Pikas gali būti pasiektas vasarą
Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad abejonių dėl ketvirtadienio sprendimo nėra.
„Tiek infliacijos, tiek ekonominio aktyvumo duomenys pagrindžia Europos Centrinio Banko ketinimus toliau kelti palūkanų normas šią savaitę ir, tikėtina, aiškiai signalizuos apie tai, kad čia nėra pabaiga ir vasarą dar kartą kils palūkanų normos“, – „Delfi“ komentavo N. Mačiulis.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė taip pat mano, kad pakėlimas bus toks, koks ir žadėtas: po 0,25 procentinio punkto visoms bazinėms normoms.
„Labai tikėtina, kad liepą irgi gali įvykti tas kėlimas. Toliau: yra Europos Sąjungos didžiųjų šalių vyriausių bankininkų, kurie sako, kad nėra nulinė tikimybė, jog bus ir tolesnis kėlimas iki rudens.
Tokių užuominų yra. Iš kur jos galėtų kilti? Jeigu manome, kad apsitvarkėme su energetikos ir maisto kainomis, nerimą pradeda kelti vadinamoji bazinė infliacija, kuri šiandien kol kas sunkiai pasiduoda“, – teigia E. Stonkutė.
N. Mačiulio vertinimu, bazinių palūkanų pikas bus pasiektas šią vasarą, nes infliacijos tempas nuo ankstesnių aukštumų smarkiai sulėtėjo ir vasarą toliau mažės.
„Toliau matysime mėnesinę defliaciją, mažėjančias kainas, – tikėtina, tai šiek tiek nuramins Europos Centrinio Banko valdančiosios tarybos narius ir bus nuspręsta nebedidinti bazinių palūkanų normų, ypač dar ir dėl to, kad euro zonos ekonomika jau atsidūrė recesijoje, tiesa, ta recesija itin švelni“, – sako „Swedbank“ ekonomistas.
Pasak jo, žvelgiant giliau į kai kuriuos sektorius matyti problemų: pramonės įmonės patiria mažėjančios gamybos apimtis beveik visose euro zonos valstybėse, tad galima manyti, kad „esant tokioms ekonomikos atvėsimo tendencijoms nebus didelio entuziazmo toliau didinti palūkanų normų“.
ECB vadovė Christine Lagarde birželio pradžioje užsiminė apie tolesnį palūkanų normų didinimą, skelbė ELTA.
„Kainų spaudimas tebėra stiprus. Būsimi mūsų sprendimai užtikrins, kad palūkanų normos būtų pakankamai ribojančio lygio“, – kalbėjo Ch. Lagarde.
ECB tikslas esąs grįžti prie 2 proc. infliacijos. Gegužę metinė infliacija euro zonoje sumažėjo iki 6,1 proc.
Po kelių nulinių ir neigiamų palūkanų metų ECB dėl smarkaus kainų augimo nuo 2022 metų liepos septynis kartus iš eilės didino palūkanų normą.
Tuo metu Jungtinių Amerikos Valstijų Federalinė rezervų sistema (FED), kaip ir anonsuota, trečiadienį susilaikė nuo dar vieno palūkanų normų kėlimo. Šalies centrinis bankas nuo pernai kovo jas kėlė jau 10 kartų iš eilės ir neatmeta, kad po dabartinės pauzės vėl jas padidins, skelbia CNN.
„Amerikiečiai palūkanų kėlimo ėmėsi drąsiau ir greičiau, Europa ėjo nuosaikesniu keliu. Katrie iš mūsų dviejų buvo teisūs, istorija parodys. Šiandienos sprendimai yra labai sudėtingi“, – dar prieš naujausią FED sprendimą kalbėjo E. Stonkutė.
Įtaka Lietuvos gyventojams: tyli kančia?
LPK ekonomistė-analitikė sako, kad artimiausiu metu situacija daliai verslo ir gyventojų bus sudėtinga.
„Tiems žmonėms, kurie turi paskolas, ypač jeigu jie pasiėmę jas visiškai neseniai ir palūkanų dalis tame mokėjime yra labai didelė, žinoma, tai yra skausminga tema.
Jeigu tai yra uždirbantys vidutinį atlyginimą Lietuvoje, berods, „į rankas“ yra 1100 eurų, tai jei šeima moka 300 eurų, plius palūkanos padidėjo – gali būti iki 100 eurų padidėjimas“, – sako E. Stonkutė.
Anot jos, paskolų turinčiai gyventojų daliai teks nusiteikti, kad metai bus nelengvi ir teks atidžiai planuoti finansus.
„Ta dalis gyventojų, kurie šiuo metu pasiėmę paskolas, manau, kol kas tyliai kenčia. Kiek jie dar gali kentėti, nežinau. Iš tiesų, reikia visiems suprasti, kad tikriausiai dar (vieni) metai bus tokie.
Jeigu žmonės išsaugotų darbus, tai yra vienas dalykas, – jeigu tas susitraukimas būtų ne drastiškas. Tačiau jeigu situacija dar kažkiek blogėtų, tai ir privatiems namų ūkiams problemos gali tik gilėti“, – sako LPK ekonomistė.
„Delfi“ jau rašė, kad Lietuvoje ir Latvijoje būsto paskolų kainos (skaičiuojant su „Euribor“ ir bankų maržomis) yra aukščiausios euro zonoje – balandžio duomenimis, metinės palūkanos viršijo 5 proc. ribą.
Euro zonos bazinės palūkanų normos, jeigu ECB ketvirtadienį jas pakels po 0,25 p. p.:
Palūkanų augimas turės įtakos šalies eksportui
„Swedbank“ ekonomistas N. Mačiulis sako, kad Lietuva nedaug pažeidžiama palūkanų normų kėlimo, savo ruožtu recesija šalyje kyla ne dėl jų, o dėl to, kad pasaulyje smuko prekių paklausa, gyventojams orientuojantis į „patirtis, paslaugas, keliones, restoranus“ ir jie nebeperka tiek prekių, kiek pirko pandemijos metu.
„Dėl to ekonomikos, kurios yra labiau pramoninės, priklausomos nuo prekių eksporto, – o būtent tokia ir yra Lietuva, – jos, aišku, pirmiausia ir patyrė tas neigiamas pasekmes.
Bet tiktai 17 proc. Lietuvos gyventojų turi būsto paskolas, tai akivaizdu, kad čia labai mažai daliai gyventojų turi įtakos, o apskritai žiūrint, Lietuvos gyventojų skolos ir pajamų santykis yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje“, – kalbėjo pašnekovas.
Todėl, pasak N. Mačiulio, pagrindinės problemos Lietuvai kyla dėl to, kad augančios palūkanų normos neigiamai paveiks Lietuvos eksporto rinkas.
„Kai kurios didžiosios Lietuvos eksporto rinkos jau yra recesijoje: Švedija, Vokietija ir Estija. Tikėtina, kad tas ekonomikos nuosmukis išplis ir didesnė dalis Lietuvos eksportuotojų pajaus tas neigiamas tendencijas“, – sako N. Mačiulis.
Jis teigė, kad ketinimai kelti bazines palūkanų normas jau atsispindi tarpbankinių palūkanų normų „Euribor“ vertėse.
„Šešių mėnesių „Euribor“, su kuriomis yra susietos daugelis Lietuvos būsto paskolų, jose jau atsispindi tai, ko tikisi rinkos iš Europos Centrinio Banko, tai dėl šios priežasties 6 mėn. „Euribor“ yra labai arti piko ir nuo dabartinio taško jis nedaug pakils.
Tai dalis gyventojų dar nepilnai pajautė kylančias palūkanų normas ir jas pajus. Įmonės, kurios turi refinansuoti savo paskolas, – joms kyla paskolų kaina. Dalis įmonių gali atidėti kai kurias investicijas“, – prognozuoja ekonomistas.
„Euribor“ pokytis per pastaruosius trejus metus (mėnesio paskutinės dienos vertės):
Pasak jo, čia iš tiesų matyti neigiama palūkanų normų augimo įtaka Lietuvos gyventojams ir įmonėms, bet tai nesanti įtaka, kuri iš esmės pakeistų žmonių mokumą ar vartojimo tendencijas.
„Bet tuo pačiu metu reikia pripažinti, kad ir didesnė pinigų kaina, ir ypač praėjusių metų infliacija jau sumažino gyventojų perkamąją galią ir mažmeninė prekyba nuo praėjusių metų vidurio neauga, netgi šiek tiek yra sumažėjusi. Tai čia tas pasekmes mes jau matome“, – sako N. Mačiulis.
E. Stonkutė atkreipia dėmesį, kad jau skelbiama apie augančius žmonių įsiskolinimus.
„Vadinasi, tikrai nėra gerai, žmonės kaupia tas skolas arba jų neišsimokėję po žiemos ir po tų elektros kainų pikų. (…) Paprastam žmogui Lietuvoje, uždirbančiam vidutinį atlyginimą, kuris pasiėmęs paskolą, situacija yra sunki. Žmonės turi skaičiuoti ir labai skaičiuoti. Sprendimo ar paguodos neturiu“, – sakė ekonomistė-analitikė.
Palūkanų kritimą prognozuoja tik kitąmet
E. Stonkutės vertinimu, bazinių palūkanų normų mažinimo galima tikėtis maždaug po metų.
„Nusileidimas neįvyks labai greitai, tai yra, mažinti pradės tik kitų metų viduryje. Turime sudėtingus beveik metus gana didelės įtampos“, – sako E. Stonkutė.
N. Mačiulis mano, kad palūkanų normų mažinimo perspektyvos priklausys nuo to, ar ši recesija gilės, ar bus daugiau sektorių, kurie susiduria su rimtesniais iššūkiais ir nuo to, kaip greitai sumažės infliacijos tempas.
„Mūsų prognozė yra ta, kad infliacija mažės greičiau negu dabar prognozuoja Europos Centrinis Bankas (…). Tikėtina, kad besitęsiant recesijai euro zonoje, jau kitų metų pradžioje Europos Centrinis Bankas mažins palūkanų normas“, – teigia ekspertas.
Beje, jis pabrėžia, kad palūkanų normų kėlimas infliacijai beveik neturi jokios įtakos.
Jis priduria, kad pastarieji metodai yra veiksmingi iš dalies ir tik labai ilgu laikotarpiu, o trumpuoju – infliacija sumažėjusi ne dėl ECB veiksmų, bet dėl to, kad atpigo energija, žaliavos, transportavimo kaštai iš Kinijos.
Įspėja dėl naujo infliacijos šuolio
Vis dėlto E. Stonkutė mato ir rizikų vėl augti maisto bei energijos kainoms.
„Buvo prognozuota pavasarį, kad bus labai drastiški klimato reiškiniai ir šiandien matome, jog sausra kankina ne tik Lietuvą, bet labai daug šalių pasaulyje.
Nepaisant to, jog tikimės sezoniško žemės produktų ir maisto produktų kainų mažėjimo, tačiau neatmesčiau tokios tikimybės, kad dėl sausros ir mažo derliaus tos maisto kainos gali vėl šiek tiek spustelt į viršų“, – sako ekspertė.
Toks pat neaiškumas tvyro ir energetikoje. Nors dabar dujų saugyklos Europoje užpildytos apie 72 proc. ir nusileidžia tik pandeminiams 2020-iesiems, karo sąlygomis esą gali būti netikėtumų.
„Galvoju, kad rusai bandys paruošti kažkokią energetinę „dovaną“ Europai Kalėdoms. Neturiu pagrindimo, bet jiems nesunku buvo neseniai susprogdinti tą užtvanką Ukrainoje (…).
Kol turime karą šalia, negalime atmesti: gali būti kažkoks netikėtas įvykis, žinant, kad mūsų kaimynas daro tokius dalykus“, – kalbėjo E. Stonkutė.
