Ekonomistas: kainos didės labiau, nei manyta, pikas – dar nepasiektas

SEB banko ekonomistas T. Povilauskas pažymi, kad koronaviruso grėsmė traukiasi iš didžiausių nerimą keliančių grėsmių sąrašo, užleisdama vietai geopolitinei rizikai.

„Rusijos invazija į Ukrainą iškart sujauktų visas ekonomikos prognozes. Jeigu baltarusiškų kalio trąšų tranzitas per Lietuvą nutrūktų, Baltarusijos atsako Lietuvai turbūt nepavyktų išvengti. Kinijos veiksmai Lietuvos verslo atžvilgiu šiais metais taip pat gali dar griežtėti“, – pažymi jis, tačiau priduria, kad tvirtas sukurtas pagrindas gali lemti, kad Lietuvos ekonomika nustebins savo atsparumu ir šiais metais.

Sumažino Lietuvos BVP augimo prognozę

Paskutinį praėjusių metų ketvirtį metinis Lietuvos BVP pokytis buvo beveik 5 proc. Nors grėsmių Lietuvos ekonomikai šiais metais padaugėjo, tačiau minimaliai nuo 3,6 iki 3,5 proc. mažinama Lietuvos BVP prognozė. Ekonomikos augimas šiemet turėtų būti silpnesnis esą dėl sumažėjusio privataus vartojimo ir eksporto. Pagrindinės rizikos kyla dėl politinės įtampos su Kinija ir Baltarusija, taip pat ir užsitęsusios aukštos infliacijos.

„Labai nedaug sumažinome Lietuvos ekonomikos augimo prognozę, tai labiau susiję su omikron mažu neigiamu efektu. Dėl Kinijos įdėjome tik 0,1 proc. efekto, norime vadovautis pozicija, kad nereikia iškart įdėti neigiamų scenarijų į pagrindinį bazinį scenarijų, nesinori krūpčioti nuo pranešimų, reikia sulaukti realių duomenų, kas, nuo ko ir kaip nukenčia, kalbant apie Kiniją, Baltarusijos, Ukrainos problemas“, – pristatydamas SEB banko Lietuvos ekonomikos apžvalgą pažymėjo T. Povilauskas.

Tadas Povilauskas

© DELFI / Josvydas Elinskas

Pramonėje paaštrėjo dvi problemos

Pasak ekonomisto, pramonė pernai lėmė beveik pusę BVP augimo, tačiau šiemet labiausiai sulėtės pramonės indėlis į BVP augimą, taip pat ir transporto sektoriaus.

„Mobilumo paketas, grėsmės su Baltarusija lems mažesnį transporto indėlį. Pramonės indėlis taip pat bus mažesnis, šiek tiek ir prekybos sektoriaus, o kiti sektoriai gali eiti į priekį ir padėti augti“, – vertina ekonomistas.

„Pramonė tebestebina savo atsparumu nepalankiems iššūkiams. Gruodį matėme taip pat puikus rezultatus, metinis pokytis +18 proc., praėjusius metus pramonė baigė su labai geru pasirodymu.

Trumpuoju laikotarpiu grėsmių yra, bet iš esmės pramonė akivaizdžiai pagavusi kryptį, tai indikuoja, kad pirmą ketvirtį turėtume judėti stipriu tempu“, – kalba ekonomistas.

Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad gerokai paaštrėjo dvi problemos. Pirmiausia, energetikos kainos metų pabaigoje šoktelėjo iki rekordinio lygio, o sausį jos toliau išlieka labai didelės. Antroji problema – gruodį prekes į Kiniją eksportuojančios įmonės susidūrė su trikdžiais Kinijos muitinėje.

„Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į šalį įvežta iš Lietuvos prekių tik už 3 mln. eurų, kai ankstesniais mėnesiais importas į Kiniją siekdavo daugiau negu 30 mln. eurų. Dalį produkcijos įmonės skirs kitoms rinkoms, tačiau kai kurioms įmonėms, jeigu tokia situacija tęsis, teks patirti nuostolių.

Visgi kur kas didesnių problemų Lietuvos ekonomikai sukurtų kita grėsmė – jeigu Kinija išties masiškai nebeįsileistų kitų šalių prekių, kurioms pagaminti buvo naudoti lietuviški komponentai“, – konstatuoja T. Povilauskas.

Infliacijos prognozė dar padidinta
Infliacija Lietuvoje piko dar nepasiekė ir vasarį priartės prie 12 proc., o nuo metų vidurio leisis gana sparčiai, jeigu pasiteisins lūkesčiai, kad tarptautinėse rinkose energetikos produktų kainos ims mažėti, prognozuoja ekonomistai.

Atsižvelgdami į tai, kad šių metų pradžioje infliacija bus gerokai didesnė, nei tikėtasi anksčiau, SEB banko ekonomistai pagerino vidutinės metinės infliacijos 2022 m. prognozę iki 7,2 proc., o 2023 m. sumažino iki 1,8 proc.

„Jei kyla Rusijos ir Ukrainos konfliktas, ir gamtinių dujų kaina yra aukšta, natūralu, kad mūsų prognozė yra per kukli“, – sako ekonomistas.

Kainų kilimas, T. Povilausko vertinimu, itin priklausys ir nuo šių metų maisto žaliavų derliaus.

„Suprantame, kad nemažą dalį infliacijos sudarė ir maisto kainos. Buvo tam tikrų problemų su daržovių derliumi, ir jų kainos labai stipriai paaugo, yra problemų su grūdinėmis kultūromis pasaulyje. Jei vėl bus blogi derliai, tai šios prognozės iškart yra pasenusios“, – sako jis.

Eurai

© Shutterstock

Mažės nedarbas, toliau sparčiai kils algos

Pasak T. Povilausko, darbuotojų skaičius šiemet augs jau gerokai lėčiau negu pernai. Be to, registruotas nedarbas šiemet turėtų toliau trauktis, tačiau ilgalaikių registruotų bedarbių skaičius išliks istoriškai didelis.

Prognozuojama, kad vidutinis nedarbo lygis praėjusiais metais siekęs 7 proc., o šiemet kris iki 6,4 proc., kitąmet – iki 6,1 proc.

Atsižvelgiant į darbuotojams išliekančią palankią padėtį darbo rinkoje, SEB ekonomistai pagerino vidutinio darbo užmokesčio 2022 m. prognozę nuo 8,7 iki 9,1 proc., o 2023 m. – nuo 6,5 proc. iki 7 proc.

„Nuo šių metų pradžios minimali mėnesio alga padidėjo nuo 642 iki 730 eurų, arba beveik 14 proc., ir tai bus viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šių metų pradžioje ypač augs atlyginimai tuose sektoriuose, kur darbuotojų, gaunančių atlyginimus, beveik atitinkančius minimalią mėnesio algą, dalis yra didesnė. Tai tokie sektoriai kaip apgyvendinimo ir maitinimo, administravimo, transporto.

Taip pat algos sparčiai kils ir ten, kur labiausiai trūksta darbuotojų ir kur įmonių galimybės mokėti daugiau bus pakankamos. Nors informacinių technologijų sektoriuje algos ir taip yra didžiausios, tačiau nepanašu, kad jos šiemet augtų lėčiau“, – komentuoja T. Povilauskas.

Daugiabučiai Panevėžyje (P. Židonio nuotr.)

Galimybės įpirkti būstą prastės

Bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, vidutinė parduoto buto kaina Vilniuje gruodį buvo 23 proc. didesnė negu prieš metus. Augančios pajamos, per pandemiją padidėjusios santaupos ir siekis jų nelaikyti grynaisiais pinigais ar sąskaitoje, teigiami lūkesčiai dėl būsto kainų, maža naujo būsto pasiūla – visi šie veiksniai tebedaro teigiamą įtaką būsto kainai, pažymi SEB banko ekonomistai.

„Vidutinė būsto kaina praėjusiais metais augo gerokai sparčiau negu vidutinis darbo užmokestis šalyje, todėl būsto įperkamumo rodikliai prastėjo. Tačiau ir toliau galima teigti, kad būsto kainos dar nėra pernelyg nutolusios nuo tikrosios vertės, tačiau nerimas auga, žvelgiant į galimus kainos pokyčius šiemet.

Praėjusį ketvirtį teigėme, kad laukiame, jog būsto kainos šiemet didės lėčiau negu praėjusiais metais – maždaug 10 procentų. Tačiau suprantama, kad reikia ruoštis visokiems scenarijams, ir turint omeny, kad pokyčiai būsto rinkoje yra gana inertiški, daug didesnė tikimybė, kad kainos šiemet didės daugiau negu 10 proc., o ne mažiau negu 10 procentų“, – prognozuoja T. Povilauskas.

„Jaunai šeimai dėl didesnės infliacijos ir spartaus būsto kainų augimo susitaupyti pradinei įmokai šiemet bus sudėtingiau. Todėl, jeigu gyventojų pajamos augs lėčiau negu pernai, infliacija bus didelė, o būsto kainos didės sparčiau negu atlyginimai, galimybės įpirkti būstą prastės, ne investuotojų būsto paklausa taip nebeaugs“, – teigia jis.

Be kita ko, prognozuojama, kad jau kitąmet galėtų pradėti kilti palūkanų normos.

„Manome, kad didžiųjų valstybių centriniai bankai bus daug ryžtingesni, negu manyta anksčiau, ir bazines palūkanas didins greičiau. Prognozuojame, kad Europos Centrinis Bankas palūkanų normų šiemet nekeis, tačiau tą jau padarys kitų metų antrą pusmetį“, – sako ekonomistas.