Ekspertai: ką dar Rusija gali padaryti su Lietuva?

Į Krymą kariuomenę įvedęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažėrė kaltinimų ir Lietuvai: jis pasakė, kad Maidano kovotai buvo rengiami Lietuvos ir Lenkijos bazėse. Ką tokia pozicija reiškia ekonominiu požiūriu?

Profesorius Aleksandras Vasiliauskas laikosi nuomonės, reikia susitaikyti, jog Lietuvos santykiai su V. Putino valdoma Rusija dar ilgai bus blogi, todėl galima tikėtis visko. Tuo metu profesorius Jonas Čičinskas atkreipia dėmesį, kad dabartinė kibirkštis yra per maža, kad Rusija prieš Lietuvą imtųsi papildomų ekonominių sankcijų.

Tačiau kartu jis neatmeta, kad gali būti išplėstas sąrašas draudžiamų įvežti maisto produktų arba įvesti ribojimai transporto bendrovėms.

„Seniai sakiau, kad reikia turėti omenyje, jog mūsų santykiai su Rusija ilgą laiką bus blogi. Tai kyla iš pačių šaknų: kaip jie traktuoja istoriją, okupaciją, buvimą SSRS. O tokie dalykai nėra greitai išgydomi“, - DELFI sakė Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, profesorius Aleksandras Vasiliauskas.

„Neturiu informacijos apie teroristų ruošimą, man atrodo, kad tai yra nesąmonė ir nešvari V. Putino propaganda. (…) Tai rodo, koks apgavikas jis yra. Ką jis gali daryti? Jis yra neprognozuojamas žmogus, o „Gazprom“ yra jo rankose. Visko galima tikėtis. Reikia derėtis, tačiau tai daryti reikia tada, kai situacija aprims. Dabartinėje situacijoje su juo derėtis yra beviltiška“, - pridūrė jis.

Trečiadienio rytą Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos („Rosselchoznadzor“) vadovas apkaltino Lietuvą prastai kontroliuojant afrikinio kiaulių maro užkrato plitimą, nes esą Smolenske vėl sulaikyta mašina iš Lietuvos su kontrabandine kiauliena.

Šiuo metu motyvuodama kiaulių maro pavojumi Rusija draudžia kiaulienos importą iš visos Europos Sąjungos (ES), taip pat ir Lietuvos. Taip pat su Rusijos dujų milžinu „Gazprom“ Lietuvos Vyriausybė bando derėtis dėl mažesnių dujų kainų.

Pašnekovo nuomone, kalbant apie derybas dėl dujų kainų, „Gazprom“ yra prispausta uodega.

„Į klausimą dėl „Gazprom“ yra įjungta ir ES. Tai yra Rusijos ir ES klausimas, o mes esame joje ir turime laikytis jos linijos. Aš manau, kad tikrai neturėtume nusileisti ir atsiimti ieškinį Stokholmo arbitraže“, - teigė A. Vasiliauskas.

Mokslininko nuomone, Lietuva taip pat neturėtų pasiduoti vilionėmis ir susižavėti dabar siūloma mažesne kaina mainais į ieškinio atsiėmimą.

„V. Putino režimu visai nebetikiu. Jeigu nusileisime, bus tas pats. (…) Aš manau, kad prezidentės politika ir tvirtas laikymasis yra teisingas“, - kalbėjo profesorius.

Gali pykdyti su kaimynais

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų universiteto profesorius, ekonomistas Jonas Čičinskas laikėsi nuomonės, kad didesnių pokyčių tikėtis neverta, tačiau galimas jau esamų priemonių išplėtimas.

„Rusija supranta, kad prekybos požiūriu Lietuva yra smarkiai nuo jos priklausoma. Naudodama sukauptą patirtį ji gali dar kažką papildomo panaudoti, tarkime, dėl kiaulių maro arba išplėsti draudimą importuoti kai kurias maisto prekes. Vargu, ar kažko daugiau imsis. Jeigu Rusija ką nors darytų, tai darytų platesniu mastu ir įtrauktų didesnį valstybių skaičių. Aš neįžiūriu priežasčių Rusijai pasirūpinti specialiai sukelti nuostolius mažytei Lietuvai. Tai jai keltų daugiau rūpesčių nei naudos“, - DELFI sakė jis.

Profesoriaus nuomone, dažnai Lietuvai atrodo, kad ji yra svarbesnė nei iš tiesų.

„Čia mums atrodo, kad mes su kažkuo kariaujame ar konfliktuojame, bet Europos ir didžiųjų valstybių mastu Lietuva kartais net iškrenta iš akiračio. Jeigu pažiūrėtume į Europą iš viršaus, matyti, kad Lietuvos nuomonė, vaidmuo ir veiksmai dažnai tiesiog neįžiūrimi. (…) Nemanau, kad Rusija specialiai užsiims sankcijomis ir kliudymais Lietuvai“, - komentavo J. Čičinskas.

Tačiau pasiteiravus, kodėl tuomet spaudos konferencijoje V. Putinas išskyrė būtent Lietuvą ir Lenkiją, profesorius to nesureikšmino: „Jam pateikė informaciją apie neva vykusius pasirengimus ir kursus, jam tai tiko. Matyt, kitose valstybėse neturi nufilmuotų tokių poilsio namų. Jam apskritai reikia argumentų, kad artimame užsienyje ruošiami ukrainiečių nacionalistų kadrai. Jeigu tiktų vaizdai iš Latvijos, pasakytų, kad tai daroma Latvijoje“.

Pašnekovo nuomone, V. Putino pozicija Lietuvos atžvilgiu nebūtinai gali pakenkti deryboms su „Gazprom“.

„Ne sykį yra buvę, kad paraleliai eina politiniai debatai, o atskirai vyksta ekonominis bendradarbiavimas. Žinoma, Rusija moka supinti šiuos dalykus, tačiau anaiptol taip yra ne visada. Čia net neįmanoma visko sulieti į vieną bangą ir tokiai mažai Lietuvai skelbti kažkokį rimtesnį ekonominį karą. Tokiu atveju nauda būtų net mažesnė nei praradimai Rusijai. Žinoma, jie gali priversti sumažinti Lietuvoje registruotų transporto įmonių reisus, bet plėsti kitų, gal net latvių, nes labai patogu kaktomis sudaužyti partnerius. Tai jie gali padaryti, tačiau reikia specialiai užsiimti, o tam reikia rimtesnės kibirkšties. Bet kokia nauda Rusijai iš to? Daugiau triukšmo negu naudos“, - teigė J. Čičinskas.

Premjeras Algirdas Butkevičius anksčiau vylėsi, kad šią savaitę derybos su „Gazprom“ tęsis, tačiau jo atstovė spaudai Evelina Lazdauskienė BNS tvirtino, kad derybininkai į Rusiją šią savaitę nevyks, derinama kita derybų data.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra pareiškusi, kad raštu pateikti Rusijos koncerno pasiūlymai Lietuvai yra nepriimtini.

Šiuo metu Lietuva už rusiškas dujas moka vieną didžiausių kainų Europoje. „Gazprom“ yra vienintelis dujų tiekėjas Lietuvai, tačiau 2015 m. jau tikimasi turėti veikiantį suskystintųjų gamtinių dujų terminalą.

DELFI primena, kad spalio pradžioje Rusija keliems mėnesiams sustabdė daugumos lietuviškų pieno produktų importą. Tokį sprendimą ji motyvavo kokybės neatitikimu. O praėjusį rugsėjį Lietuvos vežėjams vidinėse Rusijos muitinėse buvo taikoma nuodugni patikra, kuri reiškė, kad vilkikas su visu kroviniu gali įstrigti neribotam laikui.