Šiuo metu minimalų atlyginimą Lietuvoje gauna apie 25 tūkstančius žmonių, dirbančių visu ir dar maždaug 100 tūkstančių ne visu etatu. Jiems – geros žinios iš Vyriausybės. Pastaroji pritarė, jog kitais metais minimali alga nuo 840 eurų augs iki 924 eurų.
„Bendra suma į rankas pasiektų 709 eurus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad tokiu dydžiu mes viršytumėm prognozuojamą skurdo rizikos ribą virš 30 eurų“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Minimalią algą gaunantys sako, jog papildomi 76 eurai per mėnesį tikrai pravers, tačiau nerimauja, kad pinigai ištirps net nespėjus pastebėti.
„Žinote, kaip sako, kažkiek neišimi iš kišenės, o pridedi į kišenę – tai viskas yra tuo ir pasakyta. Kitam žmogui tiek ir tetrūksta“, – teigė minimalų atlyginimą uždirbantis šiaulietis Vladas.
MMA didinimas – rizikingas ėjimas
Ekspertai galvoja apie tai, kaip minimalios algos augimas paveiks kitų prekių ir paslaugų kainas.
„Ar nebus taip, kad žmogus, teoriškai, gaus didesnį atlyginimą, bet, praktiškai, tą minimalios algos pridėjimą suvalgys tiesiog įvairių prekių ir paslaugų kainų augimas?“, – svarbų klausimą kėlė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Ekonomistų teigimu, šiuo metu minimalios algos didinimas yra rizikingas ėjimas.
„Nebent valdžios atstovai duos verslui tam tikrą saldainį, tam tikrą motyvaciją, pavyzdžiui, tai galėtų būti greitesnis europinių pinigų įsisavinimas, tam, kad įmonės turėtų kažkokių tai likvidžių pinigų“, – teigė A. Izgorodinas.
Verslui bus sunku.
„Šiuo metu verslo sveikata yra karščiuojanti ir mes tai matome iš tų bendro vidaus produkto kritimo skaičių“, – teigė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Darbdaviai jaučiasi apgauti
Darbdavių ir darbuotojų atstovams dėl minimalios algos didinimo pavyko rasti bendrą sutarimą.
„Suprantame, kad poreikis žmonėms daugiau gauti pajamų yra svarbus“, – teigė A. Romanovskis.
Tačiau dabar entuziazmo lieka vis mažiau.
„Šį klausimą reikėjo atidėti rudeniui, todėl, kad per tą pusmetį nuo Trišalės tarybos sprendimo, mes matome, kad ekonomika ir, ypatingai, tas mūsų lokomotyvas – pramonė – labai stipriai traukiasi. Sunku net pasakyti, kas bus kitais metais“, – teigė Darbdavių konfederacijos pirmininkas Danas Arlauskas.
Lietuvos verslo konfederacijos pirmininko teigimu, kalbant apie darbuotojų atlyginimo kėlimą, nebuvo susitarta dėl tam tikrų sąlygų.
„Taip nesitarėme. Tarėmės, kad atlyginimai nuo sausio 1-os mažiausiai uždirbantiems kiltų, bet nesitarėme, kad mokesčių pakėlimas yra sąlyga būtent tam atlyginimų kėlimui. Šia prasme, mes jaučiamės truputį apgauti“, – aiškino A. Romanovskis.
Augs našta verslui
Verslas skaičiuoja, kad, padidinus minimumą, algas teks kelti ir vidutinius atlyginimus uždirbantiems asmenims, o tuo pat metu keliami mokesčiai – būtų per didelė našta.
„Su mokesčių reforma ateina didesni mokesčiai verslui, tai yra kapitalo apmokestinimas“, – teigė A. Romanovskis.
Anot ekonomisto A. Izgorodino, gali išaugti ir bankrotų skaičius.
„Įmonių kaštų pusė labai sparčiai kyla, užsakymų apimtys traukiasi, tuoj išorės partneriai spausti mūsų įmones, kad jos mažintų savo eksportuojamos produkcijos kainas“, – aiškino jis.
Biudžetas turi būti subalansuotas
Anot finansų ministrės Gintarės Skaistės, biudžetas yra toks dalykas, kuris turi būti subalansuotas - ten turi būti ir pajamos, ir išlaidos.
„Jeigu yra pajamos mažinamos per neapmokestinamąjį pajamų dydį, tai tam, kad užtikrinti, kad visos išlaidos yra finansuojamos, natūralu, kad kiti sprendimai taip pat turi būti padaryti“, – aiškino finansų ministrė.
Tačiau D. Arlauskui šioje situacijoje kyla tik daugiau klausimų.
„Kuo mes rūpinamės – ar valstybės biudžeto įplaukomis, ar darbuotojų gerove? Jeigu darbuotojų gerove, tai mes visada sakėme: ieškokime daugiau galimybių didinti neapmokestintą pajamų didinimą ir pasiektume tą patį rezultatą“, – teigė jis.
Ragina neapmokestintąjį pajamų dydį didinti greičiau
Neapmokestintąjį pajamų dydį verslas ragina didinti greičiau. Šiuo metu jis siekia 625 eurus. Kitąmet – augtų penktadaliu. Tai aktualu maždaug 800 tūkstančių darbuotojų, mat pajamos dėl to didėja ne tik minimalią algą gaunantiems, bet ir tiems, kas uždirba iki vieno vidutinio atlyginimo arba iki 1200 eurų į rankas.
„Neapmokestinto pajamų dydžio didinimas 20 procentų iš biudžeto ateinantiems metams kainuotų apie 210 milijonų eurų“, – teigė G. Skaistė.
Per artimiausius penkerius metus ministerija ketina minimalios algos ir neapmokestinamųjų pajamų dydžius suvienodinti. Dėl pokyčių kitąmet galutinį žodį turi tarti Seimas.
Visą LNK reportažą galite žiūrėti čia:
