Tuoj sueis metai, kaip ECB pradėjo kelti palūkanas, o kova su augančiomis kainomis – vis dar nelaimėta.
„Dar turime ką nuveikti ir, jei mūsų scenarijus pasitvirtins, tada labai tikėtina, kad liepos mėnesį vėl padidinsime palūkanų normas“, – teigė ECB pirmininkė Christine Lagarde.
Galvos skausmas lietuviams
Lietuviai šiuo metu moka kone aukščiausias palūkanas visoje euro zonoje. Liepą palūkanų normos jiems didėtų jau 9-ą kartą.
„Tikimasi, kad tas pikas bus pasiektas per artimiausius metus ir šešių mėnesių Euribor galėtų siekti apie 4 procentus“, – teigė Lietuvos banko makroprudencinės analizės skyriaus vyr. ekonomistė Viktorija Grybauskaitė.
Didindami palūkanas Europos bankininkai tikisi sumažinti infliaciją iki 2 proc. Dabar ji – triskart didesnė. Kol tikslas nepasiektas, apie palūkanų mažinimą nėra ir kalbų.
„Jeigu jie nori pasiekti to tikslo, tai jiems reikia imtis tokios politikos, kuri, deja, sukelia galvos skausmą ir gyventojams, ir tam pačiam verslui“, – teigė Lietuvos laisvos rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius.
Vyriausiasis ECB ekonomistas perspėja, kad iki palūkanų mažinimo gali praeiti ir dar dveji metai. Ekonomistui Mariui Dubnikovui tokios naujienos pasirodė pernelyg niūrios.
„Nebūčiau toks tikras, kad aukštos palūkanos išsilaikys tokį ilgą laikotarpį“, – teigė jis.
Anot ekonomisto, tokį ilgą laiko tarpą nemažinamos palūkanos būtų pirmą kartą istorijoje.
„Istorijoje euro zonoje buvo du etapai, t. y. šio amžiaus pradžioje bei 2008 metais, kai turėjome aukštas palūkanas, siekiančias beveik 5 procentus. Tas periodas išsilaikė apie metus ar pusantrų“, – aiškino jis.
Prognozės ateičiai
„Prielaidų netgi palūkanoms didinti jau nėra, ir tą labai aiškiai rodo skaičiai“, – teigė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Anot jo, teoriškai bankai jau galėtų mažinti bazines palūkanas, tačiau praktikoje dar pasiliks laiko įsitikinti, kad infliacija euro zonoje iš tiesų sulėtėjo.
„Jie bus labiau linkę palaukti, tiesiog nieko nedaryti ir pasižiūrėti, kokia bus infliacijos dinamika šių metų paskutinį ketvirtį, ir tik kitais metais pradės mažinti palūkanas“, – aiškino jis.
„Mažėjimas, ko irgi rinkos tikisi, galėtų vykti ne anksčiau negu ateinančių metų viduryje“, – teigė V. Grybauskaitė.
M. Dubnikovas įspėjo, jog net ir pradėjus mažinti palūkanas – didelio tempo nesitikėti.
„Įprastas dydis yra 0,25 procentinio punkto, kitaip sakant, ketvirtis procento, tai yra laikoma kaip normalus žingsnis, kuris taikomas. Visi kiti pokyčiai, kaip 0,5 procento arba trys ketvirčiai procento, jau rodo apie kažkokias susidariusias ekstrines situacijas“, – dalijosi jis.
Kad kainų kilimas taps rimtu iššūkiu ir teks kelti palūkanas, eksperto manymu, Europos bankininkai žinojo dar gerokai iki karo Ukrainoje, mat 2 procentus infliacija euro zonoje perlipo jau prieš dvejus metus, tad dabar gyventojai palūkanų mažinimo nesulaukia dėl bankininkų aplaidumo.
„Toliau aktyviai dėjo pinigus į ekonomiką, spausdino pinigus, bet pamatėme, kad pinigų spausdinimas, visgi, gerovės nesukuria ir už tuos pigių pinigų srautus mums anksčiau ar vėliau reikės sumokėti didelę kainą. Dabar ir matome tą rezultatą, kad sprendimai turi būti netgi skausmingesni, nes jie tuo metu buvo pavėluoti“, – teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas L. Marcinkevičius.
Vis dėlto Lietuvos komerciniai bankai paskolų turėtojų taip stipriai smaugti nebesiruošia. Naujausia bankų apklausa rodo, kad dar labiau griežtinti skolinimą ruošiasi tik pavienės kredito įstaigos.
„Į ateitį jau matyti, kad šiek tiek mažiau jos griežtina. Tai nebūtinai reiškia, kad bus grįžta į tą patį pradinį lygį, bet jau šiek tiek gerėja situacija“, – teigė V. Grybauskaitė.
Kol palūkanos aukštumoje, gyventojai tikisi, kad bent jau išauš diena, kai būstas pradės pigti, tačiau dramatiško nekilnojamojo turto pigimo veikiausiai nebepamatysime.
„Kuo eisime toliau, tuo labiau tikėtina, kad to proceso galime apskritai nesulaukti, nes ekonomika gali pradėti atsigauti“, – teigė ekonomistas M. Dubnikovas.
LNK žiniose primenama, kad palūkanos šiuo metu siekia aukščiausią lygį per 22 metus.
Visą reportažą galite žiūrėti LNK:
