Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, pernai šimtas didžiausių Lietuvos įmonių biudžetui atseikėjo 7,656 mlrd. litų. Užpraeitais metais šios bendrovės sumokėjo 7,058 mlrd. litų.
Tiesa, tai – vien VMI renkami mokesčiai (akcizo, pelno ir t.t.), į šią sumą neįskaičiuotos „Sodrai“, muitinei ir kitoms institucijoms sumokėtos sumos.
Užpernai šių bendrovių sumokėti pinigai sudarė 46,3 proc. nacionalinio ir 59,7 proc. valstybės biudžeto pajamų. Pernai – atitinkamai 46,1 ir 57,2 proc.
Kai kurių įmonių sumokėti mokesčiai per metus gerokai ūgtelėjo.
Pavyzdžiui, „Philip Morris Baltic“ pernai į biudžetą sumokėjo daugiau nei pusę milijardo litų, nors dar 2010-aisiais – 432 mln. litų.
„Viena vertus, rūkalams padidėjo akcizo mokestis. Tačiau svarbu ir tai, kad mes pernai pardavėme daugiau produkcijos. Juk, kaip rodo tyrimai, kontrabandos lygis šiek tiek sumenko. Atitinkamai ir valstybė gavo gerokai daugiau pajamų“, – aiškino šios bendrovės atstovas Gintautas Dirgėla.
Jo nuomone, ateityje daug kas priklausys nuo to, kaip valstybė stiprins kovą su kontrabanda. Kita vertus, jei makroekonominė padėtis neprastės, o didelių akcizų šuolių nebus, nelegalių rūkalų paklausa vargu ar augs.
O kai kurių aludarių indėlis į biudžetą per metus netgi sumenko, tačiau ne dėl jų pačių ar Lietuvos valstybės kaltės.
Mat Europos Sąjunga yra nustačiusi nulinį alaus importo iš trečiųjų šalių tarifą, nors į jas eksportuojant reikia mokėti nemenkus muito mokesčius.
„Tokios nelygios konkurencijos sąlygos neigiamai veikia tiek mūsų bendrovių, tiek pačios valstybės pajamas. Juk biudžetui importas tikrai nėra naudingas. Galime tik viltis, kad ES lygiu kada nors bus pakeisti importo muitai“, – sakė Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas.
