Tačiau jie nedetalizavo savo naujųjų pasiūlymų, kurie bus toliau svarstomi trečiadienį su Europos Parlamentu ir Europos Komisija.
"Akivaizdu, kad mes negalime sutikti su visais punktais, kuriuos norėtų keisti Parlamentas, bet mes pasirengę ieškoti sprendimų", - kalbėjo Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble.
Yra du pagrindiniai punktai, kuriems reikalingas europarlamentarų pritarimas, prieš įsigaliojant vadinamajai "bankų sąjungai".
Vienas iš jų - kas nuspręs uždaryti žlungantį banką ir kaip jis bus uždaromas.
Antrasis -"pertvarkymo" fondo, padengsiančio išlaidas, teisinis statusas ir 10-ies metų pereinamasis laikotarpis.
Po ilgų derybų ES vadovai gruodį susitarė dėl Bendrojo bankų pertvarkymo mechanizmo (SRM), padėsiančio lengviau uždaryti ties bankroto riba atsidūrusias finansų įstaigas ir apsaugančio indėlininkų lėšas.
SRM, kuris laikomas vienu iš kertinių vadinamosios Europos bankų sąjungos akmenų, turi pritarti Parlamentas. SRM darbą reguliuos Europos centrinis bankas (ECB).
Iki 2025 metų į Bendrąjį bankų pertvarkymo fondą turėtų būti surinkta 55 milijardai eurų renkant po 1 proc. nuo visų bankuose esančių indėlių.
Banko uždarymas yra brangiai kainuojanti procedūra, todėl ES vadovai susitarė dėl sprendimo priėmimo struktūros, leidžiančios jiems tarti paskutinį žodį šiame procese ir sumažinančios Europos Komisijos vaidmenį.
Parlamentas šiam siūlymui stipriai prieštaravo ir praėjusią savaitę dar kartą perspėjo, kad negalės pritarti formulei, leidžiančiai "politinės valdžios žaidimus", kai uždarant bankus būtinas greitis ir efektyvumas.
Parlamentas mano, kad planas dėl bankų pramonės finansuojamo fondo yra per daug gremėzdiškas ir jo planuojamas pereinamasis laikotarpis per ilgas. Be to, fondą ketinama steigti pagal susitarimą tarp ES narių, ne pagal ES taisykles, taip į procesą neįtraukiant Parlamento.
