„Maždaug kas penkta Lietuvoje sunaudota kilovatvalandė elektros atkeliauja iš Estijos. Daugiau nei pusė Estijoje važinėjančių transporto priemonių varomos Lietuvoje pagamintu kure. Lietuvoje yra tūkstančiai žmonių, kurie dėvi „Baltman“ kostiumus ir valgo „Alma“ jogurtus. O Estijoje yra dešimtys tūkstančių žmonių, kurie apsipirkinėja „Maximoje“ ir mėgaujasi „Pergalės“ šokoladu“, – sveikindamas Lietuvos-Estijos verslo forumo dalyvius antradienį sakė prezidentas.

Jo duomenimis, Lietuvoje yra maždaug 400 estiško kapitalo įmonių, o 42 iš jų registruotos praėjusiais metais. Lietuva yra viena populiariausių Estijos tiesioginių investicijų krypčių. O praėjusiais metais Estija buvo pirmoji Lietuvos investuotojų kryptis, kurios sudarė 765,2 mln. Lt.

Pagal tiesiogines investicijas Estija yra aštunta, o Lietuva Estijoje – šešta.

Tačiau, anot Estijos prezidento, labai svarbu nutiesti transporto ir energetikos jungtis į likusią Europos Sąjungą.

„Aš pirmiausiai kreipiu dėmesį į „Rail Baltica“ geležinkelį bei elektros bei dujų jungtis, kurios būtų nepriklausomos nuo tiekėjų iš ne Europos Sąjungos. Naujasis Europos Sąjungos biudžetas mums suteikia galimybę nutiesti modernius kelius, kurių mums trūksta“, – tvirtino T. H. Ilvesas.

Pasak jo, Estija palaiko Lietuvos siekį prisijungti prie euro zonos ir Tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros agentūros.

„Mes esame pasirengę suteikti Lietuvai visus patarimus, kokių tik gali reikėti techniškai pasiruošiant perėjimui prie euro. Mes per tai jau praėjome, padarėme klaidų, todėl galime pasakyti, ko nereikėtų daryti“, – sakė Estijos prezidentas.

Tuo metu Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė tvirtino, kad Lietuva ir Estija gali didžiuotis savo ekonomikomis.

„Norėčiau pasakyti, kad jeigu verslas yra ekonomikos variklis, tai šis forumas turi geriausią variklį Europoje, nes šiuo metu verslas mūsų ekonomikas augina greičiausiai Europos Sąjungoje. Galime tuo didžiuotis“, – sveikindama verslininkus kalbėjo šalies vadovė.

Lietuvos ir Estijos kompanijos daugiausiai investuoja į nekilnojamojo turto operacijas, didmeninę ir mažmeninę prekybą, informaciją ir ryšius, profesinę, mokslinę ir techninę veiklą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (79)