ konkurenciją ir nuo to laimi vartotojai. Toks reiškinys, anot jo, ypač matomas konkurencingoje vartojimo paskolų rinkoje ar konkuruojant dėl gyventojų indėlių.
„Pozityvių ženklų matome ir būsto paskolų rinkoje. Iš dalies dėl vidutinio dydžio bankų aktyvumo, būsto maržos nuo 2020 m. sumažėjo trečdaliu, tad skatiname vartotojus paieškoti galimybių pasiderėti dėl savo būsto paskolos maržos su banku ar paieškoti galimybių refinansuoti paskolą kitoje kredito įstaigoje“, – sakė LB atstovas.
Nors dalis bankų pastaruoju metu pranešė didinantys įkainius už paslaugas, LB nuomone, gyventojai bei įmonės turi pakankamai platų pasirinkimą, esą paslaugas teikia tiek bankai, tiek kredito unijos, tiek elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos.
„Primename, kad Lietuvos bankas skelbia finansų rinkos dalyvių mokėjimo krepšelių įkainius ir jų palyginimus, tad gyventojai gali pasirinkti jiems tinkamiausius variantus už priimtiną kainą.
Kalbant apie investicines paslaugas, vis daugiau licencijų išduodama finansų technologijų bendrovėms, siūlančioms naudotis investicinėmis paslaugomis už ypatingai mažą kainą arba iš viso nemokamai“, – teigė L. Jakubonis.
Visgi neseniai į bankų didintus įkainius sureagavo ir pats S. Krėpšta. Jo teigimu toks elgesys yra socialiai neatsakingas.
„Tam tikrų įkainių didinimas šiame kontekste, kai bankų pelningumas išties yra didelis, vienas didesnių Europos Sąjungoje, natūraliai kelia klausimų visuomenei, kelia klausimų ir mums.
Tam tikrų įkainių didinimas šiame kontekste, kai bankų pelningumas išties yra didelis, vienas didesnių Europos Sąjungoje, natūraliai kelia klausimų visuomenei, kelia klausimų ir mums.
Galima konstatuoti, kad tokie veiksmai rodo bankų socialinės atsakomybės stoką ir klausimas, aišku, ar mes, kaip priežiūros institucija, ką nors darome ir galime padaryti“, – LRT televizijai teigė S. Krėpšta.
Pastarasis bankas teigė nemokamo pinigų išsigryninimo limitą didinantis nuo 600 Eur iki 750 Eur, tačiau viršijusiems limitą taikysiantis naują 0,5 proc. mokestį ir grynųjų pinigų išėmimo iš „Perlas“ terminalų mokestį keisiantis į 0,5 procento nuo išimamos sumos.
Taip pat bankas didina papildomos „Visa Debit“ kortelės mokestį iki 1,20 euro per mėnesį suaugusiesiems nuo 18 metų.
Kalbant apie SEB, priklausomai nuo plano, SEB klientai nemokamai galės išsigryninti nuo 550 iki 2 tūkst. eurų per mėnesį. Mokėjimo plano neturintiems klientams pinigų išgryninimo įkainis nuo balandžio 9 dienos padidėjo nuo 0,8 iki 2 proc. išimamos sumos.