Tai kelia susirūpinimą žmogaus teisių stebėtojams ir teisininkams. Tačiau valstybės institucijos sako, kad viskas sureguliuota įstatymais, kurie FNTT leidžia gauti kone bet kokius duomenis apie mus visus.

Vis dėlto Lietuvos bankų asociacija ramina, kad informacijos apie visus be išimties klientus šiai institucijai esą neteikia. Teisėsauga esą informuojama tik apie įtartinus klientus.

Prielaidos pareigūnų piktnaudžiavimui

Kaip pranešė DELFI, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) neseniai pareikalavo pateikti visų „Paysera Visa“ kortelių savininkų vardus, pavardes, asmens kodus arba gimimo datas, dokumentų numerius, kortelių numerius, jų išdavimo datas. Be to, paprašyta nurodyti operacijų limitus, kiek buvo išgryninta ir įnešta grynųjų pinigų, atliktų pervedimų apyvartas.

Trečiadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete FNTT tokį reikalavimą grindė argumentu, jog korteles išduodanti įmonė esą nesilaiko teisės aktų reikalavimų dėl klientų tapatybės nustatymo. Lietuvos bankas esą yra nustatęs tokių pažeidimų. Vis dėlto pati bendrovė kategoriškai tai neigė, o jos vadovas apkaltino pareigūnus meluojant.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisininkas Karolis Liutkevičius neigiamai vertina FNTT veiksmus, kurie primena masinį privačios finansinės informacijos rinkimą, asmenų sekimą.

„Tarptautiniai žmogaus teisių apsaugos standartai reikalauja, kad asmens privatus gyvenimas būtų varžomas tik kai tai būtina ir tik pasitelkiant proporcingas priemones. Vargu, ar masinį sekimą, visus vienos rūšies kortelės turėtojus prilyginant potencialiems pinigų plovėjams ar terorizmo finansuotojams, galima įvardinti kaip proporcingą priemonę“, – svarstė teisininkas.

Jo teigimu, įstatymas, kuriuo rinkdama duomenis remiasi FNTT, suformuluotas nekonkrečiai: jis numato FNTT teisę iš finansų įstaigų gauti „savo funkcijoms atlikti reikalingus duomenis ir dokumentus apie pinigines operacijas ir sandorius“.

„Panašu, kad FNTT yra linkusi šiuos savo įgaliojimus suprasti labai plačiai, kaip teisę gauti bet kokią informaciją. Tačiau taikant šią nuostatą negalima ignoruoti minėtų žmogaus teisių apsaugos reikalavimų, patys duomenys turėtų būti renkami proporcingai – taigi konkretūs duomenys, apie konkrečius asmenis, jų grupes, o ne masiškai ir neindividualizuotai“, – pabrėžė K. Liutkevičius.

Jis pabrėžė, kad duomenų rinkimą riboja ir Konstitucija – joje be jokių išlygų numatyta, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik esant tai leidžiančiam teismo sprendimui.

„Tačiau bet kokiu atveju dabartinė įstatymo formuluotė aiškiai sudaro prielaidas piktnaudžiauti savo įgaliojimais renkant neapibrėžtą privačią finansinę informaciją“, – apibendrino teisininkas.
Andrius Iškauskas

Advokatas Andrius Iškauskas abejoja, ar FNTT turi teisę rinkti asmens duomenis apie visus mokėjimo kortelių savininkus.

„Net ir FNTT neturėtų piktnaudžiauti savo teisėmis ir nepagrįstai nereikalauti bei nerinkti jautrių asmens duomenų apie visus kortelių turėtojus. Vienas dalykas, kai informacijos reikalaujama vykdant tyrimą ir apie konkrečius asmenis, tačiau visai kitas, kai informacija kaupiama masiškai ir apie tuos kortelių naudotojus, kurie net neįtariami padarę nusižengimą“, – DELFI komentavo advokatas.

Klientų privatumas – tuščia sąvoka

Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdantysis direktorius Kęstutis Kupšys teigė pats turintis „Paysera Visa“ kortelę, tačiau nesistebi, kad FNTT paprašė duomenų ne tik apie jį, bet ir visus kitus tokių kortelių savininkus.

„Toks užmojis žinoti visų savininkų duomenis gali atrodyti gąsdinančiai. Sunku pasakyti, dėl kokių priežasčių jo griebtasi – galbūt norima pamatyti sisteminį vaizdą, galbūt tai susiję su kokiomis nors konkurentų užmačiomis, sumenkinti pasitikėjimą ta bendrove“, – komentavo jis.

K. Kupšio teigimu, šiais laikais bankų klientų privatumas yra tuščia sąvoka. Privatumo esą nėra ir veikiausiai nebus – tokia yra kaina, kurią mokame už savo ramybę ir saugumą nuo teroristų, už tai, kad būtų išaiškinti pinigų plovimo atvejai ir surinkti mokesčiai.

„Man tai visai ramu, tegul tikrina, nes aš žinau, kad nesu padaręs nieko nusikalstamo. Tačiau tokios priemonės vargiai patiks žmonėms, kurie turi ką slėpti“, – svarstė jis.

K. Kupšys abejojo, ar FNTT gauna duomenis apie visų, daugiau kaip 3 mln. kortelių savininkų duomenis. Esą informacijos būtų tiek daug, kad tarp jos pasimestų iš tikrųjų svarbi.

Informacijos nežino, bet yra įstatymai

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausioji specialistė Raminta Sinkevičiūtė-Šečkuvienė DELFI aiškino, kad jos atstovaujama institucija nėra susipažinusi su išsamia informacija apie visų mokėjimo kortelių savininkų duomenų teikimą FNTT.

Jos teigimu, teisė į privatumą gali būti ribojama, kai tai nustatyto įstatymai. Tokią galimybę esą numato ir Konstitucinio teismo paaiškinimai ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymo praktika.

„Įstatymas įtvirtinta išimtis, kai duomenų valdytojas neprivalo informuoti duomenų subjektų apie jų asmens duomenų teikimą tretiesiems asmenims, t. y. duomenų valdytojas tokios pareigos neturi, kai įstatymai ar kiti teisės aktai apibrėžia tokių duomenų rinkimo ir teikimo tvarką bei duomenų gavėjus.

Vadovaujantis šia nuostata ir atsižvelgiant į tai, kad kiti teisės aktai reglamentuoja, kokią informaciją ir kokiais atvejais finansų įstaigos turi pateikti FNTT, gyventojų apie tai neprivalu informuoti“, – komentavo R. Sinkevičiūtė-Šečkuvienė.

Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Operacinės rizikos skyriaus vyriausioji specialistė Kotryna Filipavičiūtė nurodė, kad Lietuvos bankas neįgaliotas komentuoti FNTT vykdomų funkcijų ar jų vykdymo būdo.

„FNTT funkcijos vykdant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuotos įstatyme. Be kita ko, jis numato teisę gauti informaciją iš institucijų, finansų įstaigų ir kitų subjektų dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos“, – aiškino ji.

Ramina, kad sekimas nevisuotinis

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas S. Kropas neigė, kad šalies bankai FNTT perduoda duomenis apie visus mokėjimo kortelių savininkus.
Stasys Kropas

„Bankai teikia FNTT informaciją tik apie įtartinas operacijas (tai galimi pinigų plovimo ar teroristų finansavimo atvejai) ir jos nustatomos remiantis Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu ir jį įgyvendinančiais teisės aktais. Remdamiesi pagrįstomis užklausomis, bankai teikia informaciją apie konkrečių klientų transakcijas ar kitą informaciją, reikalingą FNTT tyrimams.

S. Kropas tikino, bankai laikosi teisės aktų dėl banko paslapties apsaugos ir teikia informaciją FNTT tik tais atvejais, kuomet yra pakankamas teisinis pagrindas.

„Klientų duomenys yra saugūs ir negali būti skelbiami ar perduodami kitoms valstybės valdymo, kontrolės ar teisėsaugos institucijoms“, – tvirtino jis.

Asociacijos prezidento teigimu, kitose ES šalyse, kur įgyvendinta Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos direktyvos nuostatas, informacija teisėsaugai teikiama panašiai.

Vidaus reikalų ministerija, prie kurios veikia FNTT, taip pat DELFI informavo, kad ši institucija visų bankų kortelių savininkų duomenų netikrina. „Pažymėtina, kad bendrovė, kurios atžvilgiu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba yra gavusi skundų ir atlieka tikrinimus, nėra bankas“, – pakomentavo VRM.

DELFI primena, kad šių metų pradžioje visuomenėje kilo diskusijų, kokią informaciją apie jų sąskaitas bankuose turėtų gauti Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).

Ramindama diskusijas tuo metu VMI pabrėžė, kad sąskaitų išklotinių, duomenų apie pirkinius ir paslaugas bei kitos asmeninės informacijos bankai automatiškai neteiks.

Tačiau bus teikiama: 1) sąskaitų metinių apyvartų dydis (jeigu to paties asmens metinės apyvartos dydis yra ne mažesnis kaip 15 tūkst. Eur); 2) sąskaitų likutis metų pabaigoje (jeigu metų pabaigoje jis yra ne mažesnis kaip 5 tūkst. Eur); 3) skoliniai įsipareigojimai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (97)