„Sėkmės“ pardavimus nuslėpti ketinusi įmonė po patikrinimo deklaravo per 200 tūkst. litų mokėtino PVM. Biudžetą papildė ir asmeniškai įmonės vadovo sumokėtas 26 tūkst. litų pajamų mokestis nustačius, jog jis nedeklaravo visų pajamų.
„Skuodo r. registruotos įmonės patikrinimas pradėtas ėmus aiškintis, iš kokių asmeninių lėšų jos vadovas kitai susijusiai įmonei suteikė apie 190 tūkst. litų paskolą, dengė kitų valdomų įmonių išlaidas, mokėjo įmokas už Graikijoje perkamus apartamentus ir kt. Įvertinus VMI turimą informaciją paaiškėjo, kad asmens turėtų pajamų nepakanka išlaidoms pagrįsti. Patikrinimo metu asmuo kaip vieną iš pajamų šaltinių nurodė Skuodo įmonės jai suteiktas 780 tūkst. litų paskolas. Kadangi įmonės veikla pastaraisiais metais nešė vien nuostolius, mokesčių administratoriui kilo pagrįstų abejonių dėl įmonės veiklos skaidrumo“, - pranešime cituojama Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja V. Okuličienė.
Patikrinimo metu paaiškėjo, kad įspūdinga suma įmonės sąskaitose atsirado už suteiktas paslaugas vienai Vilniaus įmonei, užsiimančiai ES paramos siekiančių verslo projektų ruošimo priežiūra. Skuodo įmonė rengė trijų ambicingų projektų projektinę dokumentaciją, t.y., verslo planus, investicinius projektus, galimybių studijas ir kt. Už tinkamais suteiktas paslaugas įmonė galėjo tikėtis „sėkmės mokesčio“. Sandoris įvyko, Vilniaus įmonė už paslaugas atsiskaitė pervesdama 1,2 mln. litų, tačiau Skuodo įmonė delsė atsiskaityti su biudžetu.
„Už atliktą darbą gauta 1,2 mln. litų suma įmonės buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityta kaip avansas. Patikrinimo metu nustatyta, kad tai buvo ne avansas, o galutinis atsiskaitymas už suteiktas paslaugas, todėl įmonė iškart privalėjo deklaruoti ir sumokėti pardavimo PVM nuo gautos sumos – iš viso per 200 tūkst. litų. Kita vertus, darytina prielaida, jog šių metų būsimas įmonės pelnas turėtų su kaupu kompensuoti dvejų pastarųjų metų įmonės veiklos nuostolius ir taip papildyti biudžetą“, - teigė Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja.
Pasak V. Okuličienės, įmonės vadovas skolinosi įmonės lėšas ir, kaip minėta, mokesčių administratorių bandė įtikinti, jog šiomis lėšomis dengia pernai ir užpernai patirtas išlaidas. Patikrinimo metu paaiškėjo, kad viena iš paskolų tuo tikslu jis realiai negalėjo pasinaudoti, nes pinigai asmenį pasiekė vėliau nei turėta išmokų. Nustatyta, kad jo išlaidos kone 150 tūkst. litų viršijo gautas pajamas. Gyventojas patikslino ankstesnių metų deklaracijas ir papildomai deklaravo 170 tūkst. litų pajamų bei sumokėjo 26 tūkst. litų gyventojų pajamų mokesčio.
