Rugpjūčio 4 dieną Anglijos centrinis bankas pirmąkart nuo 2009 m. sumažino palūkanų normas. Šiuo metu jos žemiausios per visą istoriją ir siekia 0,25 proc. Anglijos centrinis bankas pristatė 100 mlrd. svaro sterlingų (131,6 mlrd. JAV dolerių) vertės paketą, kuris turėtų paskatinti komercinius bankus namų ūkiams ir verslui skolinti mažesnėmis palūkanomis. Taip pat numatyta supirkti 60 mlrd. svarų (71,51 mlrd. eurų) šalies vyriausybinių obligacijų ir 10 mlrd. svarų (11,92 mlrd. eurų) korporacinių obligacijų.
„Anglijos centrinis bankas turi ryžtis kraštutinėms priemonėms, nelaukdamas, kol premjerė Theresa May suformuluos visa apimančias atsakomąsias priemones monetarinės politikos sferoje, – sakė ekspertas. – Čia turimos galvoje struktūrinės reformos, geriau subalansuota finansų politika, nauja sutartis dėl laisvosios prekybos su ES ir pagalba gerinant pasaulinės politikos koordinavimą“.
M. el-Riano nuomone, Jungtinės Karalystės vyriausybė turėtų ligi galo įgyvendinti politiką, kuria palaikomas spartus visapusis ekonomikos augimas.
Pasak ekonomisto, išsivysčiusios ekonomikos, tokios kaip Jungtinė Karalystė, negali ilgai funkcionuoti, esant itin žemoms palūkanų normoms.
M. el-Riano teigimu, ilgą laiką galiojantis žemas pajamingumas gali paskatinti namų ūkius ir bendroves pasitraukti iš finansinės sistemos, taip tik dar labiau pakurstydamas ekonomikos lėtėjimą.
Liepą Iždo kancleris Philipas Hammondas pareiškė, kad, prireikus, šalis galėtų pakeisti savo fiskalinę politiką, tačiau neatskleidė konkretesnės informacijos.
