Tačiau valdžios koridoriuose beveik neužsimenama, jog kitos mūsų kaimynės – Lenkijos - premjeras Donaldas Tuskas praėjusią savaitę žiniasklaidai pareiškė, kad 2016-aisiais galvojusi įsivesti bendrąją ES valiutą jo šalis dabar tolsta nuo euro zonos - Lenkijoje euras anksčiausiai pradėtų cirkuliuoti nebent po dešimties metų, 2023-iaisiais.
„Ūkininko patarėjas“ pasiteiravo ekspertų ir politikų, ar Lietuva neprivalėtų atsižvelgti į susiklosčiusias aplinkybes ir taisyti savąją euro įvedimo datą, nes, po pusantrų metų atsisakiusi lito, mūsų šalis kartu su Latvija, Estija ir Suomija atsidurtų uždarame finansiniame anklave, kurį iš šiaurės sups jau daug metų eurą ryžtingai atsisakančios įsivesti Danija, Švedija, o iš pietvakarių – neskubančios į euro zoną Lenkija ir kitos Vidurio Europos šalys.
Atsakymai buvo įvairūs – vieni pašnekovai manė, kad Lietuvos valdžia suklydo, prieš 11 metų susiedama šalies valiutą su eksperimentiniu euru, užuot leidusi litui „laisvai plaukioti“ valiutų rinkose, kitų analitikų nuomone, mūsų politikos elitas tiesiog nekantriai laukia 2015-ųjų sausio 1-osios, kad galėtų nusimesti atsakomybę dėl šalies finansų sistemos.
Lenkijoje lietuviška sistema neveiktų
Lenkijos vyriausybė neturi tokios daugumos parlamente, kad patvirtintų eurui įsivesti būtinas konstitucijos pataisas, euro šalininkų ir kitą kadenciją Seime bei Senate bus mažuma, o naujausios apklausos rodo, kad vos trečdalis lenkų norėtų atsisakyti zloto.
„Lenkijos ir Lietuvos padėtis skirtinga. Lenkų zlotas, priešingai nei litas (kurio vertė 9 metus (1994-2002-aisiais) priklausė nuo JAV dolerio svyravimų, o dabar 11 metų – nuo euro konvulsijų – red. past.), niekada nebuvo susietas su kokia nors viena kitų šalių valiuta, bet su jų krepšeliu – doleriu, Šveicarijos franku ir dar keliais užsienio piniginiais vienetais. Iš viso penkiais. Lietuvos finansų ministerija ir centrinis šalies bankas jau 9 metus didžiuojasi sklandžiai, anot Lietuvos valdžios, veikiančia Valiutų valdyba.
Lenkijoje ar dar didesnėse valstybėse panaši fiksuoto valiutos kurso sistema nebūtų tokia gera, patikima ir pageidaujama“, - „Ūkininko patarėjui“ tvirtino Lenkijos žurnalistas, Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės instituto įkūrėjas ir dalininkas Jacekas Janas Komaras. Nuo 2000 m. balandžio Lenkijos vyriausybė apskritai perkirpo zloto saitus su užsienio valiutomis ir nustatė „laisvai plaukiojantį“ zloto kursą, priklausomą nuo infliacijos. „Lenkai gali koreguoti savo pinigų vertę, o tai padeda stiprinti ekonomiką“, - aiškino politologas. Pasak J.J. Komaro, dėl tokios finansinės politikos Lenkija per 2008-2011 metų pasaulinę krizę Europoje išliko „žalia klestėjimo sala“.
Lietuva neturi galimybių laviruoti
„Lenkai labai gražiai devalvavo zlotą, Lenkijos prekės, gamybos procesai, paslaugos buvo pigesnės negu kitose ES šalyse. Nors ekonomistai sako, kad Lenkija neišvengs bendrosios ES valiutos, jeigu nori daryti poveikį euro zonai, nustatinėti Europos finansinio stabilumo mechanizmą ir ES šalių fiskalinės drausmės taisykles, bet lenkų visuomenės ir jai paklusti priverstų politikų noras turėti lankstesnę, ekonomiškai naudingesnę valiutą – stipresnis. Tačiau ir Lenkijoje stiprėja priekaištai D. Tusko liberalų vyriausybei, kuri stengiasi kuo labiau atitolinti euro įvedimo datą“,- teigė J. J. Komaras. Anot pašnekovo, sunku pasakyti, ar 2016-ieji – tinkamiausias laikas. Tačiau visi Lenkijoje supranta, kad euras neišvengiamas kaip mirtis.
J. J. Komaro nuomone, Lenkijos ekonominė rinka didelė, gamintojų ir vartotojų daug, todėl ši šalis gali, nepatirdama didelių nuostolių, dar kurį laiką nepriklausyti euro zonai, palaukti, kol ji išsikapstys iš krizės. Lietuvos ūkis daug mažesnis, todėl mūsų galimybės manevruoti per saugų atstumą nuo problemiškos euro zonos –menkesnės.
Vestuvės per prievartą
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys, buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas (1996-1997 metais) socialdemokratas Antanas Nesteckis irgi fatališkai galvoja, kad euras Lietuvoje bus įvestas pagal latvišką, o ne pagal lenkišką grafiką.
„Su euru praktiškai susieta visa mūsų finansinė, mokesčių sistema – paskolos, pavedimai. Tai svarbi paskata, kad kuo greičiau juridiškai pakeistume valiutą, nes visi euro vargai slegia ir mus, o lengvatų, kurių galėtume tikėtis priklausydami euro zonai, negauname“, - „Ūkininko patarėją“ tikino Seimo narys.
Lauk, šunie, kol kumelė nudvės...
„Kai kas vis dar pastebi kažkokius euro privalumus. Lietuvai įsivedus eurą, valdantiesiems (ne visiems) bei daliai opozicijos bus patogi proga nuo 2015-ųjų nusimesti atsakomybę dėl šalies finansinės politikos ir lengva širdimi patikėti ją Europos centriniam bankui. Lietuvos politikos elito minčių vingiai maždaug tokie: „Išlaukime, kol euras dar silpnas, o kai sustiprės – negaišuodami dėkime ES Komisijai ant stalo prašymą priimti į euro zoną“.
Parlamentinių partijų lyderių nekamuoja „atgyvenę“ sąžinės priekaištai, kad, atsisakę lito, neteksime dar daugiau savarankiškumo ir savigarbos“, - „Ūkininkui patarėjui“ atvirai sakė Tautininkų sąjungos Vilniaus miesto sueigos pirmininkas, matematikas Arūnas Eigirdas.
Vienintelė teisinga kryptis?
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Informacijos ir komunikacijos katedros lektorius A. Eigirdas pritaria manantiesiems, kad silpną eurą įsivedusios Lietuvos piliečiai, išsikeitę naujuosius „išsvajotus“ savo pinigus į zlotus, dar dažniau ir didesniais srautais keliaus į Lenkijos pasienio miestus pirkti būtiniausių prekių.
„Ne apie euro įvedimo datą reikia kalbėti. Mūsų visuomenė privalo rimtai apsvarstyti, ar pasirinkta besąlygiška „eurointegracinė“ kryptis – „vienintelė teisinga“. Iki šiol matome tik bravūriškus sprendimus – greičiau taisykime eurui kelius, kad tik neatsiliktume nuo vienų kaimynų, o kitus pralenktume“, - griežtai kalbėjo socialinių tyrimų metodikos ir metodologijos specialistas A. Eigirdas.
Latvija ir Lietuva – ligotos euro zonos naujosios sanitarės?
