Nuo padavėjos iki vadovės
Iki tol Aistė dirbo samdoma vadove kituose versluose. Pabuvo padalinio, administracijos, filialo vadove ir vienos įmonės direktore. Visi šie verslai nieko bendro su maitinimu neturėjo, daugiau jie buvo susiję su žemės ūkio technika ir statybomis.
O mintis pereiti prie maitinimo verslo esą atėjo iš pasąmonės gelmių, mat anksčiau Aistė yra dirbusi padavėja.
„Idėja turbūt atėjo iš praeities, gal iš tų laikų, kai studentavimo metais buvo labai smagu dirbti padavėja. Dirbau Panemunės restorane „Unija“, o paskui – su „Work and Travel“ studentų programa Amerikoje. Ten nusibodo tvarkyti kambarius, todėl susiradusi draugų įsidarbinau padavėja, po to mane jau paskyrę administratore – planavau ir priiminėjau rezervacijas. Turbūt iš čia ateina tokia nostalgija“, – pasakoja verslininkė.
Jai visada buvo artima ir kultūrinė veikla, muzika ir renginiai, todėl taip gimė restorano „Scena“ pavadinimas.
„Visą laiką Ežerėlio kultūros centre buvau jaunimo klubo prezidentė, savanoriškai vesdavau renginius, norėjosi tokios vietos, kur ir toliau galėčiau tęsti savo muzikos sceną. Kas dar gali būti geriau nei derinys su geru maistu? Tuo metu, kai su vyru pradėjome galvoti, kad norime turėti ką nors savo, labai domėjomės sveika mityba, metėme svorį, taip viskas suėjo į vieną krūvą“, – prisimena ji.
Įsigijo seną aptriušusį bufetą
Venskutonių šeima gyvena Ežerėlyje, keli kilometrai nuo Zapyškio. Kaskart važiuodami pro šalį jiedu matydavo seną apgriuvusį pastatą, kurį vieną dieną nutarė prikelti naujam gyvenimui.
„Važiuojant nuo kalno, visada pamatai šią vietą. Visą laiką čia stovėjo senas avarinės būklės medinis pastatas. Jo istorija – labai sena. Anksčiau čia buvo duonos kepykla ir parduotuvė, paskui buvo bufetas ir aludė, nelabai gražiai pagarsėjusi. O visai neseniai sužinojome, kad čia veikė ir kultūros namai.
Nuolat matydavau šią liūdną vietą, o vieną rytą su vyru važiuojame į darbus ir vienas kitam sakome, kad reikia čia kažką daryti. Tačiau nuo to pasakymo iki tol, kol nusipirkome sklypą, praėjo dveji metai. Ankstesnė savininkė iš pradžių prašė labai didelės kainos, paskui išvis nepardavinėjo, po to mes vėl grįžome prie derybų“, – pasakoja restorano vadovė.
Derybos užtruko dvejus metus, dar tiek pat ir dokumentų tvarkymas.
„Rašiau įvairius europinius projektus, vieną atmetė, paskui kitą, kol galiausiai per Kauno rajono vietos veiklos grupę mums pavyko gauti 74 tūkst. eurų paramos kapitaliniam remontui“, – sako verslininkė ir priduria, kad bendros investicijos siekia šimtais tūkstančių, tad teko skolintis ir iš kredito įstaigų.
Recesijos nejaučia
Restoranas „Scena“ duris atvėrė pernai gegužės mėn. per aitvarų festivalį. Vadovė patikina, kad nepaisant visų ekonominių iššūkių, verslas laikosi gerai, klientų netrūksta, o vasaros rezultatai džiugina.
„Tikrai nesijaučia recesijos, kaip, kad sakote, kiti kažkur apie ją kalba. Palyginus praėjusių metų birželį su šių metų, jis šiais metais – geresnis, bet mes pernai birželį buvome tik atsidarę. Liepos mėnuo – labai panašus, pardavimo pajamos šiek tiek, apie 20 proc., pakilo. Rugpjūtis irgi panašus kaip ir pernai. Taigi laikomės tikrai labai normaliai, kaip pernai ir geriau. Po truputį ir sveikai augame, o ne dvigubai, kad paskui nieko nespėtume“, – pažymi A. Venskutonienė.
Vis dėlto sunkiausias metas, atnešęs daugiausiai iššūkių, buvo praeitą vasarą užklupusi energetikos krizė ir infliacija. Dėl to vasario mėnesį teko pakelti ir kainas.
„Labai kilo produktų kainos, paskui pakilo minimali alga, jau tokį spaudimą jaučiu, kad reikia algas kelti, aišku, dar visa energetinė krizė, išaugę elektros ir kiti kaštai. Tai vasarą kažkaip pragyvenome, bet labai bijojau žiemos, nežinojau, kas mūsų lauks. Iš tiesų būdavo liūdnų vakarų, kai per dieną aptarnaudavome tik vieną staliuką, bet savaitgaliais atsigaudavome. O dabar, kai rugsėjis – mokyklos ir darbai, – daug ramiau gyvename vidurį savaitės“, – pasakoja verslininkė.
Pagrindiniai iššūkiai dėl darbuotojų
Šiuo metu pagrindinis iššūkis – po vasaros užpildyti ištuštėjusias darbo vietas.
„Dabar – pereinamasis laikotarpis, kai studentai, kurie buvo atėję dirbti vasarą, išvažiuoja į Vilnių studijuoti, ir staiga mes netenkame šešių žmonių. O nauji į Kauną atvažiavę studentai pirmosiomis savaitėmis nori viską susižiūrėti, susiderinti grafikus, tad neskuba pradėti dirbti. Tačiau visi šitie reikalai jau beveik susitvarkė, kažkaip pastarosiomis dienomis pasipylė prašymų priimti į darbą“, – sako pašnekovė.
Iš viso vasarą restorane dirba apie 20 žmonių: 10 virtuvės darbuotojų ir 10 padavėjų. Tiesa, verslininkė užsimena, kad esant kritiniam atvejui, gelbsti ir darbuotojų nuomos paslaugos. Be to, dažnai tenka ir pačiai aptarnauti lankytojus.
Scena tampa mėgėjams
Restoranas scena tiesiogine prasme tampa ir muzikos kūrėjams, mat vakarais čia groja gyva muzika.
„Pati mėgėjiškai dainuoju kultūros centro ansamblyje, man muzika visada buvo prie dūšios, todėl norėjau, kad ji ir toliau būtų arti manęs. Todėl dabar čia rengiame ir mėgėjiškus koncertus, ir profesionalai pasirodo pas mus. Pati suprasdama, kad kartais labai norisi bent kartą gyvenime užlipti ant scenos, kartą per savaitę organizuojame gyvos muzikos vakarus, kai gali kas nori atlikti pasirodymą“, – pažymi vadovė.
Čia net meniu pritaikytas scenos temai, griliaus patiekalai suskirstyti į kategorijas: „Įžanga“, „Veiksmas“, „Pertrauka“, „Kulminacija“, „Epilogas“, o pirmuoju smuiku groja šefas Gediminas.
