aA
Lietuvai gresia rimti nemalonumai. Dėl to, kad Kėdainių buitinių nuotekų įrengimai neveikia taip, kaip turėtų, į gamtą patenka daugiau azoto nei leidžiama, Europos Komisija pradėjo pažeidimo procedūrą.
Kėdainių vandenys
© Rinkos aikštė / Algimantas Barzdžius

Kėdainių rajono savivaldybė apie susidariusią situaciją žino, tačiau nenori savomis lėšomis rekonstruoti vandenvalos įrengimų.

Išvalytos nuotekos neatitinka reikalavimų

Kėdainių rajono savivaldybės dėka Lietuva rizikuoja sulaukti griežtų Europos Komisijos sankcijų. Vidurio Lietuvoje esanti savivaldybė – vienintelė šalyje, kuriai priklausančios bendrovės „Kėdainių vandenys“ eksploatuojami buitinių nuotekų valymo įrenginiai į gamtą išleidžia daugiau teršalų, nei leidžia Europos Sąjungos norminiai aktai.

Užfiksavus šį faktą Europos Komisija prieš Lietuvą pradėjo pažeidimo procedūrą, kurios baigtimi gali būti įspūdingos baudos skyrimas. Panašu, jog toks scenarijus – visai realus, nes vietos savivaldybė neskuba ištaisyti susidariusios situacijos. Panašu, jog dėl to vienintelė rūpinasi tik Aplinkos ministerija.

Prastai veikiančių, savo darbo neatliekančių nuotekų valymo įrengimų rekonstrukcijai reikia apie 3 mln. eurų. Nors Aplinkos ministerija siūlo pusę šios sumos padengti, Kėdainių rajono savivaldybė nori, kad ministerija skirtų visą sumą.

Kol nesutariama, kieno lėšomis bus tvarkomi nuotekų neišvalantys įrengimai, Europos Komisijos atstovai, regis, nusiteikę ryžtingai. Balandžio antroje pusėje jie planuoja vizitą į Lietuvą, kurio metu neabejotinai domėsis, kas daroma, kad prastai išvalytos Kėdainių nuotekos nenuodytų gamtos.

Situacija grėsminga

Aplinkos ministerijos Vandenų politikos skyriaus vedėjas Irmantas Valūnas pripažino – esama situacija, kai Kėdainiuose į aplinką išleidžiamame vandenyje azoto kiekis viršija leistiną normą, iš tiesų grėsminga. Teršiama ne tik gamta, gresia rimtos finansinės sankcijos.

„Su bendrove „Kėdainių vandenys“ ir Kėdainių rajono savivaldybe daugiau kontaktuojame mes, nei jie su mumis, tiesiog stumiame tos problemos sprendimą. Nes didelė dalis iniciatyvos priklauso mano minėtoms institucijoms. Na, o Aplinkos ministerija dar praėjusiais metais yra pasižadėjusi rasti 50 procentų lėšų, reikalingų valymo įrenginių rekonstrukcijai“, – kalbėjo I. Valūnas.

Dar pernai Aplinkos ministerijos atstovai tarpininkavo derantis su Kauno regiono plėtros taryba. Buvo pasiektas sutarimas, jog, pavykus sutaupyti kitų projektų lėšas, jos būtų ne perskirstomos, bet nukreipiamos Kėdainių vandenvalos įrenginių rekonstrukcijai finansuoti.

„Iš savo pusės darome viską, ką galime, tačiau matome, jog progresas yra švelniai tariant lėtokas… Jis nevyksta tokiais tempais, kurie buvo planuoti tariantis su savivaldybės ir bendrovės „Kėdainių vandenys“ atstovais“, – sakė Aplinkos ministerijos atstovas I. Valūnas.

Mato neveiklumo padarinius

Kas gresia Lietuvai, jeigu Kėdainių rajono savivaldybės atstovams toliau delsiant sutvarkyti nuotekų valymo įrenginius pažeidimo procedūrą jau pradėjusi Europos Komisija imsis griežtesnių veiksmų?

Aplinkos ministerijos atstovas I. Valūnas prognozavo itin liūdną scenarijų – Lietuvai gresia skaudžios pasekmės. Europos Komisijai kreipusis į Europos Sąjungos teisingumo teismą ir prašant skirti Lietuvai sankcijas už nevykdomus įsipareigojimus, finansinė našta tektų ne tik Kėdainių rajono, net ir visos šalies biudžetui.

Kėdainiai
Kėdainiai
© DELFI / Andrius Ufartas

„Galėtų būti skirta vienkartinė didžiulė bauda bei keli tūkstančiai eurų kasdien, už kiekvieną pažeidimo dieną. Įsivaizduokite, procesams vykstant taip lėtai, kaip dabar, kasdien tektų mokėti, pavyzdžiui, po 3 tūkstančius eurų“, – apie galimą įvykių baigtį kalbėjo Aplinkos ministerijos atstovas.

I. Valūnas neslėpė – grėsmė sulaukti rimtų finansinių sankcijų visai reali. Šioje situacijoje jis sakė regintis Kėdainių savivaldybės atstovų neveiklumo padarinius.

„Todėl kyla klausimas, kodėl visi šalies mokesčių mokėtojai turi sumokėti (gresiančią baudą – red.) jeigu dvi institucijos, turėdamos užtikrintą finansinę paramą viską vykdo taip lėtai“, – piktinosi Aplinkos ministerijos Vandenų ir žemės gelmių departamento direktorius I. Valūnas.

Klaidos padarytos projektuojant įrenginius

„Situacija, susijusi su bendrove „Kėdainių vandenys“ – pakankamai aktuali ir rimta, nes tai viena Lietuvai skirto pažeidimo sudedamųjų dalių. Jeigu jis nebus ištaisytas, Europos Komisija konstatuos, jog Lietuva nesusitvarkė“, – sakė aplinkos viceministras Dalius Krinickas.

Kėdainių rajono savivaldybės administracija yra pateikusi investicinį projektą, kaip reikėtų modernizuoti vandenvalos įrenginius, kad jie tinkamai funkcionuotų. Šį projektą patvirtinus Kauno regiono plėtros tarybai, Aplinkos ministerija galės skirti dalinį finansavimą.

Kodėl taip nutiko, jog pastačius nuotekų valymo įrenginius, paaiškėjo, kad jie nepajėgūs tinkamai išvalyti vandens ir viršijama leistina azoto koncentracija?

Aplinkos viceministras D. Krinickas tikina, jog, ko gero, esminės klaidos buvo padarytos dar projektuojant įrenginius. Neįvertinta esminė aplinkybė, kad ateityje prie centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų prijungus aplinkines gyvenvietes, teršalų kiekis tik didės.

„Kitas dalykas, kurį dabar būtų sunku įvertinti, kaip kito taršos pobūdis ir Kėdainiuose esančių pramonės objektų ir gyventojų“, – sakė viceministras.

Kėdainiečiai atsakomybės prisiimti nenori

Apie grėsmingą situaciją, kai dėl netinkamai dirbančių vandenvalos įrenginių bei gresiančias sankcijas, viceministras minėjo ir vasarį vykusiame planuojamos regioninio Zabieliškio sąvartyno plėtros projekto aptarime.

Tuomet Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius atsakė, esą valymo įrenginiai buvo rekonstruojami pagal Aplinkos ministerijos nurodytas metodikas, tad ištaisyti klaidas savo lėšomis turi pati ministerija, o ne rajono savivaldybė.

Šis teiginys, viceministro D. Krinicko manymu, prasilenkiantis su realybe.

„Ministerija nesiūlo ir niekada nesako, kokią konkrečiai technologiją reikia taikyti. Ministerija reglamentuoja tai, ką nustato Europos Sąjungos teisės aktai – kokia privalo būti nuotekų išvalymo kokybė, taip pat – kokie išleidžiamų medžiagų kiekiai bei koncentracijos“, – „Rinkos aikštei“ sakė viceministras D. Krinickas.

Savivaldybė paramos atsisako ir šokdina valstybę

Turimais duomenimis, jau netrukus, balandžio antroje pusėje, Lietuvoje lankysis Europos Komisijos atstovai. Jie taip pat domėsis, kas padaryta, sprendžiant gamtą teršiančių Kėdainių nuotekų valymo įrenginių problemą.

Kėdainių senamiestis
Kėdainių senamiestis
© DELFI / Karolina Pansevič

Nors ir sulaukusi pažado finansuoti pusę skubiai rekonstrukcijai reikiamos sumos, Kėdainių rajono savivaldybė šios pagalbos priimti nenori. Kėdainiečių siekis, kad jų visai valstybei didele bauda grasinanti problema būtų sprendžiama išimtinai šalies biudžeto lėšomis.

„Savivaldybė pareiškė tokių pinigų neturinti. Mes išsakėme nuomonę, kad tai valstybinės reikšmės problema ir valstybė 100 procentų turi finansuoti nuotekų įrenginių atnaujinimą“, – „Rinkos aikštei“ sakė Kėdainių rajono savivaldybės administracijos vadovas Ovidijus Kačiulis.

Paklaustas, kodėl nutiko taip, jog už Europos Sąjungos fondų lėšas daugiau nei prieš dešimtmetį kartą jau rekonstruoti vandenvalos įrengimai nedirba taip, kaip turėtų, nors kitose šalies savivaldybėse tokios problemos nėra, O. Kačiulis vienareikšmiško atsakymo nepateikė.

„Kiek suprantu, vykdant šių valymo įrengimų statybas, pasikeitė kriterijai. Ar tai Europos Komisija, ar mūsų valstybė juos pakeitė, negaliu atsakyti“, – sakė Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius.

Klaidos padarytos dar projektavimo stadijoje

Nuo 2008 metų savivaldybės valdomai bendrovei „Kėdainių vandenys“ vadovaujantis Kęstutis Vaitkevičius pripažino, jog projektuojant valymo įrengimus buvo padaryta klaidų. O tiksliau – neįvertinta aplinkybė, kad po kurio laiko prie centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų bus prijungtos ištisos gyvenvietės, rajone plėsis pramonė. Galiausiai susidarė situacija, kai turimi įrengimai nepajėgūs tinkamai išvalyti nuotekų ir į gamtą išleidžiamame vandenyje esanti azoto koncentracija viršija leistinas normas.

„Kai buvo pradėta galvoti apie valymo įrenginių statybą, niekas negalvojo, jog čia pat atsiras dvi įmonės „Krekenava“ ir Kėdainių konservų fabrikas.

Be to, centralizuoti nuotekų surinkimo tinklai buvo įrengti Keleriškiuose, Medekšiuose, Pelėdnagiuose. Visi Babėnai, nors anksčiau turėjo nedidelius valymo įrenginukus, buvo „sukanalizuoti“ ir prijungti prie miesto. Po truputį didėjo kitų įmonių veikos apimtys“, – sakė K. Vaitkevičius.

Pasak „Kėdainių vandenų“ vadovo, net ir dabar, planuojant modernizuoti savo funkcijos nebeatliekančius įrengimus, sudėtinga numatyti, kokia kryptimi plėsis pramonė. Nėra aišku, ar Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje ateityje įsikurs daug vandens naudojančios bei nuotekas generuojančios gamyklos, ar atsiras kitos, pavyzdžiui, logistikos bendrovės.

Savivaldybės valdomos bendrovės „Kėdainių vandenys“ vadovo Kęstučio Vaitkevičiaus teigimu, rekonstrukcijai reikėtų apie 3,2–3,3 mln. eurų. Tiksli suma bus žinoma atlikus viešuosius pirkimus.

„Dabar yra parengtas investicinis projektas, parengti projektiniai pasiūlymai. Savivaldybės administracija yra pateikusi raštą Aplinkos ministerijai su prašymu 100 proc. finansuoti valymo įrenginių rekonstrukciją. Gavus atsakymą bus teikiamas investicinis projektas regiono plėtros agentūrai“, – „Rinkos aikštei“ sakė bendrovės „Kėdainių vandenys“ direktorius.

Nubaudė „Lietuvos geležinkelius“

Europos Komisija Lietuvos geležinkeliams skyrė 27,8 mln. eurų baudą už tai, kad, išardžiusi bėgių kelią tarp Lietuvos ir Latvijos, įmonė sudarė konkurencijos kliūtis krovinių vežimo geležinkeliais rinkoje ir taip pažeidė Europos Sąjungos antimonopolines taisykles.

Ši nuobauda skirta už 2008 metais Mažeikių rajone išardytą 19 kilometrų ilgio bėgių atkarpą, vedančią iš „Orlen Lietuva“ naftos perdirbimo gamyklos į Latviją. Dėl to Lenkijos kapitalo bendrovei „Orlen“ krovinius į Latviją tenka vežti gerokai ilgesniu maršrutu.

Valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ šių metų pradžioje Europos Komisijai pateikė Rengės ruožo atstatymo projektą, išardytus bėgius žadama atstatyti iki 2019 metų pabaigos. Preliminariais skaičiavimais, šie darbai kainuos apie 20 mln. eurų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Lietuvos geležinkeliai“ nuomosis 22 kalėdines eglutes stotims papuošti

„Lietuvos geležinkeliai“ nuomosis 22 eglutes, skirtas papuošti geležinkelio stotims.

Dirbančių su verslo liudijimu ar individualios veiklos pažyma laukia pokyčiai (2)

Gerinamos sąlygos gauti piniginę socialinę paramą gyventojams, kurie dirba su verslo liudijimu ar...

Lietuva – demografinėje duobėje: išgelbės tik darbo imigrantai? (431)

Mažėjantis Lietuvos gyventojų skaičius ir nesustojanti emigracija kelia vis daugiau klausimų,...

Stulbinantis atsitiktinumas: lietuviai sutrumpino darbo laiką – pelnas išaugo kartais (156)

Dvi Lietuvos įmonės „Engineer“ ir „Valandinis“, veikiančios statybų srityje, nuo rugsėjo...

„Danske Bank“ skandalas: JAV tyrėjai siekia apklausti „Deutsche Bank“, „Bank of America“ ir „JPMorgan“ (3)

JAV finansinių nusikaltimų tyrėjai „ Deutsche Bank “, „ Bank of America “ ir „ JPMorgan...

Top naujienos

Nepaklausė medikų ir šiandien džiaugiasi dešimtmečiu sūnumi: nuvykus į klinikas, nėštumą siūlė nutraukti

Ką reiškia rankose laikyti nė kilogramo nesveriantį kūdikį, niekaip nesupras tie, kas to...

Reforma iš vidaus: prabilo apie ligoninėse apgyvendinamus paimtus vaikus, dėl kursų metamus darbus ir pareigūnų patyčias (200)

Iš nesaugios aplinkos paimtų vaikų apgyvendinimas ligoninėse, budinčių globotojų trūkumas,...

Po 30 metų į Lietuvą grįžusi moteris atvira: nuskurusiame sovietiniame mieste esama šio to nauja (75)

„Iš Lietuvos su meile“. Taip savo straipsnį, publikuotą svetainėje „Roads &Kingdoms“,...

Iš emigracijos grįžusi Rasa pirmą Lietuvoje uždirbtą algą išleido maistui (20)

Jau aštuntus metus Norvegijoje gyvenanti Simona Šiemienė planuoja grįžti į Lietuvą ir...

Kaune vaikus sužalojusį agresyvų girtą „Volvo“ vairuotoją teko surakinti ir paklupdyti į ligoninę išvežti trys vaikai

Šeštadienį Kauno pakraštyje, Vaišvydavoje, Didžiojoje g., kaktomuša susidūrė visureigis...

Į Lietuvą veržiasi šaltis ir sniegas – gruodžio mėnuo bus kitoks nei įprasta (33)

Nors ruduo dar nesibaigė, daugeliui smalsu, kokia laukia žiema. Kai kurių klimatologų teigimu,...

Nuostabaus grožio šalyje laukiamas kiekvienas lietuvis: vietiniai mus myli, todėl vaišina ir negaili pagyrų (10)

Vargu ar rastume abejingą Gruzijai keliautoją. Ši šalis apdovanota gamtos bei kultūros, ji pilna...

Padėtis virsta nekontroliuojama: kasmet dėl antibiotikų miršta dešimtys tūkstančių pasveikti turėjusių žmonių (59)

Kiekvienais metais Europoje miršta 33 tūkstančiai žmonių dėl bakterinių infekcijų, kurių...

Praėjus metams po dingimo Argentinoje aptiktas povandeninis laivas (16)

Argentiniečių povandeninis laivas, prieš metus sprogęs ir dingęs su 44 žmonių įgula,...

Kodėl „Porsche“ užvedimo spynelę montuoja kairėje vairo pusėje? (16)

Jei jūsų automobilis vis dar turi užvedimo spynelę, kurioje vairo pusėje ji yra? Spėtume, kad...