Didiesiems prekybos centrams - naujas iššūkis

Prekybos tinklai pripažįsta, kad Lietuvoje vis labiau populiarėja vidutinio dydžio parduotuvės, kuriose nereikia gaišti galybės laiko norint apsipirkti. Pripažįstama, kad didžiųjų parduotuvių jau yra pakankamai.

Rinkodaros specialistas Sigitas Urbonavičius sako, kad toks pirkėjų požiūrio virsmas yra nulemtas dviejų priežasčių – supratimo, kad laikas yra brangus ir jį reikia taupyti bei sumažėjusio jautrumo kainai.

„Pastebime, kad pastaruoju metu pirkėjai dažniau renkasi vidutinio dydžio ar mažesnes parduotuves. Manome, kad pagrindinė to priežastis – patogus apsipirkimas arčiau namų, nes didieji prekybos centrai nėra taip plačiai išsidėstę. Taip pat pirkėjai, norėdami įsigyti šviežią maistą, šviežius vaisius ir daržoves, apsipirkimui mieliau renkasi mažesnes parduotuves ir užsuka į jas dažniau“, - DELFI sakė prekybos tinklo „Iki“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis

Taip pat, jo nuomone, pirkėjus vargina didelės eilės prie kasų, o jų mažesnėse parduotuvėse pavyksta išvengti.

Pripažįsta, kad didžiųjų jau užtenka

Prekybos tinklo „Maxima“ vadovas Arūnas Zimnickas taip pat pripažįsta, kad populiariausios yra vidutinio dydžio parduotuvės.

„Šiuolaikinis pirkėjas labiausiai vertina parduotuves, kuriose yra pasiūloma visko, ko jam reikia, apsipirkti galima patogiai ir nesugaištant tam pernelyg daug laiko. Pirkėjui svarbus prekių išdėstymas parduotuvėje, kuris turi būti patogus - parinktas gerai apgalvojus nuo kokių prekių pradedamas apsipirkimo procesas ir kokiomis jis užbaigiamas. Svarbus ir asortimentas. Parduotuvėje visko turi būti nei per daug, nei per mažai, nes pernelyg didelis pasirinkimas šiuolaikinį pirkėją vargina, verčia gaišti laiką. Pernelyg mažas – skatina ieškoti alternatyvų kitur“, - aiškina jis.

Nors pastebima, kad visų formatų parduotuvėse pastaruosius dvejus metus srautas išlieka panašus, tačiau ties kitų formatų parduotuvėmis tenka daugiau padirbėti.

„Vis tik paties didžiausio formato – hypermarketų mūsų šalyje jau yra užtektinai. Siekiant, kad didžiosios parduotuvės efektyviai veiktų, reikia užtikrinti didelius klientų srautus, todėl pastaruosius kelerius metus vykdydami tinklo plėtrą orientuojamės į mažiausio ar vidutinio dydžio parduotuves“, - pripažįsta A. Zimnickas.

Anot jo, didžiosios parduotuvės vis dar yra populiarios tarp šeimų.

„Šeimos vertina platų, visos šeimos poreikius atitinkantį prekių asortimentą, erdvę parduotuvėje, kuri patogiai gali apsipirkti su mažamečiais vaikais. Paprastai apsipirkti šeimos užsuka savaitgaliais, apsipirkimo procesui jos skiria daugiau laiko, o maisto produktais ir kitomis būtiniausiomis prekėmis apsirūpina visai savaitei. Tad šeimų apsipirkimui didžiosios parduotuvės yra pačios patogiausios ir čia apsiperkančių šeimų daugėja“, - teigė A. Zimnickas.

Pokyčių nepastebi

Tuo metu prekybos tinklai „Norfa“ ir „Rimi“ tokių vartotojų elgsenos pokyčių nepastebi.

„Pastebėjome aiškią tendenciją, kad pirkėjai labiau ieško išskirtinių produktų ir tai labiausiai veikia mūsų veiklos strategiją. Savo parduotuvėse siūlome išskirtinių delikatesinių gaminių: sūrių, kumpių, aliejų, padažų ir pan., taip pat produktų be laktozės, glitimo, taip pat sojų produktų, ekologišką kosmetiką bei buitinę chemiją. Taip pat pirkėjai vis dažniau prekybos centruose ieško šviežio maisto“, - DELFI komentuoja „Rimi Lietuva“ generalinis direktorius Peras Dahlas.

„Norfos mažmenos“ atstovas spaudai Dalius Ryliškis taip pat sako, kad pirkėjus į didžiąsias parduotuve traukia mažos kainos.

„Mažytėse parduotuvėse asortimentas yra menkas, taigi jeigu pirkėjui reikia didesnio pasirinkimo, jis važiuoja į didelį prekybos centrą. Be to, didžiosiose parduotuvėse yra pigiau. Taigi savo skaičiuose mes nematome, kad pirkėjas nusigręžtų nuo didžiųjų parduotuvių“, - DELFI komentavo jis.

Batono nebeieško futbolo aikštes dydžio parduotuvėje

Vilniaus universiteto Rinkodaros katedros vedėjas, profesorius Sigitas Urbonavičius sako, kad drastiškas žmonių mąstymo pokytis daugelyje sričių įvyko per 2008 m. finansų krizę. Tačiau vartotojo elgesio pokytis renkantis, kur apsipirkti, atsirado neseniai, kai sumažėjo jautrumas kainai.

„Anksčiau žmonės dideles parduotuves rinkdavosi ir dėl to, kad ten pigiau nei mažose. Vadinasi, dabar yra sumažėjęs pirkėjų jautrumas kainai. Be to, dabar žmonės taupo laiką ir ieško patogumo. Dabar pirkėjas kelia klausimą, kurioje parduotuvėje jis sugaiš mažiau laiko. Atsiranda racionalumo elementas: man nereikia, kad visada visko būtų, dabar man reikia batono ir dantų šepetėlio, kurie yra parduotuvėje už kampo“, - DELFI komentavo profesorius.

Angliško tipo mažų parduotuvėlių, kurios ilgiau dirba ir siūlo tik būtiniausias prekes, Lietuvoje ilgą laiką apskritai beveik nebuvo, o jas atstodavo tik degalinės. Dabar tokių parduotuvėlių miestuose daugėja.

„Nuo Nepriklausomybės pradžios elgėmės panašiai kaip skandinavai. Šiaurės Europoje žmonės eina į didesnio formato parduotuves ir didesnius prekybos centrus. Negaliu paaiškinti kodėl taip yra, tiesiog taip susiklostė tradicija. Taigi mažytės parduotuvėlės, kurių gausu Italijoje ar Ispanijoje, pas mus labai greitai išnyko. Dar visai neseniai mes elgėmės kaip skandinavai, turėjome automobilius ir vieno batono važiavome į futbolo aikštės dydžio parduotuves“, - teigė S. Urbonavičius.

Tam įtakos, anot jo, turėjo ir tai, kad didelės parduotuvės Lietuvoje išdygo mieste, o ne toliau nuo miesto, kaip yra kitose šalyse.