Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas, kurio gegužę laukia visuotiniai rinkimai, perspėjo dėl „didelės problemos“, jeigu jo reikalavimai pratęsti mokėjimo terminą ir sumažinti sumą nebus patenkinti.
„Susitarime numatytos įmokos (dalimis) iki 2015 metų rugsėjo“, – sakė šaltinis ES naujienų agentūrai AFP.
Pasak šaltinio, ministrai suprato, jog „padėtis yra unikali“ ir paprašė, kad Europos Komisija, ES vykdomoji institucija, „pakeistų taisykles“.
Spalį ES perskaičiavo savo narių kelerių metų biudžetus ir pareikalavo, kad Londonas papildomai sumokėtų nurodytą sumą. Priemoka buvo apskaičiuojama atsižvelgiant į šalių BVP ir tai, kokia yra bendra kiekvienos šalies ekonominė situacija.
Kitas šaltinis Europos Sąjungoje nurodė, kad reikalaujama priemokos suma – 2,1 mlrd. eurų – kol kas liko ta pati, tačiau po Didžiosios Britanijos rinkimų dėl jos gali būti deramasi dar kartą.
„Iš Britanijos reikalaujama suma liko nepakitusi, tačiau britai gali ją sumokėti kaip nori, iki rugsėjo 1 dienos“, – sakė šaltinis, pridurdamas, kad derybos dėl konkrečios sumos gali būti įvykti svarstant 2016 metų ES biudžetą.
„Jie galėtų sumokėti po rinkimų“, – sakė šaltinis.
R. Šadžius: papildomos įmokos – iki kitų metų rugsėjo
„Šiandien buvo svarstoma, ką daryti, kai kelioms šalims atsirado sunkiai pakeliamos sumokėti į Europos Sąjungą sumos. Didžiausi kentėtojai šiuo atveju yra Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai. Šios papildomos įmokos, kurių susidaro virš 9 mlrd. eurų, yra pirmas toks unikalus atvejis. Praėjusį kartą 2011 metais perskaičiavus statistinius duomenis, reikėjo sumokėti papildomus 3 mlrd. eurų, - ta suma buvo tris kartus mažesnė“, - penktadienį telefonu iš Briuselio BNS sakė R. Šadžius, kuris dalyvauja Ecofin posėdyje.
Anot jo, siūlymui mokėjimus išdėlioti iki kitų metų pritarė visos šalys.
„Gali nutikti, kad tokios išimtinės situacijos ateityje kartosis, todėl būtina Europoje turėti tam tikrą mechanizmą, kaip reaguoti. Dabartinės taikomos taisyklės buvo patvirtintos 2000 metais. Tai šiandien pasiektas principinis sutarimas, kad išimtiniais atvejais, kuriuos dar reikės apibrėžti, papildoma mokėtina suma, papildomi mokėjimai gali būti išdėstyti iki kitų metų rugsėjo 1 dienos. Tai tokia nuostata rado pritarimą tarp visų 28 delegacijų“, - BNS sakė finansų ministras.
Didžioji Britanija džiaugiasi susitarimu
Europos Sąjungos (ES) šalių finansų ministrams penktadienį susitarus pratęsti Didžiajai Britanijai skirtą terminą sumokėti 2,1 mlrd. eurų indėlį iki 2015 m. rugsėjo, Britanijos finansų ministras Georgas Osborne'as džiaugiasi jo šaliai tekusia pergale. Apie tai praneša „EUbusiness“.
Šalies ministras pirmininkas Davidas Cameronas jau ir anksčiau atsisakė patenkinti „nepriimtiną“ Briuselio reikalavimą papildyti Bendrijos biudžetą iki šių metų gruodžio 1 d. Nustatytas penktadienį naujas terminas reiškia, kad Britanijai mokėti neteiks bent iki šalyje gegužę praeisiant įtemptiems visuotiniams rinkimams.
G. Osborne'as teigia, kad Britanija ateinančiais metais grąžins tik pusę sumos, o įmokos bus atliekamos dviem dalimis.
„(Pasiekėme) kur kas daugiau, nei buvo tikimasi - tai puikus rezultatas visai Britanijai“, - finansų ministras sakė žurnalistams po susitikimo su kolegomis Briuselyje.
J. C. Junckerį užgriuvo kritikos lavina
Europos Sąjungos (ES) šalių finansų ministrų susitikimas Briuselyje penktadienį buvo surengtas netylant šurmuliui dėl nutekintos informacijos apie Liuksemburgo mokestines lengvatas didžiulėms tarptautinėms kompanijoms.
Šios informacijos paviešinimas įstūmė į nemalonią padėtį buvusį Liuksemburgo hercogystės premjerą, naująjį Europos Komisijos pirmininką Jeaną-Claude'ą Junckerį.
J.-C. Junckeris į kritikos ugnį pateko ketvirtadienį, kai iš nutekintų dokumentų paaiškėjo, kad mažytė Liuksemburgo hercogystė šimtams tarptautinių kompanijų taikė didžiules mokestines lengvatas.
Tarp kompanijų, kurias įvardijo JAV įsikūrusi Tarptautinė tiriančiųjų žurnalistų asociacija (International Consortium of Investigative Journalists, ICIJ), per pusmetį peržiūrėjusi daugiau nei 28 tūkst. konfidencialių dokumentų, minimi tokie garsūs vardai kaip „Pepsi“, IKEA ir „Deutsche Bank“.
Šių faktų paviešinimas gali pakenkti vos prieš savaitę prie Europos Komisijos vairo stojusiam J.-C.Junckeriui, kuris prieš tai du dešimtmečius, tuo laikotarpiu, kai buvo sudaryti dauguma tų mokestinių susitarimų, vadovavo Liuksemburgo vyriausybei.
J.-C.Junckerio atstovas spaudai Margaritis Schinas sakė, kad politikos veterano šios informacijos paskelbimas neišmušė iš vėžių. Vis dėlto jis nedalyvavo ketvirtadienį planuotoje viešoje paskaitoje kartu su buvusiu Europos Komisijos vadovu Jacques'u Delors'u.
M. Schinas, kuris valandą kantriai atsakinėjo žurnalistams, užvertusiems jį klausimų lavina, pabrėžė, kad ES konkurencijos priežiūros pareigūnai jau tiria, ar Liuksemburgo mokestiniai susitarimai su JAV internetinės prekybos milžine „Amazon“ bei Italijos automobilių gamintojos „Fiat“ finansų padaliniu, negali būti laikomi neteisėta valstybės parama.
J.-C.Junckerio atstovas sakė, kad jei bus nustatyta, kad Liuksemburgas pažeidė taisykles, „hercogystė turės imtis veiksmų padėčiai ištaisyti“.
Naujoji ES konkurencijos komisarė Margrethe Vestager sakė, kad ji, „suprantama“, tęs tuos tyrimus ir tikisi susidaryti „labai aišku vaizdą“ šiuo opiu klausimu.
M. Vestager pažymėjo, kad per pastaruosius kelerius metus Didžiojo dvidešimtuko (G20) valstybėms atkakliai stengiantis suderinti naujas taisykles, dėl kurių tarptautinės bendrovės netektų galimybės nevaržomos naudotis mokesčių rojais visame pasaulyje, „nuotaikos“ dėl mokesčių „visiškai pasikeitė“.
„Smūgis J. C. Junckerio patikimumui“
Nutekinti dokumentai, kuriuos jau spėta pavadinti „Luxleaks“, parodė, kad per mažytę Liuksemburgo hercogystę buvo nukreipiami milijardai JAV dolerių naudojant sudėtingas finansines struktūras, dėl kurių bendrovės galėjo gerokai susimažinti savo mokestinius įsipareigojimus, o lėšų stokojančios vyriausybės negaudavo pajamų,.
Trečiadienį žurnalistų paklaustas apie mokesčių politiką, kurią vykdė būdamas Liuksemburgo premjeru, J.-C.Junckeris atsakė, jog nori, kad Europos Komisija atliktų nepriklausomą tyrimą, ir nesikiš į jos darbą.
Tačiau tai nepadėjo jam išvengti kritikos, o žaliųjų frakcijos Europos Parlamente vadovas Svenas Giegoldas pareiškė, jog paviešinti faktai yra „didžiulis smūgis“ J.-C. Junckerio patikimumui.
Sąraše – ir „Burberry“, ir „Heinz“
Tyrimą atlikusi ICIJ teigia, kad tarptautinė verslo konsultacijų bendrovė „PricewaterhouseCoopers“ 2002-2010 metais padėjo tarptautinėms bendrovėms užsitikrinti ne mažiau kaip 548 sprendimus dėl mokesčių įstatymų taikymo.
Iš dokumentų paaiškėjo vadinamųjų išankstinių susitarimų dėl mokesčių (Advance Tax Agreements) – iš anksto suderėtų susitarimų, kuriuose nustatoma, kaip bendrovės bus apmokestinamos, – detalės. ES jau vykdo tokios praktikos tyrimus „Amazon“ ir „Fiat“ bylose.
ES negali kištis į valstybių narių mokestinius reikalus, bet gali tirti, ar jose bendrovėms nesuteikiamas nesąžiningas pranašumas prieš savo konkurentes, kuris gali būti laikomas neteisėta valstybės parama verslui.
Jei tai nustatoma, tuomet laikoma, kad šalis pažeidžia 28-ių valstybių bloko bendrosios rinkos taisykles.
Liuksemburgo finansų ministras Pierre'as Gramegna, ketvirtadienį atvykęs į Briuselį dalyvauti euro zonos šalių ministrų susitikime, sakė, kad anksčiau tokia praktika buvo „visiškai teisėta“, tačiau dabar etiniu požiūriu ji gali nebeatitikti nūdienos normų.
Analogiški tyrimai atliekami dėl Airijos mokestinių susitarimų su technologijų milžine „Apple“ ir Nyderlandų susitarimų su didžiausiu pasaulyje kavinių tinklu „ Starbucks“.
Londono miesto universiteto tarptautinės politikos profesorius Ronenas Palanas sakė, kad ICIJ tyrimas yra „veiksnys, keičiantis žaidimo taisykles“, ir Liuksemburgui jis padarys ne mažiau žalos nei buvo padaryta Šveicarijai ir Lichtenšteinui anksčiau nutekinta informacija“.
Tarp kompanijų, kurios pelnėsi iš tokių schemų, taip pat minimos „Burberry“, „Procter & Gamble“, „Heinz“, „JP Morgan“ ir „FedEx“.
„Kova su mokesčių vengimu turi būti pasaulinė“, - pabrėžė Prancūzijos finansų ministras Michelis Sapinas.
Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble sakė, kad Liuksemburgas dar turi „daug nuveikti“, kad pagerintų savo mokesčių politiką.