Rudzkis: gili krizė arba ekonomikos sąstingis
Ekonomistas prof. Rimantas Rudzkis šių metų pradžioje prognozavo, kad dėl sparčiai augančios infliacijos Europos centriniam bankui (ECB) gali tekti pristabdyti pastaraisiais metais vykdytą pigių pinigų politiką, o tai, jo nuomone, lemtų Vakarų valstybių ekonomikos augimo sąstingį.
„Greičiausiai (ECB pinigų politika – ELTA) pasikeis, nes JAV centrinis bankas – Federalinio rezervo sistema, jau paskelbė, kad kovo mėnesį jie baigs pinigų spausdinimą, ir finansų rinkos prognozuoja, kad šiais metais palūkanų norma Amerikoje bus didinama maždaug tris kartus.
Šitoje situacijoje vargu, ar pavyks ECB nereaguoti. Kad ir jis baigs pinigų spausdinimą, tai jau žinoma, irgi kažkur pavasarį. Bet ar pakels palūkanų normas, dar nežinoma“, – „Žinių radijuje“ kalbėjo profesorius, kartu pridurdamas, kad vien ECB paskelbta žinia apie pinigų politikos pokyčius gali pristabdyti ekonomikos augimą.
„Bet užteks vien paskelbti apie konkrečius planus palūkanų normas didinti – pradės kristi akcijų rinkos. Tai iš karto atsilieps viskam. Atsilieps vartojimui. Yra daugybė įmonių Vakarų pasaulyje, kurios išlepo prie tokių pigių pinigų. Griežtėjant politikai, didelė dalis ekonomistų bijo, kad prasidės, jeigu ne gili krizė, tai bent jau ekonomikos sąstingis“, – svarstė jis.
Ekonomisto vertinimu, ECB nusprendus didinti palūkanų normas, ekonomikos sąstingis prasidėtų jau šiemet arba vėliausiai kitais metais.
SEB banko ekonomistai prognozuoja, kad ECB palūkanų normų šiemet nekeis, tačiau tą jau padarys kitų metų antrą pusmetį. „Swedbank“ ekonomistų vertinimu, ECB bazines palūkanas pakels ne anksčiau nei 2024 m. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas svarsto, kad tai galėtų įvykti jau šių metų gale arba 2023 m. pradžioje.
Visgi ekonomistai sutaria, kad tai būtų tik simbolinis pakilimas. Daugiau grėsmių Lietuvos ekonomikai jie mato dėl geopolitinių konfliktų, kurių pasekmes kol kas sunku įvertinti.
Mačiulis: geopolitiniai konfliktai turės rimtesnių pasekmių
Vertindamas galimą krizės scenarijų „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad griežtėjanti pinigų politika krizės Lietuvoje nesukels, tačiau jis įžvelgia kitų grėsmių mūsų ekonomikai.
„Europoje pinigų kaina artimiausius dvejus metus nedidės. Net jei didėtų, kalbama apie didėjimą nuo neigiamų iki nulinių palūkanų. Tai netgi agresyviai padidėję lūkesčiai finansų rinkose prognozuoja, kad „Euriboras“ pakils iki 0,1 proc. per artimiausius kelerius metus.
Daugelis gyventojų ir įmonių skolinasi už nulines palūkanas, tai kad „Euriboras“ pakils nuo -0,5 iki 0, nieko nepakeistų, tai tikrai ne ECB politika gali prislopinti Lietuvos ekonomikos augimą. ECB tikrai nesielgs taip agresyviai, nes pirmiausia sužlugdytų tokias valstybes kaip Italija ir Graikija, kurios turi daug didesnę skolą ir priklausomybę nuo skolintų pinigų ir mažesnių palūkanų.
JAV palūkanų normų kilimas turi prislopinti JAV ekonomikos augimą, bet tai turės netiesioginės įtakos Lietuvos ekonomikai. Nemanau, kad tai yra priežastis, kuri galėtų sukelti krizę Lietuvoje. Geopolitiniai konfliktai yra daug rimtesnė priežastis, kuri galėtų turėti neigiamų pasekmių“, – komentuoja ekonomistas.
Konfliktas su Kinija bet kada gali pavirsti į atvirą ugnį
Pirmiausia jis išskiria Kinijos ir Lietuvos konfliktą, tačiau teigia negalintis tiksliai apskaičiuoti ir įvertinti jo pasekmių Lietuvos ekonomikai ir investicijai. Anot jo, to negali padaryti ir kiti ekspertai, jie gali remtis tik spėjimais.
Kaip sako N. Mačiulis, turime tikėtis geriausio, o ruoštis blogiausiam. Pasak ekonomisto, scenarijų gali būti labai įvairių, tarp jų ir ekonomikos sąstingis.
„Viskas priklauso nuo to, kaip Kinijos komunistų partija toliau žiūrės į šį konfliktą, kokio pobūdžio spaudimą darys Lietuvos įmonėms, importuojančioms ir eksportuojančioms į Kiniją, kokie bus santykiai su tarptautinėmis organizacijomis ir įmonėmis, kurios tarpinius komponentus perka Lietuvoje.
Yra labai daug neapibrėžtumų, mes čia įvairiais būdais bandėme galvoti apie šį konfliktą, ir modeliuoti, ir skaičiuoti, bet sau pasakėme, kad kol kas turime tikėtis geriausio, o ruoštis blogiausiam. Scenarijai gali būti labai įvairūs: nuo to, kad ekonomikos augimas visiškai sustos, iki to, kad augimas liks toks spartus kaip pernai ir viršys 5 proc., nes daugybė augimą skatinančių veiksnių išlieka: ES parama, sparčiai augančio kreditavimo, teigiamų lūkesčių, išliekančio gero konkurencingumo.
Kita vertus, neapibrėžtumas susijęs ir su Rusijos bei ES konfliktu, bet ypač Lietuvos ir Kinijos konfliktu. Tai bus lėtai rusenanti, nemažai dūmų sukurianti problema, kuri jau slopins ekonomikos augimą, tačiau bet kada gali pavirsti į atvirą ir daug žalingesnę ugnį.
Kol kas susilaikome nuo prognozės ir nesakome, kad matysime blogiausią scenarijų. Tik šiek tiek sumažinome šių metų Lietuvos BVP augimo prognozes iki 3,2 proc. Tai bus lėčiausias augimas tarp Baltijos šalių, Lietuva šio konflikto yra labiau paveikta nei kaimynės. Lemiamas veiksnys bus tolesni Lietuvos ir Kinijos politiniai santykiai ir Vakarų valstybių atsakas į juos“, – pristatydamas Swedbank ekonominę apžvalgą spaudos konferencijoje kalbėjo N. Mačiulis.
Mauricas: krizės scenarijus pakankamai realus
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas krizės scenarijų Lietuvoje vertina kaip pakankamai realų. Jau dabar, anot jo, matome vieną iš krizės formų – stagfliaciją. Ekonomisto vertinimu, šiemet galimas netgi mažesnis nei 3 proc. BVP augimas.
„Jau dabar Lietuvoje yra stagfliacija – krizė, kai judi pirmyn pajamų prasme, bet jas „suvalgo“ infliacija. Taigi pirmas pusmetis bus sudėtingas. Nenustebčiau, jei neturėsime ekonomikos augimo.
Visos viltys – į antrą pusmetį, kad nuslūgus infliacijai, atsigausime, bet tada atsiris banga iš JAV. Ten bus didesnis poveikis palūkanų kilimo, mažmeninėje prekyboje. Tada jau smarkiai nebeatšoksime. Tai šie metai bus kukloki, preliminariai judame link 3 proc. augimo, gal netgi galimas mažesnis BVP augimas. Taigi judėsime pamažu“, – vertina ekonomistas.
Kalbėdamas apie „atsirisiančią bangą“ iš JAV jis pažymi, kad palūkanų pokyčiai palies ir Europą. Ekonomistas prognozuoja, kad ECB palūkanas simboliškai pakelti gali jau šių metų gale ar kitų pradžioje.
„JAV atsikando ekonomikos skatinimo, nes smarkiai pakilo infliacija. Žmonės nėra patenkinti, būsto kainos išaugo 20 proc., formuojasi stiprus naratyvas, kad reikia nustoti spausdinti pinigus. Todėl tikėtina, kad JAV nebesiryš taikyti papildomų ekonomikos skatinimo priemonių.
Europoje irgi, manau, nebus labai didelių išlaidavimų. Kadangi JAV spustels stabdžius, palūkanas pakels, Europa plauks pasroviui. <...> Palūkanų normas ECB pakels simboliškai gal net ir šių metų gale arba kitų pradžioje. Manyčiau, kad kėlimas bus techninis, kad sumažintų palūkanų neigiamumą. Didelio kilimo neprognozuočiau, nes Pietų Europos šalys per daug įlindusios į skolas. Manau, kad naratyvas tęsis, kad reikia padėti Pietų Europos šalims, ir nesinorės pakartoti diržų veržimosi scenarijaus. Taigi, manau, palūkanos išliks pakankamai žemos“, – dėsto Ž. Mauricas.
Jis atkreipia dėmesį, kad Europoje dar papildomai siaučia ir energetikos krizė, kuri nugriebs daug grietinėlės nuo gyventojų pajamų.
„Aišku, dalis šalių dangstys pajamų netekimą, bet skolintomis lėšomis, o pinigai visą laiką iš dangaus nekris, tada turės mokesčius įvesti ar pasiversti diržus. Taigi manau, kad šie metai bus pakankamai sudėtingi ekonomine prasme. Pirmas pusmetis bus stagfliacija“, – apibendrina ekonomistas.
Lietuva kovoja keliais frontais
Ž. Maurico teigimu, Lietuva kovoja keliais frontais, tad tai taip pat neprisideda prie ekonomikos augimo.
„Dėl konflikto su Kinija didelio poveikio tikriausiai BVP nebus, procentiniu punktu gal ir nukris. Tačiau turime ir kitą frontą – Baltarusiją. Galime užlipti ant to paties grėblio, čia nemaža grėsmė. Gali būti panašus scenarijus kaip ir su Kinija: galime pradėti kvoti vieni, kalbant apie sankcijas. Formaliai sankcijų kaip ir nėra didžiai daliai ekonominių veiklų, su kuriomis susijusi Lietuva, bet turime ryžto jas riboti, patenkame į priešakines linijas. Be to, dar yra ir pandemijos frontas, jis niekur nedingo“, – vertina ekonomistas.
Izgorodinas įspėja: gyventojams atsipalaiduoti per daug nereikia
Anksčiau ekonomistas Aleksandras Izgorodinas Delfi sakė, kad lietuviai šiuo metu patiria vartojimo euforiją, tačiau įspėja, kad atsipalaiduoti per daug nevertėtų, mat ekonomikos augimas niekada nebūna amžinas.
„Žmonės susigyveno su kovidu, pradeda vis daugiau keliauti, išlaidauti pirkiniams, kurių neįsigijo per kovido krizę, nes visko bijojo. Visi mato, kad darbo rinka gerėja, atlyginimai atsigauna, galvoja, kad ši situacija niekada nesibaigs, žmonės pasitiki savimi ir daug išlaidauja, manau, kad tai – Lietuvos vartotojų fatalinė klaida, nes ekonomikos augimas niekada nebūna amžinas, kažkada ateis kita krizė.
Palinkėčiau gyventojams pernelyg savo finansiniais pajėgumais ir situacija nepasitikėti, tai tikrai dar ne kovidinės krizės pabaiga, visko gali būti, todėl žmonės turi leisti pinigus labai atsakingai“, – pabrėžia ekonomistas.
Rudzkis: griežtėjanti pinigų politika Lietuvoje atsilieps NT rinkai
„Viena iš priežasčių, kodėl taip gerai sekasi Europos ir Lietuvos ekonomikai augti, yra tai, kad šiuo metu pinigai yra labai pigūs. Verslas ir gyventojai gali skolintis. Be to, šiaip pinigų kiekis didelis. Vyriausybė disponuoja dideliais pinigais, skolinasi praktiškai už nulines palūkanas. Tai leidžia teikti kompensacijas“, – „Žinių radijui“ kalbėjo R. Rudzkis.
Ekonomistas prognozuoja, kad ECB pinigų politika greičiausiai vis tik pasikeis, kadangi jis bus priverstas reaguoti ir į JAV monetarinės politikos pokyčius. O tai, jo vertinimu, pristabdys ir šių priemonių anksčiau nulemtą ekonomikos augimą.
Lietuvoje, jo vertinimu, ECB pinigų politikos pokyčiai pirmiausiai atsilieptų nekilnojamojo turto rinkai: „Iš karto pasikeis situacija ir Lietuvoje, bent jau nekilnojamojo turto rinkoje. Statybininkai pristabdys savo plėtros planus, žmonės iš karto sumažins apetitus pirkti būstus. Pats faktas, kad prasideda naujas palūkanų didinimo ciklas, jis iš karto pakeičia lūkesčius.“
Delfi primena, kad šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę Swedbank ekonomistai sumažino iki 3,2 proc., o SEB bankas – iki 3,5 proc. Pernai Lietuvos ekonomika augo 4,9 proc.
