Vien rugsėjį 5 procentai visos darbo rinkos rado naują darbą – į darbovietes priimta 71 tūkst. darbuotojų, kai šalyje dirba apie 1,414 mln. darbuotojų. Palyginimui, tai 8,3 proc. didesnis skaičius nei prieš metus, rodo naujausi Statistikos departamento duomenys.
Prasidedant mokslo metams, didžiausias judėjimas sezoniškai fiksuotas švietimo sektoriuje, kur įdarbinti 14,3 tūkst. darbuotojų, toliau rikiavosi administracinė ir aptarnavimo veikla (9,6 tūkst. darbuotojų), prekyba bei automobilių remontas (8,7 tūkst. darbuotojų).
Per metus priimta 566 tūkst. darbuotojų – maždaug du iš penkių dabar dirbančiųjų pakeitė darbovietę. Žinoma, galėjo būti darbuotojų, kurie darbą keitė kelis kartus.
„Ellex“ darbo teisės advokatas Rimantas Stanevičius atsidūsta, kad darbdaviams, norint darbuotojus motyvuoti, tenka imtis netradicinių sprendimų ir bandyti Darbo Kodekso lankstumo ribas.
Kad dabar palankus metas prašyti didesnio atlyginimo pripažįsta ir SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, kitąmet prognozuojantis tolesnį algų didėjimą ir nedarbo mažėjimą.
Vis tik esama situacija dėl galimybių paso ribojimų, energetinių išteklių kainų, jau sėja ir nerimo.
„Jau tikrai, žinokite, dabar ne samdymas rūpi. Dabar – tai gyvenimo ir mirties klausimas. Taip, kaip gyvenimo ir mirties klausimai kyla ligoninėje tiems, kurie patenka, taip yra ir versle dabar. Ne samdymo klausimai“, – sako Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė.
Komunikacijos agentūros „Brandonomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pripažįsta, kad artimiausi ketvirčiai gali paveikti, pramonę, prekybą, susijusius sektorius ir čia, jei atleidimų ir nebus, tačiau laisvų darbo vietų gali pamažėti.
Lyginant su laikotarpiu prieš metus, šiemet liepą – rugsėjį priimtų į darbą darbuotojų skaičius paaugo 8,73 procento.
Didžiausias augimas buvo viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo veikoje (46 proc.) administracinėje ir aptarnavimo veikoje (35 proc.), profesinėje, mokslinėje ir techninėje veikloje (28 proc.). Tačiau yra sričių, kur darbuotojų pasamdyta mažiau: tai žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė (-11 proc.), statyba (-10 proc.), transportas ir saugojimas (-7,3 proc.).
Tendencijas kiek atkartoja ir atleidimų skaičius, kuris per ketvirtį buvo 11,6 proc. didesnis nei prieš metus, daugiausia tose pačiose srityse, kur augo ir priimtų darbuotojų skaičiai.
Darbuotojai dažniau bylinėjasi, darbdaviai ieško lankstesnių sprendimų
„Ellex“ darbo teisės advokatas R. Stanevičius pripažįsta, kad šiuo metu teisininkams daugiau darbo, susijusio su darbo santykiais.
„Esame toje rinkos fazėje, kai darbuotojų poreikis turbūt yra, nežinau kokį epitetą pavartoti, labai didelis. Tai, atitinkamai, išlaisvina žmonių norus ginčytis, kai jie galvoja, kad vienokie ar kitokie jų interesai pažeisti. Aš iš patirties patvirtinčiau, kad dabartiniame etape, ginčų kontekste, pagyvėjimas jaučiamas“, – sako R. Stanevičius.
Teisininkas nesiryžtų prognozuoti, ar situacija, kai darbo rinkoje jaučiama įtampa, yra ilgalaikė
Jis patikina, kad situacija lemia darbdavius dar labiau stengtis tam, kad išsaugotų svarbiausius darbuotojus – ieškoma nestandartinių kompromisų.
„Atsiranda įdomesnių susitarimų, kai šalys bando labiau netradiciniais būdais suderinti savo interesus, kad ir verslui būtų gerai, ir darbuotojui. Pavyzdžiui, įvairiausi susitarimai dėl darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ar studijų. Kursai gali būti patys įvairiausi, pradedant nuo trumpalaikių brangių, baigiant bakalauru, magistru, MBA, ir panašiai. Ne vieną ir ne du paklausimus esame gavę“, – sako R. Stanevičius.
Įprasta ir tai, kad darbuotojai ieško geresnių galimybių.
„Žmonės turbūt visada buvo ir bus jautrūs pinigams – čia tik sumos klausimas. Net jei 50 eurų sudaro ženklią atlyginimo dalį, tai aš, matyt, tam būsiu jautrus“, – sako teisininkas.
Matukienė: bus atleidimų, bet nebus priėmimų
Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė D. Matukienė nėra optimistiška dėl darbo rinkos perspektyvų.
„Vakar buvo vienaip, šiandien yra kitaip. Nauji reikalavimai prekybininkams, paslaugoms – čia žmonės yra tiek pasimetę, kad nebežino, kaip dabar daryti. Tai apima ir paslaugas, ir vaistines – įvedus Galimybių pasą paslaugose atėjo maždaug 50 proc. mažiau klientų. Tai jei dabar vienoje nedidelėje patalpoje galės dirbti tik vienas meistras, tai viskas. Užsidaro visi, bus atleidimų, bet nebus priėmimų“, – prastai perspektyvas vertina D. Matukienė.
Ji vertina, kad didelį priimtų darbuotojų skaičių anksčiau taipogi galėjo nulemti su galimybių pasu susijusios permainos.
„Priėmimai buvo tikrai ne smulkiam versle – nuėjo į tas parduotuves, kuriose iki 1500 darbuotojų, ten atsirado nauji priėmimai. Dar pasų tikrintojai“, – paaiškino smulkiojo verslo atstovė.
Ji nesiryžo vertinti, kaip situacija galėtų keistis, tačiau kritikavo Vyriausybės sprendimus.
„Tokie yra užsikrėtimų skaičiai, jie niekaip nekoreliuoja su pritaikytomis priemonėmis – reikėtų čia tartis ne su keliais ekspertais, kurie, kaip matome, jau nebevaldo situacijos. Reikia tartis su žmonėmis praktikais, kurie tikrai galėtų pasiūlyti procesą, kaip reikėtų daryti“, – kalbėjo D. Matukienė.
Ekonomistų vertinimai išsiskiria: kai kur optimizmo mažėja
SEB banko ekonomistas T. Povilauskas kol kas darbo rinkoje neįžvelgtų kažko neįprasto ar keliančio nerimą. Tačiau „Brandnomikos“ A. Izgorodinas pastebi, kad pramonei ir prekybininkams jau yra sunkiau, čia laisvų darbo vietų gali mažėti.
„Rotacija ir kaita darbo rinkoje yra akivaizdžiai padidėjusi ir tą kalba verslo atstovai. Šiemet vyksta lakstymas tarp darboviečių, ir tai aktualiau Vilniuje. Bet toks gyvenimas, toks procesas. Įmonės nori augti, didinti darbuotojų skaičių, bet trūksta patyrusių ir kvalifikuotų darbuotojų, sunku prisišaukti ir ne tik kvalifikuotų. Natūralu, tai lemia didesnę rotaciją“, – vertina SEB ekonomistas T. Povilauskas.
Jis prognozuoja, kad artimiausiais ketvirčiais nedarbas toliau mažės, sparčiau didinamas minimalus mėnesinis atlyginimas, neapmokestinamųjų pajamų dydis skatins bedarbius ar dirbančius „šešėlyje“ grįžti į darbo rinką.
„Kiek girdime iš klientų, verslo, daugiau kalbų yra apie augimą ir darbuotojų skaičiaus didinimą, o ne jų mažinimą. Darbuotojams situacija yra palanki. Aišku, ji gali trumpam pasikeisti, jei pandeminė padėtis toliau prastės ir vėl turėsime tam tikrus uždarymus atskiruose sektoriuose. Jeigu suveiktų prastovų mechanizmas ir Vyriasybė jį toliau taikytų, trumpalaikės problemos neturėtų būti didelės“, – sako T. Povilauskas.
SEB bankas rugpjūtį prognozavo, kad kitąmet atlyginimai augs 7,5 procentų, tačiau ekonomistas tikina, jau akivaizdu, kad prognozę teks didinti. Atlyginimai augs viešajame sektoriuje, didės minimumas, o ir apskritai darbuotojai linkę eiti persiderėti ir tai jau kelia galvos skausmą verslams.
Izgorodiną neramina pramonės pulsas
Ekonomistas A. Izgorodinas, žvelgdamas į augančią atleidimų kreivę, vertina, kad pokyčius gali pastūmėti ir ne pozityvūs dalykai.
„Esminės įtakos turi privalomas testavimas ir galimybių paso įvedimas – tiesiog gali būti, kad atskirose įmonėse darbuotojai, kurie nesutinka testuotis, galbūt palieka bendroves ir tiesiog ieškos kažkokių kitų darbų. Arba tai gali būti kažkokie vienkartiniai svyravimai. Šiuo metu kažkokių radikalių grėsmių ekonomikai kaip ir nėra“, – sako A. Izgorodinas.
Jam nerimo kelia ketvirtasis šių metų ketvirtis ir kitų metų pradžia.
„Aš matau labai realų šansą, kad Lietuvos darbo rinkoje gali prasidėti nauja krizė. Ir konkrečiai aš kalbu apie tai, kad gali sustoti užimtųjų skaičiaus augimas. Ir gali netgi galbūt padaugėti bedarbių atskiruose sektoriuose. Didžiausią grėsmę matau atskiruose Lietuvos pramonės sektoriuose“, – sako „Brandnomikos“ ekonomistas.
Šalies pramonė daug sutartinių užsakymų gauna iš ES gamintojų, o šiuo metu sąnaudas pučia energetinių išteklių rekordinės kainos ir komponentų trūkumas – A. Izgorodinas išskiria transporto priemonių gamybą, tekstilę, baldų gamybą, iš dalies ir gėrimų gamybą.
„Manyčiau, kad tuose sektoriuose gali būti arba laisvų darbo vietų skaičiaus sumažėjimas, arba net atleidimų skaičiaus augimas. Jei žiūrėtume į ateitį, aš matyčiau iškarto keliuose mūsų pramonės sektoriuose, kurie gali nukentėti nuo energetinių išteklių kainų augimo: maisto, gėrimų, tabako gamyba, popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba, chemikalų gamyba, ypač nafta ir trąšos, ir metalų apdirbimas. Tie sektoriai yra pakankamai stipriai priklausomi nuo energetinių išteklių vartojimo“, – įspėja ekonomistas.
Greitų sprendimų energetinių išteklių krizei nėra, prognozuojama, kad ji gali užsitęsti ir iki pavasario, jei žiema būtų šalta.
„Kita rizika – ta pati mažmeninė prekyba. Čia irgi užimtųjų skaičiaus augimas laikinai gali sustoti dėl galimybių paso, kadangi yra du svarbūs aspektai: pirmiausia, Lietuvos gyventojų srautai į prekybos centrus, jei liepą buvo maždaug tokie patys, kaip ir prieš pandemiją, dabar jau jie yra 15 proc. mažesni. Tai reiškia, kad galimybių pasas iš dalies apsaugo visuomenę nuo susirgimų, bet neišvengiamai mažins žmonių srautus į prekybos centrus“, – sako A. Izgorodinas.
Jis lygina, kad Italijoje ir Prancūzijoje, įvedus COVID-19 pasus, mažmeninės prekybos rodikliai pablogėjo stipriai, ir dėl to prekybininkų noras samdyti daugiau darbuotojų gali sumažėti.
„Apibendrinant, sakyčiau, kad Lietuvos darbo rinkos atsigavimo pikas artėja prie pabaigos ir IV ketv. galbūt pamatysime ramesnius darbo rinkos skaičius. Labai didelė tikimybė, kad laisvų darbo vietų skaičius šiemet IV ketvirtį gali truputį sumažėti. Tai nereiškia, kad mes turėsime kažkokį labai blogą paveikslą darbo rinkoje, nes kol kas, Lietuvos ekonomika tikrai sveika, ir ta situacija tikrai yra gera. Bet manau, kad tokių rezultatų, kaip šiemet III ketvirtį, mes nei IV ketvirtį, nei kitų metų I ketvirtį nepamatysime“, – sako A. Izgorodinas ir pabrėžia, kad įmonės tampa pesimistiškesnės, atsargesnės.
