„Šiuo atveju Rusija demonstruoja, kad jai visos priemonės yra geros ir ieško skaudžiausių vietų Europos Sąjungai. Drįstu teigti, kad santykinai Baltijos valstybės, ko gero, čia nukentės šiek tiek labiau nei Europos Sąjunga“, - ketvirtadienį LRT radijui sakė banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Pasak jo, labiausiai nukentės Baltijos valstybės, nes jų eksporto dalis į Rusiją yra didesnė nei, pavyzdžiui, kitų ES šalių.
„Eksporto į Rusiją lyginamasis svoris - Lietuvos, Latvijos ir Estijos - eksporto struktūroje yra šiek tiek didesnis ir, kas svarbu pabrėžti, maisto produktų lyginamasis svoris yra nemažas. Jeigu mes kalbame apie bendrą maisto produktų eksportą, tai jis į Rusiją sudaro bemaž 5 mlrd. litų, tačiau lietuviškos kilmės maisto produktų eksportas sudaro šiek tiek daugiau nei 1 mlrd. litų. Taip, tai įspūdinga suma, tačiau tai nereiškia, kad tą sumą reiks nurašyti iš įmonių veiklos ataskaitų. Be abejo, įmonės stengsis reaguoti į šiuos sprendimus ir ieškos, kaip įsisavinti alternatyvias rinkas“, - aiškino ekonomistas.
Anot G.Nausėdos, Rusija rodo, kad jai negalioja Pasaulio prekybos organizacijos taisyklės ir kad nuo šiol ji aktyviau bendradarbiaus su kitomis, sankcijų netaikančiomis valstybėmis.
„Rusija akivaizdžiai demonstruoja, kad pasaulinė ekonominė tvarka jai nebėra kažkokia vertybė ir to, ko jie anksčiau nuosekliai siekė - Pasaulio prekybos organizacija - nebėra kažkokia svajonių viršūnė ir dabar jie demonstruoja kur kas aktyviau dirbsiantys su valstybėmis, kurios nepasirašė po sankcijomis Rusijai, ir tai yra nemažai Lotynų Amerikos šalių, iš dalies Japonija, Pietų Korėja“, - sakė banko atstovas.
„Pasaulio prekybos organizacijos principai pažeisti, mano požiūriu, kadangi nėra nurodyta jokių ekonominių, techninių, epideminių, loginių, veterinarinių pažeidimų, dėl kurių šitas eksportas bus sustabdytas. Yra tik politinis sprendimas apriboti visoms šalims, kurios dalyvavo sankcijų rengime“, - pridūrė G.Nausėda.